Prie šių batalionų ištakų stovėjo du žymūs Rusijos sionistai: Vladimiras Žabotinskis (1880–1940) ir Josifas Trumpeldoras (1880–1920).
Pirmasis buvo rašytojas ir žurnalistas, dešiniojo sionizmo lyderis ir vienas žymiausių sionizmo ideologų, antrasis, ko gero, labiausiai pasižymėjęs savo laikmečio žydas karys, Rusijos Georgijaus ordino kavalierius ir nacionalinis Izraelio didvyris. Jis išgarsėjo 1904 m. Rusijos – Japonijos kare, kur, patekęs kaip karo felčeris, pasiekė, kad jį perverstų į pulko žvalgybą. Port Artūro gynybos metu jis buvo sunkiai sužeistas ir neteko rankos, bet grįžo į rikiuotę. Po karo, supratęs, kad kaip žydas niekaip netaps karininku, išėjo į atsargą (paradoksalu, bet toks žingsnis jam leido gauti atsargos praporščikolaipsnį ir taip tapti Rusijos armijos karininku). Nuo 1911 m. J. Trumpeldoras gyveno Palestinoje, o 1918 m. čia kūrė savigynos būrius. Kai prieš prancūzus Sirijoje kovoję arabai ėmė kelti grėsmę žydų gyvenvietėms Aukštutinėje Galilėjoje, jam buvo pavesta organizuoti jų gynybą. Čia ir buvo mirtinai sužeistas mūšyje 1920 m. kovo 1 d. ir jo paskutiniai žodžiai „Gera mirti už savo šalį“ iki šiol atmenami Izraelyje.