Net 90 proc. Lietuvos įmonių anksčiau neprekiavo respiratoriais, apsauginėmis kaukėmis ir veido skydeliais, tačiau pernai prasidėjus pandemijos chaosui, šios kompanijos ėmėsi šios veiklos ir jau skaičiuoja pasakiškus pelnus. Skaičiuojama, kad apsukrūs verslininkai respiratoriais aprūpinę netgi valstybines įstaigas uždirbo milijonus eurų.
Tokios sensacingos išvados buvo paskelbtos neseniai vykusioje virtualioje konferencijoje „Pasakyk, koks tavo respiratorius, ir aš pasakysiu, kas tave apgavo!“. Šios konferencijos iniciatorė Irma Spudienė vadovauja jau beveik du dešimtmečius darbo saugos priemonėmis prekiaujančiai bendrovei „DSP Plius“ ir praskleidė menkai žinomo respiratorių platintojų pasaulio užkulisius.
Naujokai susižėrė milijonus
„Mes nedalyvaudami valstybiniuose konkursuose pardavėme respiratorių beveik dvigubai, tiek kiek gavome iš gamintojų, – kalbėjo I. Spudienė. – Būtume pardavę kur kas daugiau, bet pernai du mėnesius neturėjome nieko, tada kaukes siuvome, kad kažkaip išgyventi, nes buvo perkamos tik 5 prekių rūšys – respiratoriai, veido skydeliai, panoraminiai akiniai, vienkartinės pirštinės, medžiaginės kaukės – iš 15 000 prekių asortimento. Konkursuose nedalyvaujame, nes žinome kas laimės, arba nesutinkame dėl 2–3 metų termino, bei kitų absurdiškų reikalavimų, mes, dalyvaujame tada, kai esame įsitikinę rinka, situacija ar tikrai prekes turime sandėlyje“.
Nemaža dalis I. Spudienės konkurentų, kurie prekiavo neaiškios kilmės respiratoriais per pandemiją smarkiai užaugo. Yra tokių, kurie pajamas padidino ne dviem, trimis, o net dešimtimis kartų. Kai tuo tarpu šioje sferoje gerai žinomos ir neblogai vertinamos I. Spudienės vadovaujamos kompanijos apyvarta padidėjo tik 30 proc.
„Bet mes prekiaujame tik legaliomis prekėmis. Teko girdėti nemažai istorijų, kad į Lietuvą iš kitų šalių atvyksta respiratoriai, kurie dokumentuose įforminami, kaip buitinės prekės. Taigi, kai kurie gabentojai padirbinėja sertifikatus. Anksčiau respiratorių rinkoje nebuvo tiek padirbinių, kaip paskutiniais metais. O pernai per pandemiją prasidėjo griežta kontrolė. Ir šiaip kasmet mus pakankamai griežtai tikrina“, – paaiškino I. Spudienė.
Bet kas ėmėsi prekybos respiratoriais
Lietuvoje egzistuoja dvidešimt didesnių ir laiko patikrintų konkurencinių įmonių, kurios dirba apsaugos drabužių, įrangos sferoje. Tačiau šių eilučių autorių pasiekė informacija, kad vis dažniau respiratorių prekyba verčiasi anksčiau nieko bendro su šia sfera neturėję verslininkai.
Paskutiniu metu didžiausiais respiratorių pardavimais garsėja nieko bendro su apsauginėmis priemonėmis neturinčios bendrovės. Pavyzdžiui, viena šalies transporto kompanija, spaudos, baldų, santechnikos gamintojai. Neoficialiais duomenimis, į respiratorių prekybą metėsi ir anksčiau sėkmingai naudotas iš Jungtinių Amerikos Valstijų pargabentas transporto priemones pardavinėję asmenys. Praėjusių metų kovą kilus masinei pandemijai, niekam nereikėjo senų automobilių, tad jų prekiautojai metėsi į apsauginių priemonių perpardavinėtojų gretas.
Bet nemaža tokių per vieną naktį netikėtai atsiradusių verslininkų dalis, respiratorius parsigabeno iš Kinijos.
