Tai štai, vieno masajo žmona turi šešis vaikus, kita septynis, o trečia net aštuonis. Kiekvienai pastatytas namelis ir štai, jau visas kaimelis. Nauda ne tik ekonominė, bet ir socialinė: didelė šeima, nuolatinis bendravimas, nekankina jokia egzistencinė vienišumo baimė. Ir moteris nesijaučia persekiojama visada sekso ištroškusio vyro. Negali ji, gali kita to vyro žmona. Visi patenkinti. Juo labiau, kad masajų moterys niekada nedėvi kelnaičių, net ir menstruacijų metu. Kitaip tariant, visada prieinamos. Sunku suvokti, ar ne? Tiek apie skirtingas kultūras, tačiau panašų vyrų požiūrį į moterį. Ir Tanzanijoje, ir Lietuvoje vyrauja patriarchatas. Taip, Lietuvoje kiek švelnesne forma, čia moterų nevaro lauk rinkti malkų ar nešti vandenį. Šiandien vyrai, mūsų supratimu, šiek tiek kultūringesni (išskyrus smurto atvejus prieš žmoną; apie 58 000 kartų per metus), o 61 proc. vyrų vis dar mano, kad žmona turi rūpintis jo buitimi.
Lietuvos vyras tikrai „kultūringesnis“, todėl kultūringai, žmonai nežinant ir nė neįtariant, svajoja apie dvi moteris lovoje kartu su juo. Taip, ponios, kolegės, draugės, gentainės, jūsų kultūringo vyro svajonė yra užsiimti seksu su dviem moterimis mažiausiai. Nors toks akibrokštas monogamijoje draudžiamas, tabu, negalimas jokiais būdais, tai esą visiška šeimos katastrofa, bet jis, tas nenaudėlis vyras, nors užmušk, svajoja apie dvi. Galime jį kankinti, jis gali dievagotis, kad yra ištikimas, bet į galvą neįlįsi, o ten – atvira, pati primityviausia ir gašliausia orgija su dviem moterimis. Aš žinau, man pasakojo ir vyrai, ir moterys. (Regis, vyras turi dvi išpažinties galimybes: kunigą ir gražią žurnalistę. Ypač pastarajai jam knieti išsipasakoti, nors tas išsipasakojimas labiau panašus į gyrimąsi tuo, kas niekada neįvyko). Štai, vienas tokių pasakojimų, manau, yra tikras, nes žmogus menininkas, o tarp menininkų, žinia, ne tokie dalykai vyksta. Tokia patirtis eiliniam vyrui (ar moteriai) būtų siaubinga ir baigtųsi skyrybomis. Taigi, jis vedęs jau trečią kartą, tad sekso metu su dabartine žmona mintyse vis pasirodo viena ar kita buvusi.
Taip seksas, anot jo, tampa daug įdomesnis. Paklausiau jo, ar fantazijos apie dvi moteris vienu metu netrikdo sekso su dabartine žmona. Atsakė: „Mes jau treji metai kartu. Laikas nelaukia. Mano buvusi taip pat. Vos ne kasdien prašau jos palikti mane ramybėje. Bandau jai įrodinėti, aiškinti dabartinių mano santykių privalumus: ramybė, dėmesys, šilti žvilgsniai, jokių pavydo scenų, ilgi mėnesiai be skandalų (nuo jų niekas nėra apsaugotas). Įtikinėju ją, kad seksas… o seksas! Viešpatie, koks seksas! Tiesiog pasakiški, anksčiau nepatirti malonumai! Ir dar… Tačiau ta, buvusi, įstrigusi mano mintyse, kreivai šypteli. Matau jos nešpėtną veidą. Girdžiu jos juoką ir menamą klausimą: „Tai ką aš veikiu tavo mintyse?“. Taip, ką ji veikia mano mintyse? Negaliu pasakyti, jog jos apsilankymo dažnis (per mėnesį) kistų. Bet malonumas tokio apsilankymo metu trigubas. Būdami pagal vyraujančią nuostatą monogamiški (bet ne pagal instinktus), turime visas galimybes įklimpti į tokius idiotiškus, sielą niokojančius, ramybę bei harmoniją draskančius santykius! Paplitęs reiškinys, tarp kitko.... Tačiau man nuo to ne lengviau. Kai stebiu savo naująją antrąją pusę ir jaučiu kylančią pasitenkinimo ja bangą, lyg perkūnas iš giedro dangaus mano smegeninėje pasirodo ji, ta buvusi. Net įžūliai klausia, ar pamenu tą malonų vakarą (prie smaragdinės jūros, kažkur Kanarų salose), vėliau virtusį nežabotu vienas kito smaguriavimu po žvaigždėtu dangumi, Atlanto bangoms ošiant? Bet, staiga, jaučiu mane liečiančią ranką. Nustembu pamatęs prieš savo akis kažkokį maloniai besišypsantį, mielos moters veidą. Aha, tai ji, mano šiandieninė. Kvailai šypsodamasis paaiškinu, kad mane apėmė toks susižavėjimas ja, kad net praradau tikrovės jausmą! Ji patenkinta šypsosi. Nors ir aš kartais pastebiu jos kažkur į nieką nukreiptą žvilgsnį, nieko aplink nematantį. Tą akimirką jos tarsi nėra, tampa lyg ir nerealia, nežinia kur ištirpusia. Smogteli mintis apie jos smegeninėje besilankantį ateivį iš praeities. Net nupurto“.
