– Kas yra sapnai?
– Labai paprastai pasižiūrėjus, tai yra mūsų mentalinės patirtys miego metu. Ryškiausiai sapnuojame būdami REM miego fazėje. Dažniausiai šie sapnai būna emocionalūs, pateikia tokią virtualią realybės simuliaciją.
– Teko girdėti, kad sapnuojame arba tai, ko labai norime, arba tai, ko bijome, kiek čia yra tiesos?
– Yra dalis tiesos. Dar Zigmundas Froidas sakė, kad sapnai yra tam tikras mūsų norų išpildymas. Dienos metu vienų norų negebame išpildyti, kitų – nepildome sąmoningai, apie juos neleidžiame sau net pagalvoti (jie gali būti susiję su agresija, seksualinėmis fantazijomis), juos išstumiame į pasąmonę, dar kitų visai neįsisąmoniname. Ten viskas kaupiasi, kol galiausiai prasiveržia sapnuose. Pasak Froido, sapnuose galime tuos norus perkeltine prasme įgyvendinti ir paleisti tą susikaupusią įtampą.
Tai, kad sapnuojame tai, ko bijome, irgi yra iš dalies tiesa. Viena iš dabar egzistuojančių sapnų teorijų yra grėsmių simuliavimo teorija, pasiūlyta suomių mokslininko Antti Revonsuo. Anot jo, sapnai yra mūsų senovinis mechanizmas, leidžiantis geriau susidoroti su grėsmėmis tikrame gyvenime. Anksčiau gyvendavome aplinkoje, kur kasdien susidurdavome su tam tikromis grėsmėmis. Sapnai išsivystė kaip tam tikras mechanizmas, kuris padeda tas grėsmes simuliuoti, dėl ko geriau su jomis galėtume tvarkytis pabudę. Tai evoliuciškai buvo naudinga. Dabar pasaulis pasikeitęs ir kardadančiai tigrai už kiekvieno kampo mūsų nebetyko, bet tas grėsmes perkeliame į socialines sferas, matome jas kylančias iš kitų žmonių.
Buvo darytas tyrimas su suomių vaikais ir kurdų vaikais, kurie gyvena karo sąlygomis. Kurdų sapnai buvo daug negatyvesni. Taigi tas mechanizmas mumyse yra ir iki šiol funkcionuoja. Sapnai yra galimų situacijų modeliavimas ir išbandymas. Kita vertus sapnuose galime modeliuoti ir socialinius santykius. Tad sapnų funkcija ne tiek retrospektyvi, o – prospektyvi. Modeliuojame tam tikras situacijas, smegenys bando atspėti, kas gali mūsų laukti ir savotiškai mokomės.