„Pernai pavasarį kilusios pandemijos metu buvo tikras chaosas – niekas netikrino respiratorių vežėjų bei platintojų. Dalis jų tiesiog suklestėjo. Taigi, kai kurie iš jų sėkmingai pasinaudojo chaosu ir kontrolės nebuvimu“, – pastebėjo I. Spudienė.
Šių eilučių autoriaus rankas pasiekė oficialūs duomenys apie apsauginių priemonių platintojus. Čia skelbiamos įmonės ir kompanijos, kurios respiratoriais aprūpino net didžiausias valstybines įstaigas. Dėmesį patraukė keli įdomūs ir nieko bendro su saugos priemonėmis neturintys respiratorių platintojai ir jų užsakovai.
Pavyzdžiui, krovinių pervežimo paslaugas teikianti kompanija „Delamode Baltics“ 2020 metais respiratoriais aprūpino Pravieniškių pataisos namus. Minėta įmonė pernai birželį respiratorių Pravieniškių „zonai“ pardavė už 3025 eurus. Patalynės gamyba bei prekyba užsiimanti bendrovė „Kvarkas“ 2020 m. balandžio 10 d. Finansų ministerijai respiratorių pardavė daugiau nei už 13 000 eurų. Ne ką mažiau keistesnis atvejis, kai vienas mistinis fizinis asmuo praėjusiais metais balandžio 8-ąją už beveik 10 000 eurų sumą respiratorių pardavė Druskininkų pirminės priežiūros centrui V.
80 proc. respiratorių – klastotės iš Kinijos?
Į šiemet surengtą seminarą I. Spudienė pasikvietė Darbo saugos inspekcijos, Vartotojų teisių rinkos priežiūros, Valstybės akreditavimo institucijos atstovus, kad šie plačiau susipažintų su dabartine situacija. Renginio iniciatorė apgailestavo, kad šįsyk kvietimas į seminarą nebuvo įteiktas šalies muitinės atstovams. Daugeliui renginio dalyvių parūpo, ką mano muitinės atstovai, jog į Lietuvą iš Kinijos plūsta padirbti respiratoriai.
„Manau, kad tikrai būtina dabartinę situaciją skubiai keisti, nes Lietuvoje pilna nelegalių respiratorių. Kai kurie asmenys suteikė duomenų, kad kartais tam tikrų veikėjų įmonės respiratorius įvežinėja tiesiog kaip kitas prekes. Svarbiausia, kad būtų deklaracija ir sertifikatas. Liūdniausia, kad regis muitinė nesigilina ar tas sertifikatas nėra suklastotas, – kalbėjo I. Spudienė. – Žinau atvejų, kad kai kurie tiesiog linkę girtis, jog jie sėkmingai praėjo pro muitinę. Mes tokių paslaugų sferoje dirbame beveik du dešimtmečius, tad buvome nustebinti kiek iš kitų asmenų bei įmonių sulaukėme netikėtų pasiūlymų pardavinėti jų atvežamus respiratorius. Bet nedirbome su jais. Tad nesistebiu, kad tokie respiratoriai pateko ir į kai kurias Lietuvos ligonines“.
Kad daugiau nei 80 proc. suklastotų respiratorių patenka į Lietuvą, tai nėra šiaip sau sugalvoti statistiniai duomenys. I. Spudienės vadovaujama bendrovė dalyvavo ir laimėjo tik aštuoniuose viešai skelbtuose. Tačiau jie yra užsiregistravę bendroje sistemoje „Mercell“, kur galima stebėti ir žiūrėti viešuosius pirkimus ir jų laimėtojus. „Remiantis šitais duomenimis kuo puikiausiai matomos bendrovės, kurios minėtus konkursus laimi. Galima drąsiai sakyti, kad pernai buvo atvežta ir parduota milijonais ar milijardais respiratorių“, – sakė I. Spudienė.
