Po pandemijos mūsų gali laukti ne vienas perversmas: trys pamokos, kurias iki tol turime išmokti

XIX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje kilusi choleros pandemija Prancūzijoje padarė daug žalos. Per mėnesį mirė beveik 3 proc. Paryžiaus gyventojų, o ligoninės buvo pilnutėlės pacientų, kurių liga gydytojams buvo nesuprantama. Tačiau pasibaigus pandemijai ekonomika suklestėjo ir Prancūzija, kaip ir Jungtinė Karalystė, žengė į pramonės perversmo amžių. Bet, kaip žino visi, kas tik skaitė „Vargdienius“, pandemija paskatino ir kitokį perversmą. Miesto vargšai, kurie nuo ligos nukentėjo labiausiai, tūžo ant turtingųjų, bėgusių į savo namus užmiestyje, kad išvengtų užkrato. Prancūzijoje politiniai neramumai truko dar daug metų.

Nors skurdesnėse šalyse COVID‑19 vis dar siaučia, turtingosios šalys jau artėja prie po pandemijos kilsiančio ekonomikos augimo. Dėl skiepų mažėja į ligoninę patenkančių pacientų ir mirusiųjų, todėl vyriausybės daug kur atšaukė įsakymą likti namuose ir ėmė švelninti susitikimus reguliuojančias taisykles. Daugelis analitikų mano, kad JAV ekonomika šiais metais išaugs apie 7 proc. – maždaug penkiais procentiniais balais daugiau negu prieš pandemiją, kai augimas siekė tik šiek tiek daugiau nei 2 proc. Kitose šalyse ekonomikos augimas taip pat tikriausiai bus neįprastai greitas. „The Economist“ atlikta G7 šalių BVP analizė nuo pat 1820 m. atskleidžia, kad toks sinchronizuotas spartus augimas pasitaiko retai. Nieko panašaus nebuvo nuo pokario ekonominio augimo šeštajame dešimtmetyje.