Pasaulinė NT situacija patraukė politikų ir centrinių bankų dėmesį: nerimauja dėl „perdėto entuziazmo“

Saulėtą popietę naujame Kingsmere priemiestyje, maždaug 80 km nuo Londono esančiame Bicesterio miestelyje pilna vaikštinėjančių žmonių ir žaidžiančių vaikų. Per dešimt metų čia pastatyta 1 600 naujų namų, o netrukus ketinama pastatyti dar 900. Įmonės „Bovis Homes“ biure dirbanti Flip Baglee teigia neprisimenanti, „kada paskutinį kartą čia buvo tiek klientų“. 130 km į šiaurę nuo Niujorko įsikūrusiame Rhinebecko miestelyje padėtis panaši. Didžioji dalis agentūros „Gary DiMauro Real Estate“ biuro vitrinoje reklamuojamų būstų – nuo nedidelių namelių iki tikrų rūmų – jau parduoti.

Kingsmere priemiestis ir Rhinebecko miestelis – ne vienintelės vietos, kur nekilnojamojo turto sektorius klesti. JAV būstų kainos per metus iki sausio išaugo 11 proc. – toks augimo tempas sparčiausias per 15 metų. Būstų kainos Jungtinėje Karalystėje praeitais metais išaugo 8 proc., o Vokietijoje – 9 proc. Ši tendencija matoma didžiojoje dalyje turtingų pasaulio šalių. 25 šalyse, kurių duomenis renka „The Economist“, realiosios būstų kainos per paskutinius 12 mėnesių išaugo 5 proc. Būstų kainos mažėjo tik Japonijoje.

Daugelyje šalių kainos augo taip sparčiai, kad patraukė politikų ir centrinių bankų dėmesį. Kitaip negu per praėjusį dešimtmetį, labiausiai kainos auga ne miestų centruose, o rečiau apgyvendintose, tačiau ganėtinai patogų susisiekimą turinčiose vietovėse. Panašu, kad COVID‑19 paskatino žmones ieškoti erdvesnių būstų, ir gali būti, kad ši tendencija išliks ir po pandemijos.

Iš pirmo žvilgsnio tvirtos būstų kainos stebina, turint omenyje, kiek ekonominės žalos pridarė pandemija – juk paprastai būstų kainos atspindi ekonominę padėtį.