Kolekcijoje buvo ir siauručių vilnos megztinių su rombo raštu arba vienspalvių su odos detale ties alkūne ar kaklu. Vyriškiems kostiumams gyvybės įkvėpė nauji raštai ir kitokio rašto marškiniai. Tarp kitų drabužių – odiniai švarkai, prašmatnūs neperšlampami apsiaustai su kailinėmis apykaklėmis. Miro visuomet apdairiai renkasi spalvas – šįsyk jo pasirinktosios buvo pilka, ruda, pagyvinta fuksijos, turkio, purpurine ar tamsiai raudona spalvomis.
Custo Dalmau pristatė 2006 metų pavasario-vasaros kolekciją bei kai kuriuos modelius iš rudens-žiemos kolekcijos, kuriuos greitai ketinama vežti į Niujorko šou. Spalvos čia buvo santūresnės nei paprastai tikimės iš šio dizainerio – pilkos spalvos paletė, juoda, burgundiško vyno spalva, subtilūs audiniai, tarp jų – aksomas ir kailiai. Tačiau dizaineris neatsisakė ir jau pažįstamų durstinių bei jam charakteringų raštų.
Pavasario kolekcijoje – siluetai, pabrėžiantys kūno linijas, opozicijų jungtis – seno ir naujo, paprasto ir sudėtingo, ryškaus ir švelnaus. Ši spalvinga kolekcija siūlo puikią galimybę pasirinkti dizainerio stilių – šiuolaikinį, moterišką, kupiną spindesio.
Laguna lepino žiūrovus prabangos puota. Dizaineris rinkosi liemenį išryškinančias suknias, gausybę raukinių, gilias iškirptes, idealiai tinkančias moteriai, žengiančiai raudonuoju kilimu. Visa tai derinama su juodu tiuliu, kitų audinių sluoksniais, kurie apsupa kūną. Kitos žiemos kolekcija – tai itin moteriški vakariniai drabužiai.
Tiesių linijų modeliai, kuriuos Joaquimas Verdu pasirinko praeitą sezoną, grįžta ir šios žiemos kolekcijoje, kurioje metalo aksesuarai suteikia bendram rezultatui devintojo dešimtmečio dvelksmo.
Tiesūs megzti raštuoti sijonai baigiasi žemiau kelio ar kulkšnies, primindami penkiasdešimtųjų siluetą. Per didelių dydžių drabužiai, kaip džemperiai ar suknelės, laisvai kabo ant kūno, atverdami pečius. Moteriškos skirtingų audinių šerpės suteikia elegancijos.
Dienai skirtos oranžinė ir žalia, vakarui – ruda, rusvai gelsva, auksinė, gelsvai ruda. Kombinezono tipo kostiumai atnaujinti gobtuvais. Verdu naudojo sluoksniavimą, audinių kontrastus – moherį, glamžius ir blizgius audinius, subtilius mezginius. Trumpai sakant, Verdu išlaikė savo ryškų stilių, puikiai tinkantį šiuolaikinei moteriai.
Konrado Muhro žiemos kolekcija – išmoningos futuristinės pratybos su juoda spalva. Šiame pasirodyme dalyvavo Venesuelos dainininkas Carlos Baute, dėvėdamas Muhro drabužius, ir pats dizaineris laikė rankose savo naujagimį.
Vyrams dizaineris parinko paprasto kirpimo griežtų linijų kostiumus su naujoviškomis detalėmis – kaip kad raštai ant nugaros. Miesto stilius sukuriamas derinant švarkus ir marškinėlius bei praplatinant marškinių bei megztinių pečius.
Drabužių sukirpime ir derinime juntamas savotiškas agresyvumas, dar pastiprinamas militaristinio stiliaus batų pasirinkimo bei metalinių detalių ant diržų. Dizaineris dar naudoja liemenes su metalo detalėmis.
Priešingai, Muhras moterims siūlo kur kas rafinuotesnius drabužius, pabrėžiančius figūrą. Jis atiduoda pirmenybę ne sijonams, o tiesiai sukirptoms kelnėms, jas derina su marškinėliais ir megztiniais su užtrauktuku.
Beveik visur dominuoja juoda spalva, tik kai kur drabužiai ar aksesuarai žvilga sidabru. Naujoviškos medžiagos dar labiau pabrėžia naująjį įvaizdį, svyruojantį nuo agresyvumo iki įmantrumo.
Spalvų Barselonos podiumui suteikė nesupainiojamas šio Madrido prekės ženklo stilius ir kūrybinga, linksma kolekcija. Tai paprastos, lengvos atlasinės ampyro stiliaus suknelės, asimetriški švarkai, trijų ketvirčių ilgio apsiaustai. Jie dėvimi su prigludusiais šortais ir tiesiomis kelnėmis. Raštai buvo naudojami tik vaikiškoms mini suknelėms ir šortams su nostalgiškomis detalėmis. Vakarinėje aprangoje dominavo mini sijonai ir siauri šortai, kaip ir nepriekaištingai sukirpti klasikiniai apsiaustai. Džemperiams ir tiesioms įvairiaspalvėms suknelėms buvo naudojami durstiniai. Dar vienas būdingas bruožas – galvos apdangalai bei vilnoniai aksesuarai – šaliai, gobtuvai.
