Žieminių dygliuotų padangų keitimas
Pirmasis pokytis, kurio laukia ne vienas vairuotojas, – galimybė važinėti vasarinėmis padangomis. Jau nuo balandžio 1-ąją vairuotojai gali persimontuoti vasarines padangas ir jomis važinėti iki lapkričio 10 d.
Jei iki šiol automobilį su dygliuotomis žieminėmis padangomis buvo galima eksploatuoti iki balandžio 10 d., tai šiais metais, atsižvelgiant į tai, kad dėl karantino judėjimas tarp savivaldybių yra apribotas, Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui pratęsti dygliuotų žieminių padangų naudojimo terminą dar mėnesiui. Tai reiškia, kad su tokio tipo padangomis Lietuvos vairuotojai galės važinėti iki gegužės 10 d.
Jei padangos nėra dygliuotos, jų pakeitimas išlieka tik rekomendacinis – nedygliuotas padangas galima naudoti visą šiltąjį sezoną. Visgi, ekspertai pastebi, kad ratus, kaip ir batus, verta keisti kiekvieną sezoną.
Kaip ir su apranga, nereikėtų persistengti ir per anksti išsirengti tik atėjus pavasariui, taip ir su automobilio apavais nederėtų skubėti, nes pirmiausia – būtina stebėti patį oro sąlygų faktą.
Ne mažiau svarbus yra ir vasarinių padangų protektoriaus gylis, kuris pagal kelių eismo taisykles nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. turėtų būti ne mažesnis kaip 1,6 mm. Na, o padangų ir transporto priemonių gamintojai rekomenduoja vasarą važinėti padangomis, kurių protektoriaus gylis bent 3 mm.
Saugaus eismo ekspertai akcentuoja, kad 1,6 mm – tik minimalus reikalavimas. Jei eismo sąlygos yra sudėtingos, pavyzdžiui, pradėjus gausiai lyti, tokio gylio protektorius – neužteks. 1,6 mm neužtikrins, kad iš po padangų vanduo būtų tinkamai išstumiamas. Geriausiu atveju vairuotojai teks gerokai sulėtinti greitį ar sustoti, blogiausiu – automobilis gali tapti nevaldomas ir nuvažiuoti nuo kelio.
Per karantiną kai kurie lietuviai išvis nevairavo ir neeksploatavo savo automobilių, todėl, prieš kur nors vykstant, reikėtų ne tik prisiminti kelių eismo taisykles ir pirmai kelionei pasirinkti trumpą atstumą, tačiau ir pasitikrinti padangas, jų būklę ir bendrai automobilio techninę būklę.
Didėja leistinas greitis
Nuo balandžio 1 d. leistinas greitis didėja greitkeliuose bei magistralėse. Greitkeliuose maksimalus važiavimo greitis didėja nuo 110 iki 120 km/val.
Magistralėse greitis didėja nuo 110 iki 130 km/val. Primename, kad šiuo metu Lietuvoje yra trys magistralės: A1 tarp Kauno ir Klaipėdos, A2 atkarpa nuo Vilniaus iki Panevėžio bei Kauną ir Marijampolę jungianti A5.
Kituose keliuose greičio ribojimai nesikeičia. Rajoniniuose keliuose maksimalus leistinas greitis išlieka 90 km/val., o keliuose su žvyro danga – 70 km/val., nebent greitį kitaip nurodo kelio ženklai. Šie leistino greičio pokyčiai galioja lengviesiems automobiliams, kurių masė neviršija 3,5 tonos, motociklams ir triračiams.
Leistinas greitis – nebūtinai saugus
Nors maksimalus leistinas greitis didėja, kelyje derėtų atsižvelgti į eismo bei oro sąlygas – esant plikledžiui ar kitoms sudėtingoms sąlygoms, vairuoti lėčiau ir atsargiau. Vairavimo specialistai pabrėžia – reikėtų vadovautis ne tik kalendoriumi, tačiau ir sveika logika bei tinkamai įvertinti eismo sąlygas.
Daugelis pavasarį, kai nebelieka sniego ir ledo, nori skubėti, nevengia spustelėti greičio pedalo iki maksimalaus leistino greičio. Visgi, kaip ir žiemos metu, turime prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, taip ir pavasarį po truputį turime įsilieti į eismą, o ne visiškai atsipalaidavę į jį „nerti“.
Saugaus eismo ekspertai pabrėžia, kad tie vairuotojai, kurie šaltuoju metų laiku patys prie vairo nesėdėjo, turėtų atidžiai peržvelgti visas kelių eismo taisykles bei įsigilinti į priimtus pakeitimus. Pirmiausia – tai motociklininkai. Jie, remiantis Lietuvoje galiojančiais įstatymais, į kelius jau galėjo išriedėti nuo kovo 1 dienos. Visgi, šiais metais žiemai nenoriai traukiantis iš mūsų šalies, panašu, kad aktyvi jų sezono pradžia būtent sutaps su balandžio mėnesio pradžia.
Daugiau dairytis ir neatsipalaiduoti
Kasmet saugaus eismo ekspertai visuomenei primena, kad pavasarį vairuotojai turi labai atidžiai dairytis ir nuolat stebėti aplinką. Nors pamatyti kitus automobilius gali būti nesunku, prisiartinęs motociklo ar motorolerio vairuotojas ne vienam gali tapti staigmena. Pirmiausia – dėl to, kad per šaltąjį sezoną atprantame nuo šių eismo dalyvių. Antra – juos ir pastebėti kartais yra sudėtingiau.
Vairavimo instruktoriai rekomenduoja atšilus orams dažniau žiūrėti į galinio vaizdo ir šoninius veidrodėlius, o manevrus atlikti nedarant staigių judesių bei įsitikinus, kad tai nesukels grėsmės kitiems eismo dalyviams. Tai ypač aktualu, darant tokius manevrus kaip: lenkimas, posūkis, išvažiavimas į šalutinio kelio į pagrindinį, lygiaverčių sankryžų eismo įvertinimas.
Verta nepamiršti ir to, kad pavasarį prasideda įvairiausių medžių žydėjimo sezonas. Smarkiau palijus, vanduo su tokiomis žiedadulkėmis suformuoja ypač slidų sluoksnį ant kelio, dėl kurio automobiliai atsiduria kaip ant plikledžio.
Dar vienas iššūkis – pavasarinė saulė rytais ir vakarais danguje „kybo“ ganėtinai žemai, todėl ne vieną eismo dalyvį akina. Jei atsidūrėte tokioje situacijoje, būtina mažinti greitį, suvokiant, kad blogėja jūsų matymo laukas. Padės ir akiniai nuo saulės ar tai, kad automobilio stiklai bus švarūs.
Taigi, net ir nuo balandžio pirmosios, kai keliuose bus leidžiamas didesnis greitis, vairuotojai privalo būti ypač atidūs, laikytis didesnio atstumo nuo kitų eismo dalyvių ir vadovautis taisykle – būtina įvertinti, koks greitis yra saugus.
Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.