Nebaigto pasakojimo moralė? Ką ir sakiau anksčiau – vyro mintyse atsiradus vietos dar vienai moteriai, jam svajojant apie dvi lovoje, niekada nežinai, ko laukti. Nežinai, kaip tos mintys, tie vaizdiniai veikia poros santykius, o ypač intymius. Jau nebežinai, su kuo tavo vyras mylisi. Na, gerai, jeigu jūs visiškai pasitikite vienas kitu ir susitariate, kad fantazuoti galima (juk nuo fantazijų dar niekas nenumirė), o ir pačiai malonu įsivaizduoti save, esančią tarp dviejų vyrų...Tada, kodėl gi nepasvajot? Jei judu atvirai kalbatės apie savo godas ir žinote, kad jokie skandalai negresia. Dar kartą pabrėžiu: jeigu vienas kitu ir pats savimi pasitikite! Daug metų gyvenant kartu, kai seksas tampa gan nuobodus, moterys, prisipažinkite, darome viską, kad jis, mūsų vyras, kuo greičiau baigtų ir (jeigu fantazijos padeda) tegul sau svajoja į sveikatą! Šitaip situaciją nors kiek kontroliuojame. Nes, kai monogamijos kultūros simbolis – auksinis vedybų žiedas ant piršto – virsta grandine, kuri vieną negražų rytą staiga atsidūria ant gerklės, ramiam vedybiniam gyvenimui iškyla reali grėsmė. Todėl vadinamųjų „primityvių“ kultūrų moralinės normos yra gerokai laisvesnės. Kaip reaguoja masajų moterys į vakarietišką (priverstinę) monogamiją? Jos juokiasi ir sako: kokia nelaiminga turėtų būti vienintelė žmona, turinti taikstytis su visomis vyro fantazijomis apie visas dar neišdulkintas pasaulio moteris! Tad:
• jeigu turite dukras, kurias traukia kitos kultūros vyrai (musulmonai, judėjai, kiniečiai, japonai ir kt.), prisėskite su jomis ir supažindinkite su tos kultūros ypatumais, vyrų ir moterų tarpusavio santykių kodais. Galiu garantuoti, kad apsaugosite jas nuo kančių, o gal net išgelbėsite gyvybes. Merginos žinos, ko gali tikėtis bendraudamos su kitos kultūros vyrais, bus pasiruošusios netikėtumams.
• krikščionių požiūris į seksą taip pat gali skirtis. Skandinavai turi mažiau kompleksų nei, pavyzdžiui, graikai ar italai, o šiaurės amerikiečių moralės normos skiriasi nuo pietų amerikiečių.
Gyvenimas dviese tikrai ne rožėmis klotas. Prireikia daugybės metų kol „nugludinami kampai“: abu išmoksta bendrauti, atsisakyti egoizmo, rūpintis vaikais. Abu turi mokytis ir intymių santykių kultūros. O šioje vietoje kelias ne tik kad ne rožėmis klotas, bet nusėtas minomis.
Pirma mina – aistra. Ji turi savybę apsimesti meile. Taip, dingsta aistra, dingsta ir meilė. Kai „meilė“ dingsta, vienas arba abu pradeda šnairuoti į kairę ar dešinę. Jeigu vaikų nėra, galima skirtis. O kai gimsta vaikai? Vyras pasijunta už žmonos dėmesio ribų dėl savaime suprantamų priežasčių. Savaime suprantamų jai, o ne vyrui. Ką daro vyras negaudamas anei dėmesio, anei pakankamos dozės sekso? Ieško meilužės. Jeigu ne tikros, tai bent jau virtualios. Abiem atvejais – vyras neištikimas. Kaip elgiasi monogaminės kultūros išugdyta žmona? Ji vyrui sako: aš kenčiu, ir tu kentėk. Juk pasirašėme santuokos sutartį, kurioje parašyta „skausme ir džiaugsme“.
Kaip elgtųsi masajus? Didžiausiam pirmos žmonos džiaugsmui, jis susirastų dar vieną žmoną. Ir avis sveika, ir vilkas sotus. Juo labiau, kad vyras vienodai rūpintųsi ir pirmos, ir antros žmonos vaikais. Beje, antrajai pastojus, paprastai atsiranda ir trečia žmona. Viena už masajaus ištekėjusi europietė pasakojo, kad jai buvo nepaprastai sunku susitaikyti su faktu, kad jos vyras turi teisę atsivesti antrą žmoną. Visa laimė, jos vyras turėti antros žmonos nenorėjo. O gal – nelaimė? Bet kuriuo atveju, europietė prisitaikė prie masajų kultūros ir taip jau gyvena tarp jų apie dešimt metų.
