Lietaus muzika. IV skyrius. 2 dalis

„Gamtos karūna yra meilė. Ji kuria skirtumus tarp visų būtybių, tarsi norėdama viską į save sugerti; ji viską išskiria, kad vėl viską sujungtų. Keli lašeliai iš meilės taurės atlygina visą kupiną kančių ir rūpesčių gyvenimą“, – J. W. Goethe. Romanas „Lietaus muzika“, paremtas tikrais žmogaus išgyvenimais, atradimais ir netektimis. Dalis istorijos išgalvota, kad skaitytojo dėmesys išliktų iki pat neįtikėtinos pabaigos...

Buvo rugsėjo antroji pusė. Tais metais užsitęsusi vasara maloniai šildė ir neleido savęs pamiršti, atsisakydama užleisti vietą lietingam ir vėjuotam rudeniui. Prasidėję paskutinieji mokslo metai vidurinėje mokykloje turėjo būti mums ir patys sudėtingiausi. Tai – laikas, kai pasibaigia vienas tavo gyvenimo etapas ir, iš nerūpestingo jaunuolio, turi tapti suaugusiu, atsakingai į gyvenimą žiūrinčiu žmogumi. Metams baigiantis, turėsime nuspręsti, kuo norime tapti ateityje, pasirinkti profesiją ir, pagaliau, žengti į dar nepažintą, nuodėmių ir pagundų, atsakomybės ir taisyklių kupiną pasaulį.

Visada pavydėdavau tiems, kurie, tik prasidėjus mokslo metams, jau žinojo, ką nori veikti ateityje ir kokiame universitete mokysis. Man, toli gražu, nebuvo taip paprasta.