Ožiaragio žvaigždynas
Ožiaragio žvaigždynas nemažas, bet silpnas. Todėl jo ieškoti gali ryžtis tik entuziastai, laikantys jį gimtuoju (primename jiems, kad Zodiako ženklas Ožiaragis seniai nebesutampa su šiuo žvaigždynu; kai Saulė keliauja Ožiaragio ženklu, ji spindi Šaulio ir Skorpiono žvaigždynuose). Ožiaragio žvaigždynas tiesiai pietų pusėje būna rugpjūčio vidurnakčiais, mažai pakilęs virš horizonto. Papildomai trukdo šiltas nuolat judantis požemio oras, pro kurį tenka žiūrėti į Ožiaragį. Labai trokštantiems pamatyti savo žvaigždyną patartina, kaip ir Šaulio stebėtojams, pakeliauti į pietus ir kopti į kalnus ( beje, rinktis tokį, nuo kurio pietų vaizdo niekas neužstotų ).
Vandenio žvaigždynas
Vandenio žvaigždynas didelis, tik sudėtas iš neryškių žvaigždžių, niekad nepakylančių aukštai virš pietinio dangaus krašto. Norint pamatyti Vandenį, reikia laukti giedrios nakties rugsėjo pabaigoje, išeiti vidurnaktį ir žiūrėti tiesiai pietų kryptimi. Prie horizonto mirguliuojančios žvaigždelės ir yra Vandenis.
Žuvų žvaigždynas
Žuvų žvaigždynas tik tuo ir įdomus, kad yra ant Saulės kelio. Jis neturi ryškių žvaigždžių ir tarp aplinkinių gražių žvaigždynų visiškai nepatraukia akies. Norintieji gali jį rasti ant šiaurės – pietų linijos tamsioms spalio naktimis, apie vidurnaktį. Po Paukščių Taku spindi kelios ryškios žvaigždės (žiūrint į pietus), o tuoj po jomis apytuštė vieta ir yra Žuvys.
Avino žvaigždynas
Avino žvaigždynas mažas ir neišvaizdus. Kovo ir balandžio mėnesiais jis virš mūsų pakyla dieną. Jį pamatyti galima vėlų rudenį, o geriausiai – kokia savaitė prieš Naujuosius Metus. Tada jis šviečia beveik dangaus viršuje (truputį į vakarus nuo pietų linijos ).
Daug kas nežino, kad Avino žvaigždynas ir ženklas jau seniai nebesutampa. Mat Žemės ašis šiek tiek svyruoja ir jos galai per tūkstančius metų padaro retą erdvėje. Mes gi regime, kaip lėtai šiaurės ir pietų ašigaliai danguje slenka nuo vienų žvaigždynų prie kitų. Slenka tarp žvaigždžių ir Saulės metų pradžios bei Avino ženklo pradžios taškas. Per porą tūkstančių metų jis perslinko Žuvų žvaigždynu ir jau keliasdešimt metų yra Vandenio žvaigždyne.
Pasak Zodiako žinovų, baigėsi kurti naujas Zodiako ženklų prasmes, bet vargu ar tai teisinga, nes ir Avino, ir kiti ženklai Saulės atžvilgiu kokiose vietose buvo, tokiose ir liko, ir Avinas tebereiškia pirmąjį bundančios augmenijos mėnesį. Jis nuo senovės pradeda naujuosius Saulės metus (šiaurės pusrutulyje), kosminį gyvybės ratą. Todėl jis yra atgimimo ženklas.
Tauro žvaigždynas
Tauro žvaigždynas didelis ir ryškus. Jo ieškoti reikia ne balandžio ar gegužės mėnesį, nes tuomet į mūsų dangų jis pakyla dienomis, o gruodžio pabaigoje ir sausio pradžioje. Lengviausia jį rasti pagal skaisčiausią žvaigždę Aldebaraną. Jis šviečia aukštai danguje, kiek į vakarus nuo Paukščių Tako. Geromis akimis prie jo įmanoma įžiūrėti mažą žvaigždžių debesėlį – Plejadas.
