Šėtonas, kuriam neprilygsta net pats Stalinas: į jo „mėsmalę“ pateko daugybė moterų, bet buvo vienintelė, kuri mylėjo jį iki pat mirties

1953 metais SSSR NKVD veikėjas, vidaus reikalų liaudies komisaras Lavrentijus Berija buvo nuteistas mirties bausme sušaudant. Bet tik išslaptinus jo bylą, paaiškėjo, kad L. Berija buvo ne tik budelis, vienas pagrindinių praėjusio šimtmečio trečiojo-penktojo dešimtmečio masinių represijų organizatorių, bet ir seksualinis iškrypėlis, sekso maniakas. Daugybė moterų liudijo, kad L. Berija jas išprievartavo, vertė santykiauti iškreiptomis sekso formomis. O užsispyrusioms įberdavo į arbatos puodelį ar vyno taurę psichotropinių medžiagų ir po to darydavo su tomis moterims ką tik norėjo. Jo „užkariautų“ moterų sąraše buvo ir žinomos balerinos, aktorės, studentės, ir aukštų valdininkų žmonos.

Suvedžiodavo ir paaugles mergaites, ir solidžias damas

Daug žmonių galvoja, kad tai pats baisiausias ir žiauriausias Stalino epochos žmonių. Tikras šėtonas, kuriam neprilygsta net pats Tautų vadas. L. Berijos pralieto žmonių kraujas galėtų tekėti upeliais. Į jo „mėsmalę“ pateko ir daugybė moterų.

Berijos apsaugos viršininkas Rafaelis Sarkisovas net vedė specialų sąrašą, į kurį, įvairiais šaltiniais, buvo įrašytos 37 moterų pavardės. Kitais šaltiniais – 75 ar 150 pavardžių. Bet tik išslaptinus bylą paaiškėjo, kad jų buvo gerokai daugiau. Išprievartautos buvo ne tik moterys, bet ir vyrai.

Istorikai, susipažinę su L. Berijos byla, tvirtino, kad jis savo aistrą moterims pavertė „konvejerinės gamybos linija“, kur nuolat buvo pristatomi „švieži kūnai“.

Anot istoriko Andrejaus Dorošenkos, L. Berija mėgdavo važinėti Maskvos gatvėmis ir rinkdavosi sekso aukas, bakstelėjęs pirštu į jos pusę, į langą. Po to, L. Berijos įsakymu, jo nusižiūrėtą moterį pradėdavo sekti, tykodavo prie namų. Bet dažniau pagriebdavo gatvėje ir veždavo tiesiai į NKVD veikėjo rezidenciją.