Vizija

Žmonės mažiau negatyviai komentuotų valdžios sprendimus ir būtų pasinėrę į kitus savo gyvenimo reikalus. Savo gerovės kūrimo, karjeros, šeimos, laisvalaikio, pramogų reikalus. Atrodo, kad įsivyrautų tam tikra tyla. Visi tarsi išeitų iš internetinio mitingo, išsiskirstytų po savo namus, savo gyvenimus, kažką veiktų. Bet kodėl taip nevyksta?

Valstybė kaip didelė šeima

Galvokime, kad valstybė yra didelė šeima sudaryta iš šimtų tūkstančių mažesnių šeimų. Valdžia – tėvai, liaudis – vaikai.

Kiekvienoje šeimoje vyrauja tam tikros vertybės, bruožai, pažiūros, bendravimo įpročiai, tradicijos, nuostatos. Visų atskirų šeimų kultūra susijungia į vieną didelę valstybinę kultūrą. Kultūrą, kaip vaikai bendrauja su tėvais ir kaip tėvai bendrauja su vaikais. Taigi valdžios santykis su tauta būtų kaip tėvų santykis su vaikais ir atvirkščiai.

Koks būdingas lietuviškos šeimos santykis

Gal tai nebūtinai lietuviškos, manau visame pasaulyje jis panašus, bet apsiribosiu mūsų lietuviška šeima. Mūsų šeimoje tėvai – savavaldūs autoritetai. Ne mentoriai, gidai, vedliai, bet savavaldūs autoritetai. O gal net sakyčiau autoritarizmą propaguojančios figūros. O vaikai savo ruožtu yra figūros, nuolat reikalaujančios ir reiškiančios nepasitenkinimą.

Lietuvos metaforiška šeima

Jei metaforiškai kalbant Ingrida Šimonytė būtų Lietuvos mama, Gitanas Nausėda tėtis, o Olegas Šurajevas vaikas, tai turėtume matriarchalinį lietuviškos šeimos pavyzdį. Tėtis lyg ir šeimos galva, bet mama kaklas. Kur sukasi kaklas, ten sukasi galva. Mama valdo, kontroliuoja padėtį, organizuoja šeimos veiklą, o tėtis kažką veikia darbe ir grįžęs namo žaidžia Starcraft'ą. Vaikas savo ruožtu pilnas nepatenkintų, užslopintų poreikių nedalyvauja šeimos pasitarimuose ir ieško kaip išreikšti neapykantą tėvams. Galbūt dėl šios priežasties šios šeimos vaikas taip negerbia savo vyriškos lyties gimdytojo, mato jį kaip silpnąją grandį ir nepasitenkinimą už neveiksnumą kreipia į jį. Todėl tėtį vadina dirbtiniu intelektu: „Gitanas Nausėda yra įrodymas, kad dirbtinis intelektas gali būti Lietuvos prezidentu.“ Vadina nevyrišku: „Gitanas Nausėda – gyvas įrodymas, kad žmogaus organizmas gali funkcionuoti be kiaušų. “

Kodėl susiklosto toks santykis?

Ilgai stebiu šeimas. Stebiu, kokie įpročiai, papročiai, kultūra, ekosistema, požiūris jose vyrauja. Ūkiškai kalbant, tėvai liepia, nurodo, manipuliuoja, o vaikai paklūsta. Paklūsta, nes kitaip negali, neturi tam fizinių, mentalinių, ekonominių, patyriminių galimybių. Išsivysto santykio tipas: vadovavimas, reikalavimas „tinkamai“ elgtis ir atoveiksmis į tai per nepasitenkinimo reiškimą ir reikalavimą tenkinti poreikius. Neišsivysto sveikas, emociniu saugumu grįstas santykis. Nėra paskatos bendradarbiauti, megzti geranoriškus ryšius.

Kaip tai pasireškia valdžios ir tautos santykyje?

„Epidemiologinė situacija yra, deja, tokia, kad kalbėti apie papildomus laisvinimus artimiausiu metu mes nematome jokio pagrindo“, – sakė ministrė pirmininkė. Skamba kaip bekompromisis griežtas tonas. Nėra pagrindų, įgūdžių, įpročių, kaip tartis, nes santykio istorija grįsta nurodymais. Taip augome, pagal tokį dizainą ir valdome. Yra juk posakis, kad žmogus dievą įsivaizduoja pagal savo dizainą.

„Ji teigė, kad jei situacija parodys, kad reikalingi papildomi griežtinimai, Vyriausybė apsitars ir dėl jų gali apsispręsti ketvirtadienį arba penktadienį ryte.“

Buvote negeri vaikai ir dabar Velykų nebus! Visi marš po savo kambarius! Nematome reikalo atsižvelgti į jūsų nuomonę. Tonas kažkoks toks. Nėra geranoriško bendradarbiavimo kultūros. Rezultatai pasiekiami griežtuoju, bekompromisiu būdu. Savo ruožtu kita barikadų pusė sėkmingai toliau atlieka nepasitenkinusiųjų ir nevertinamų vaidmenį. Socialinėje medijoje mirga straipsniai, kaip kitų šalių žmonės sukilo. Vystomos konspiracijų teorijos.

O kaip galėtų būti kitaip?

Funkcinėje šeimoje veikiausiai užtektų geranoriško paaiškinimo, kad šiuo metu vis dėl to teks gyventi nepatogiai. Paaiškinimo, kad taip susiklostė situaciją ir kad teks visiems ieškoti būdų, kaip tai komfortiškiau emociškai išgyventi. Iš tėvų pusės nuolat reikės supratingumo ir išklausymo, atsižvelgimo, kad padėti vaikams susidoroti su staigaus pokyčio stresu. Galbūt tokiu atveju vaikai būtų geranoriškesni ir pakantesni tėvų atžvilgiu. Galbūt toks šeimos valdymo modelis persiduotų į valstybinės valdymo modelį? Juk žmonės kuria viską pagal savo dizainą.

Tačiau iki to turi atsirasti tam tikri papročiai, požiūris. Turi pasistatyti tam tikras šeimos instituto tarpusavio santykio pamatas. Šeima yra mini valstybė. Šalis yra daugelio mini valstybių sąjunga. Kokios kultūros mini valstybėse, toks klimatas sąjungoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)