Su „Ekstra žiniomis” keistais įtarimais pasidalijęs žmogus prašė spaudoje neskelbti pavardės. Jis prisipažino bijantis, kad kerštauti pradėję valdininkai galutinai nesužlugdytų planų įsūnyti našlaitį.

Žvelgė graudžiomis akimis

Su žmona medike Vilniuje pasiturinčiai gyvenantis farmacininkas kilniam poelgiui galutinai ryžosi prieš pusmetį.

Sutuoktinius sujaudino apsilankymas kūdikių globos namuose, kur jie pastebėjo dvejų metukų dar nesulaukusį našlaitį.

„Berniukas į mus žvelgė graudžiomis akimis, net neįmanoma žodžiais nusakyti našlaičio žvilgsnio. Aplankėme jį dar kelis kartus, po to šiaip ne taip išprašėme, kad leistų pagyventi pas mus namuose”, – „Ekstra žinioms” pasakojo Edmundas.

Susidūrė su priešiškumu

Pirmieji sunkumai Edmundą užgriuvo bandant išsiaiškinti, ką reikia daryti norint įsivaikinti berniuką.

„Po kiek laiko prasidėjo keisti dalykai. Tarsi be jokios priežasties atsirado nenumatytos kliūtys, stebino valdininkų atsainus požiūris į mūsų šeimą. Galiausiai atsirado kiti žmonės, kurie taip pat pareiškė norą įsivaikinti tą patį berniuką. Tada intuityviai jaučiau, kad dedasi kažkas negera, tačiau rimtų įtarimų neturėjau”, – kalbėjo farmacininkas.

Šešių mėnesių terminas

Rankų nuleisti neketinantis vyriškis neilgai trukus sužinojo sunerimti privertusią aplinkybę. Pasirodo, jog berniuką įvaikinti norinti šeima anksčiau jau pretendavo pasiimti kelis vaikus, tačiau to kažkodėl nepadarė.

Žmogus spėja, ar tai nėra triukas siekiant sutrukdyti įvaikinimo procedūrai ir sudarant puikias sąlygas užsienio piliečiams įsivaikinti mažylį.

Užsienio piliečiams išties leidžiama įsivaikinti mūsų mažylius, tačiau su sąlyga, jog per 6 mėnesius nuo jų įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų registrą nė viena lietuvių šeima nepanorės jo paimti.

Įtarimą kelianti statistika

„Ekstra žinioms” pasidomėjus Lietuvos našlaičių likimu, paaiškėjo keisti faktai. Pernai lietuviai įsivaikino 87 našlaičius, o užsienio šalių piliečiai – net 110 vaikų. Tarp užsieniečių užpernai pirmavo Italijos piliečiai, įsivaikinę 40 vaikų, į Jungtines Amerikos Valstijas ir Prancūziją pernai buvo išvežta po 25 vaikus. Tuo tarpu švedai įsivaikino 8 našlaičius, australai – 4, o ispanų šeima – 1.

Toks keistas atskirų tautybių užsieniečių susigrupavimas leidžia manyti, jog Lietuvoje veikia tarpininkai, į tam tikras šalis tiekiantys našlaičius, tvarkantys jų įvaikinimo dokumentus.

Nesunku suvokti, jog bene pagrindinį vaidmenį šioje sistemoje vaidina Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuri sprendžia, kam galima atiduoti našlaitį, o kam – ne.

Vaiką trokštantys įsivaikinti užsieniečiai korumpuotiems valdininkams itin patinka. Rizika, kad apie reikalaujamus kyšius jie praneš policijai ar Specialiųjų tyrimų tarnybai, beveik prilygsta nuliui, be to, už vaiką jie moka įspūdingas pinigų sumas.

Kiek kainuoja vaikas?

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė teigė nuolat sulaukianti skundų dėl atsainaus valdininkų darbo, trukdymo įvaikinti vaikus. Kontrolierės teigimu, tai yra didelė ir opi problema, kuri slypi biurokratinėje sistemoje ir pačiuose valdininkuose.

„Akivaizdžiai matyti, kad problema yra pareigūnų nenoras duoti vaikus įvaikinimui. Kodėl taip yra, kas už to slypi, kol kas aiškinamės, šiuo metu dar negaliu tiksliai pasakyti”, – „Ekstra žinioms” pasakojo R.Šalaševičiūtė.

Paklausta, ką mano apie pogrindinį prekybos vaikais tinklą, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė tikino girdėjusi įvairių kalbų.

