„Jeigu 2021 m. sausį-vasarį vienam Lietuvos darbdaviui tenkanti skola „Sodrai“ padidėjo 4,2 proc., tai 2021 m. vasarį-kovą ji susitraukė 3,7 proc.“, – sako bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.
Statybų sektoriuje sausį-vasarį vienam Lietuvos darbdaviui tenkanti skola „Sodrai“ paaugo 5,6 proc., o vasarį-kovą šis rodiklis aptirpo 5,4 proc.
Pramonės sektoriuje sausį-vasarį vienam Lietuvos darbdaviui tenkanti skola „Sodrai“ padidėjo 6 proc., o vasarį-kovą šis rodiklis krito 4,9 proc.
Transporto ir saugojimo sektoriuje sausį-vasarį vienam Lietuvos darbdaviui tenkanti skola „Sodrai“ pasistiebė 4 proc., o vasarį-kovą šis rodiklis sumažėjo 6,4 proc., bet tarptautinių pervežimų licencijas turinčių įmonių skolos augo 0.14 proc.
Pozityvas nustebino, bet...
Jei imsime pagrindinius Lietuvos ekonomikos sektorius, vienam darbdaviui tenkanti skola „Sodrai“ didėjo tik mažmeninės prekybos sektoriuje, tačiau ir čia skolos augimo tempas sulėtėjo.
Sausį-vasarį vienam Lietuvos darbdaviui tenkanti skola „Sodrai“ mažmeninės prekybos sektoriuje išaugo 3,2 proc., o vasarį-kovą šis rodiklis kilstelėjo tik 0,2 proc.
„Nors kovo mėnesio Lietuvos įmonių įsiskolinimų „Sodrai“ statistika pozityviai nustebino, tačiau šį mažėjimą reikia vertinti su tam tikru atsargumu – tikėtina, kad Lietuvos bendrovės įsiskolinimų „Sodrai“ mažinimui pradėjo naudoti vidinius įmonių išteklius, – teigia „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, – Pavyzdžiui, Lietuvos banko statistika rodo, kad 2021 m. vasarį, pirmą kartą nuo Covid-19 pandemijos pradžios, sumažėjo Lietuvos įmonių indėliai bankuose. 2021 m. sausį Lietuvos įmonių indėliai bankuose pasiekė istorinį maksimumą (9,378 mlrd. EUR), o vasarį šis rodiklis nukrito iki 9,204 mlrd. EUR, t.y. sumažėjo beveik 2 proc., arba beveik 175 mln. EUR.“
Kodėl smunkame
„Lietuvos įmonių indėlių nuosmukį galėjo lemti du veiksniai: 1. Atnaujintos įmonių investicijos į verslo plėtrą; 2. Aktyvesnis vidinių resursų naudojimas įmonės gyvybei palaikyti. Užsitęsus karantinui ir neaugant pajamoms, dalis verslų galėjo pradėti „deginti“ savo finansinius „lašinius“ įmonės veiklai palaikyti ir skoloms partneriams arba valstybei sumažinimui. Tačiau tokiu atveju, tęsiantis karantinui ir nedidėjant įmonių pajamoms, ilgainiui gali kilti rizika įmonių investicijų finansavimui – mažėjant finansų rezervams ir neatsigaunant pajamoms, įmonės atitinkamai turės mažiau finansų išteklių verslo plėtrai, kada Lietuvos ir Europos ekonomikose prasidės atsigavimo etapas. Tikėtina, tai įvyks vasarą,“ – prognozuoja A. Izgorodinas.
„Jei kalbėsime apie mažmeninės prekybos sektorių, čia besitęsiančiam įmonių įsiskolinimų „Sodrai“ augimą tiesiogiai veikia karantinas, – pabrėžia „Creditreform Lietuva“ vadovas, – kadangi sektoriaus veikla išlieka suvaržyta, atitinkamai stebime ir tolesnį vienam darbdaviui tenkančios skolos „Sodrai“ augimą šiame sektoriuje.“
Tiesa, prasidėjęs įmonių indėlių bankuose mažėjimas taipogi galėjo turėti įtakos tam, kad mažmeninės prekybos sektoriuje vasarį-kovą vienam darbdaviui tenkančios skolos „Sodrai“ prieaugis pastebimai sulėtėjo.