Dvynių žvaigždynas
Danguje Dvyniams atstovauja dvi didelės ryškios žvaigždės – Kastoras ir Poluksas, gavusios graikų pusdievių dvynių vardus. Aplinkinės silpnesnės žvaigždės tarytum sudaro Dvynių kūnus. Jie stovi įmerkę kojas į dangaus upę – Paukščių Taką. Žvaigždyno reikia ieškoti žiemą, sausio ir vasario mėnesiais, vidurnaktį. Kastoras ir Poluksas šviečia aukštai danguje, truputį į rytus nuo Paukščių Tako, jei žiūrėsime pietų linkme.
Vėžio žvaigždynas
Vėžio žvaigždynas visiškai menkutis. Geidžiantysis jį žūt būt pamatyti privalo surasti Dvynių žvaigždyne ryškiausias žvaigždes – Kastorą ir Poluksą. Į rytus nuo jų kelios silpnos žvaigždės ir yra Vėžys. Kas pagalvotų, kad kitados menkame Vėžyje, kai oras buvo giedresnis, o žmonių akys stipresnės, būdavo įmanoma pastebėti didelį silpnučių žvaigždelių sambūrį – šviesią dėmę, kuris vadintas Ėdžiomis. Iš abiejų pusių prie Ėdžių švyti po silpną žvaigždelę. Jų vardai - Asiliukai. Pagal Ėdžių ir Asiliukų ryškumą senovėje spręsta apie būsima orą.
Liūto žvaigždynas
Jis lengvai randamas danguje, nes turi skaisčią žvaigždę Regulą. Geriausia Liūto ieškoti kovo mėnesio naktimis. Sulaukus vidurnakčio, Didieji Grįžulo Ratai kabo aukštai, beveik tiesiai ant įsivaizduojamos linijos šiaurė – pietūs, o Liūtas yra ant tos pačios linijos, tuoj už Grįžulo Ratų į pietus. Regulas spindi kiek į vakarus nuo linijos.
Mergelės žvaigždynas
Mergelės žvaigždynas didelis, bet blankus. Jis teturi vieną papuošalą – skaisčią žvaigždę Spiką. Geriausia jo ieškoti balandžio mėnesį, sulaukus vidurnakčio. Žiūrime į pietus, išilgai šiaurės - pietų linijos: pati ryškiausia žvaigždė prie linijos, virš pietų horizonto, ir yra Spika. Kitos Mergelės žvaigždės išmėtytos aukščiau Spikos.
Svarstyklių žvaigždynas
Svarstyklių žvaigdžynas mažas, neįdomus ir visiškai nepanašus į svarstykles. Jį įmanoma rasti kartu ieškant Mergelės arba Skorpiono žvaigždyno. Gegužės mėnesį palaukus iki vidurnakčio, Svarstyklės yra ant linijos šiaurė – pietūs, netoli pietų horizonto. Tai kelios silpnos žvaigždelės tarp skaisčios Spikos ( į vakarus ) ir Antareso Skorpiono žvaigždyne ( į rytus ).
Skorpiono žvaigždynas
Skorpionas – didelis ir gana ryškus žcaigždynas. Lengviausiai pastebimas truputį rausvas Antaresas ( graikai Aresu, arba Arėju, vadino Marsą, tad Antaresas – priešingasis, arba antrasis, Marsas). Lietuvoje Skorpioną stebėti nėra paprasta, nes jis niekad nepakyla aukštai, o patogiausioje stebėti padėtyje būna gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje, taigi, kai naktys mūsų krašte trumpiausios ir šviesiausios. Gegužės pabaigoje apie antrą valandą nakties Antaresas matomas kiek virš horizonto, pačiuose pietuose.
Šaulio žvaigždynas
Šaulio žvaigždynas neturi ryškių žvaigždžių, nors yra gražus pažiūrėti ir įdomiai išdėstytas. Deja, Lietuvoje beveik neįmanoma jo pamatyti. Šaulys tepakyla trupučiuką virš Žemės vasaros naktimis, kai tie pietiniu horizontu nuolat tvyro lengva šviesi miglelė. Tad Šaulio gerbėjams patartina nuvykti kur nors į kalnus ir žvaigždynu gėrėtis nuo jų.