Ką sako šis pavyzdys? Ogi, kad monogamija turi savo pliusus ir savo minusus. Ypač kai moters „rankose“ sprendimas – drausti ar leisti savo vyrui mylėtis su kita moterimi, kai ji, teisėta žmona, negali ar nenori to daryti. Taip, aišku kaip dieną: pasmaguriavęs kitos, jam labiau patikusios, vyras greičiausiai atsisveikins su žmona ir vaikais, palikdamas juos likimo valiai. Taigi, aš poligamijos nepropaguoju. Tikrai nenorėčiau, kad mano vyras gelbėtųsi kitos moters glėbyje nuo sekso su manimi trūkumo. Aš tiesiog teigiu tai, ką jau esu sakiusi: egoizmui santykiuose vietos neturi atsirasti. Esu įsitikinusi, kad sveika moteris (kuri, kaip sakoma, visada gali, bet ne visada nori) turi elgtis protingai ir atsakingai. Žaidimas „noriu duosiu, noriu – neduosiu“ ne visada sąžiningas. Gumos pertempti negalima. Taigi, ir šioje vietoje turime ko pasimokyti iš kitų kultūrų, kad ir masajų. (Priminsiu, kad ten vyrauja patriarchatas, tad poligamijos tradicija tęsiama vyro sąlygomis. Moteriai neleidžiama įsitaisyti kelių vyrų). Susumuosiu, ko reikėtų mokytis:
• atsikratyti egoizmo. Vien tik todėl, kad turime putes ar varpas, neįgauname teisės paversti juos šantažo, prievartos, grasinimo įrankiais.
• niekada nedera pamiršti, kad už namų durų gyvuoja dar veik aštuoni milijardai vyrų ir moterų. Tad pasirinkimas didžiulis, todėl mokykimės harmoningų santykių kultūros.
• būtina išmokti vertinti vienas kito asmens laisvę ir asmeninę erdvę. Masajaus žmonos nėra nuolat seksualiai persekiojamos ir turi pakankamai „laiko sau“, ko nepasakysi apie dažną šiuolaikinę moterį mūsų kultūroje. Kur parašyta, kad mes turime gyventi sulipę, nuolat pažeidinėdami vienas kito gyvybinę erdvę?
• geriau sekso fantazijos, kuriomis atvirai dalijamasi, nei šokas sužinojus, kad jos įgyvendinamos tikrovėje su kitu ar kita. Juk svajoti, fantazuoti, nėra nusikaltimas?
Kartais tikrai ne pro šalį užmesti akį į kitų kultūrų vyrų ir moterų tarpusavio santykius. Juk dabar dėl koronaviruso krizės jau nebe taip dažnai trankomės po pasaulį, be to, keliaudami, sėdėdami viešbučiuose ar ant jūros kranto, neturime nei laiko, nei galimybių išsamiai susipažinti su vietos kultūra. Gyvenimas karantino sąlygomis, tampriuose tarpusavio santykiuose iš šiaip jau trukdo matyti platesnį horizontą. Kur ten, nustoji matyti toliau metro, toliau savo nosies, vaizdžiai tariant. Būtent dabar yra ypač aktualu nesugadinti tarpusavio santykių. Todėl ir laikas pasidomėti tuo, kaip skirtingose kultūrose formuojami vyrų ir moterų santykiai, kaip ten mylimasi ir tuokiamasi. Net jei ir nesusižavėsite poligamija, vis tiek tikrai joje atrasite kažko tokio, nepatirto, ką galima pritaikyti ir monogaminiams santykiams. Svarbu atminti, kad vyras sutvertas mylėtis, jeigu sveikas, iki grabo lentos, nes vyriškai sėklai ne motais kultūrinės ypatybės, ji turi išsilieti. Pavyzdžiui, judėjų religijoje, apie tai kalbama visiškai atvirai, mokant vyrą ir moterį intymių santykių. Vyro masturbacija, tai yra sėklos nutekėjimas ne į moterį, laikoma didele nuodėme. Antra vertus, labai svarbus dešimties dienų susilaikymas nuo sekso, moters menstruacijų metu. Mat, tas dešimt dienų ir vyras, ir žmona turi galimybę pabūti su savimi, atitolti vienas nuo kito, savo mintis paskirti aukštesniems, dvasiniams dalykams.
Taip, iš prigimties poligamiškam vyrui sunku laikytis monogamijos, bet gera žinia: tai – įmanoma. Gerų pavyzdžių aplinkui kiek tik nori: ir tarp žmonių, ir net tarp gyvūnų (juk mes taip pat, beje, esame gyvūnai…). O kad gyvenimo dviese turime mokytis abu, tikriausiai aiškinti nereikia?