„Teko girdėti, kiek pinigų reikia sumokėti norint pasižiūrėti vaiką, kol leidimas įvaikinimui dar neišduotas, kiek kainuoja pati įvaikinimo procedūra. Galiu daryti išvadą, kad Lietuvoje tarpininkai išties veikia, jie parūpina našlaičius tiek užsieniečiams, tiek lietuviams. Ar su šiais asmenimis susiję valdininkai? Neturėdama konkrečių faktų negaliu atsakyti”, – sakė R.Šalaševičiūtė.

Veikia tarpininkų firmos

Atrasti tarpininkus, padedančius užsieniečiams įsivaikinti Lietuvos našlaičius, nebuvo sudėtinga.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos tinklalapyje skelbiamas akredituotų agentūrų sąrašas, turinčių teisę tarpininkauti užsienio piliečiams.

Per jas įvaikinimo procedūra trunka nuo poros mėnesių iki vienerių metų, o už tarpininkavimo paslaugas užsieniečiai pakloja įspūdingas pinigų sumas.

Tarpininkavimo mokestis susideda iš dviejų dalių.

Nuo 2,9 tūkst. iki 5,9 tūkst. eurų (nuo 10 tūkst. iki 20,6 tūkst. litų) atitenka Europoje įsikūrusioms tarpininkavimo firmų atstovybėms.

Kita – apie 2,2 tūkst. – 4,4 tūkst. eurų (7,6 tūkst. – 15 tūkst. litų) suma mokama Lietuvoje veikiantiems oficialiems atstovams.

Agentūros, tarpininkaujančios JAV piliečiams, už savo darbą ima nuo 7 tūkst. iki 10 750 JAV dolerių (20 tūkst. – 30,8 tūkst. litų).

O mokesčio dalis, tenkanti Lietuvoje dirbantiems atstovams, siekia nuo 3 tūkst. iki 7,5 tūkst. JAV dolerių (8,6 tūkst. – 21,5 tūkst. litų).

Kemša valdininkų kišenes?

Ar dalis šių pinigų kaip kyšiai nenusėda valdininkų kišenėse?

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės pavaduotoja Simona Bronušienė tokias prielaidas kategoriškai neigė.

„Šios paslaugos kainuoja gana brangiai, tarpininkavimu dažniausiai užsiima advokatai, jie įvertina valandinį darbo įkainį. Be to, vien įvaikinimo bylos vertimas kainuoja apie 1 tūkst. eurų (3450 litų). Mūsų tarnyba dirba skaidriai, su bandymais papirkti neteko susidurti”, – „Ekstra žinias” tikino S.Bronušienė.

Ką slepia verslininkai

Geriau paanalizavus įvaikinimo tarnybos tinklalapyje pateikiamus tarpininkų sąrašus, kyla dar daugiau įdomių minčių.

Gana keistai atrodo JAV agentūros „Adoption from the Heart” darbo įkainiai. Nurodoma, jog užsienyje už įvaikinamą vaiką teks mokėti 7,5 tūkst. JAV dolerių (21,5 tūkst. litų), o už antrą vaiką – tik 2,5 tūkst. JAV dolerių (per 7 tūkst. litų).

Kas tai, prekybinis triukas, skatinantis vaikus įsivaikinti urmu?

„Ekstra žinioms” pabandžius susisiekti su šiai agentūrai Lietuvoje atstovaujančia advokate, telefono ragelį pakėlė visai kita moteris.

Ji prisistatė bendrovės „Šeimos teisės centras” darbuotoja, tačiau išgirdusi klausimą apie įvaikinimo įkainius, atsisakė pasakyti savo vardą ir pavardę.

Paskambinus kitu šios bendrovės telefonu buvo atsakyta, kad įmonė įvaikinimu neužsiima, tai – pasenusi informacija.

Nors „Šeimos teisės centro” tinklalapyje aiškiai nurodoma, kad pagalba įvaikinant našlaičius – viena pagrindinių veiklos sričių.

Keista, tačiau kiek Lietuvoje veikia viešumos nenorinčių tarpininkų, kokios pinigų sumos cirkuliuoja įvaikinimo rinkoje, kalbėti viešai vis dar vengiama. Todėl ši slaptumo atmosfera sudaro prielaidas formuotis nuomonei, kad likimo nuskriausti Lietuvos našlaičiai tampa pasipelnymo šaltiniu.