La Casita įkvėpimo šaltinis visuomet buvo spalvos. Čia mėgstamoji žalia užleido vietą raudonai, turkio ir kroko spalvai. Juoda naudojama įvairiuose audiniuose – nuo medvilnės iki aksomo ir atlaso.
Šio dizainerių dueto vyriškų drabužių kolekcija buvo drąsi tradicinės aprangos interpretacija, atnaujinta durstiniais, dėmesiui detalėms ir nauju požiūriu į įprastinius modelius. Visiems drabužiams naudojami skirtingi audiniai, spalvos, raštai. Tiesios kelnės su spalvotomis šoninėmis ir užpakalinėmis kišenėmis, dekoratyviai prailgintos diržo kilpos. Akį traukė “bermudai”, kaip, pavyzdžiui, vienas – iš perregimo plastiko, dėvimas ant šviesaus triko. Mezginiai – liemenės, megztiniai, kombinezonai – šį sezoną, regis, privalomi visose kolekcijose. Tradiciniai raštai, būdingi angliškiems kostiumams, derinami su moderniais, apatiniai drabužio kraštai ir rankovių ilgis pritaikomi prie švarkelių ir sukuria naują klasikinių modelių įvaizdį.
Iš spalvų paletės paminėtina mėlyna, oranžinė, vario, kroko. Iš audinių – aksomas, vilna, medvilnė.
Katalonijos dizainerė Mireya Ruiz pristatė dviprasmišką kolekciją, kupiną kontrastų, kurioje klasikiniai modeliai harmoningai dera su novatoriškais.
Juoda, balta ir smėlio spalva dominuoja šioje kolekcijoje, kur spalvos paprastumas kontrastuoja su modelių sudėtingumu, kur gausu įvairiausių drabužių – į apačią platėjančių sijonų, naujoviškų kombinezonų, prijuostėlių, aptemptų kelnių ir lengvų suknelių.
Asimetriški skirtingų ilgių sijonai papuošti apsiuvais ir volanais, kurie gražiai juda einant. Sijonai dėvimi su švarkais ar paprastais medvilniniais marškinėliais. Taip pat gausu šilkinių ar kitos medžiagos romantiškų suknelių su raukiniais.
Švarkams, trijų ketvirčių ilgio apsiaustams Ruiz naudojo kailius ir sendintą odą – tai itin moteriški siluetai. Kailio papuošimai taipogi suteikia elegancijos ir įmantrumo suknelėms. Keli iš audinių pasirinkimų – medvilnė, vilna, glamži gaza, blizgi lykra.
Vakarui Ruiz siūlo moteriškesnį, įmantresnį įvaizdį – tai ir blizgūs audiniai, ir gilios V formos iškirptės.
Toton Comella savo apatinių drabužių kolekcijoje derina vyriškų ir moteriškų formų kontrastą. Dieninė apranga – šilta ir nerūpestinga. Naujoviški korsetai, juodos ir baltos deriniai, skirtingos tekstūros. Didesnė kolekcijos dalis – blizgūs atlaso korsetai, pasižymintys kruopščiu dėmesiu detalei. Prancūziškos kelnaitės, perregimi audiniai – kiti apatinių drabužių kolekcijos bruožai.
Naujų tekstūrų paieška labiausiai regima TCN gatvės aprangoje. Tai sijonai, trijų ketvirčių ilgio jūreiviško stiliaus apsiaustai su įmantriomis klostėmis, sukuriantys nerūpestingą kūdikišką stilių. Mini apsiaustai, aptempti švarkeliai su reglano rankovėmis, raštuotos mini suknelės, smėlio spalvos lietpalčiai… rezultatas – natūralus stilius, kur svarbiausia – komfortas, o rafinuotumas lieka antroje vietoje.
Juoda ir balta užleidžia vietą prislopintai rožinei, alyvinei, žaliai, gelsvai rusvai, dekoruotai klasikiniais raštais – rombais, gėlėmis, langeliais.
Txel Miras kolekcijoje pateikia dar daugiau staigmenų – tai dar vienas jos meilės dekonstrukcijai ir eksperimentavimui su modelių dizainu įrodymas.
Šioje kolekcijoje iš skirtingumo susiformuoja vienovė, iš skirtingų drabužių – vienas įvaizdis. Praktiško dėmesio detalėms ir meistriško modelių dizainų kombinacijos rezultatai – itin ilgi sijonai iš bolero su ilgomis rankovėmis. Mini sijonai padengti diržo kilpomis, dvisluoksniai, pūsti. Dizainerė žaidžia su moteriška figūra, naudodama apvalias kaklo linijas, paprastus mazgus, kuriais drabužiai rišami nugaroje. Kelnės – tiesios ar primenančios jojiko kelnes, o “bermudai” – apsupti klosčių. Txell mėgsta paprastas spalvas kaip atsvarą eksperimentavimui su modeliais. Ji derina pilką, rudą, nuskalbtą juodą spalvas.