Būtent tokie skaičiai liudija, kiek paskutiniais metais atsirado naujų prekiautojų respiratoriais bei kitomis apsaugos priemonėmis.
Keistenybės vaistinėse
Dar vienas ne ką mažiau šokiruojantis tyrimas, anot I. Spudienės, buvo atliktas, kai ji nutarė šalies vaistinėse įsigyti respiratorių. „Iš penkių vaistinių teko nusipirkti respiratorius ir ką juose pamatai? Ant jo nėra jokių užrašų. O pagal būtiniausią reglamentą turi būti užrašyta kas jį išdavė, notifikuotos įmonės, jų kodai. Bet čia nieko nėra. Kas liūdniausia, tokius respiratorius pardavinėja vaistinės“, – teigė pašnekovė.
Kai net keliose vaistinėse I. Spudienė įsigijo respiratorius, bet taip ir nesulaukė nei naudojimosi instrukcijos ar deklaracijos. „Vienintelėje sostinės vaistinėje (Vilniaus „Akropolyje“) darbuotojai tiesiai pasakė, kad jie respiratorių šiuo metu neturi, nes prekybos centre neseniai buvo pastatytas automatas su respiratoriais, – pasakojo I. Spudienė. – Vaistinės darbuotoja paaiškino, kad jiems dėl to paprasčiausiai neapsimoka prekiauti respiratoriais. Tuo pačiu pripažino, kad jų turėti respiratoriai nebuvo tinkami ir daugiau veikė kaip kaukė. Tuo tarpu kitos vaistinės aiškino, kad jie prekiauja kokybiškais respiratoriais. Deja, daugelio jų pakuotės pasirodė keistos. Kiek žinau vaistinių negalima tikrinti. Neseniai vykusio seminaro metu sužinojau, kad vaistinių, baldų, transporto kompanijų ir kitų vienadienių verslininkų netikrina Rinkos priežiūros skyrius, kuris tikrina bendroves, kurios verčiasi asmens apsaugos priemonėmis. Bet tai yra savotiškas absurdas, nes žmonės linkę pasitikėti vaistinės prekėmis“.
Ant originalo – galiojimo data
Specialistų teigimu, suklastotais respiratoriais pernai sėkmingai prekiavo baldų, transporto, santechnikos kompanijos ir netgi viena reklamos agentūra. Kai kurie iš jų buvo nubausti dėl klastočių prekybos. „Viena įmonė skelbė pardavinėjanti respiratorius po 30 centų. Buvo skelbta, kad neva jie pagaminti Lietuvoje, – pasakojo I. Spudienė. – Neretai pastebima, kad tai, kas užrašyta ant respiratoriaus, neretai neatitinka sertifikatų. Gal jie geri, bet yra tokių respiratorių, kuriais prekiauti tiesiog negalima, nes jie yra skirti Amerikos, Kinijos rinkoms. Keista, kad dar rusiškų nebuvo. O mes gyvename Europos Sąjungoje, tad Lietuvoje, galioja FFP2, FFP3 ženklais pažymėti respiratoriai. Apskritai, niekas nedraudžia pardavinėti respiratoriaus, bet tu negali rašyti, kad tai yra apsauginis respiratorius“.
Remiantis specialistų komentarais, pagal Europos standartus ant originalaus respiratoriaus turi būti pažymėti FFP1, FFP2, FFFP3, su vožtuvu ar be jo. Ant originalaus respiratoriaus turi būti pažymėta kada jis pagamintas ir jo tinkamo galiojimo data. Paprastai originalūs respiratoriai tinkami naudoti penkerius metus. Tačiau nemaža dalis Lietuvoje platinamų respiratorių galioja tiktai tris metus.
„3M respiratoriai yra geri tuo, kad ant jų rašoma pagaminimo data. Pagal vartotojų teises turi būti pažymėta ką privaloma rašyti ant etikečių. Ši skelbiama informacija turi būti suderinta, negali bet ko užrašyti. Privaloma pažymėti ir gaminio kategoriją“.
Grožio industrijoje – kirpyklose, grožio salonuose dirbančių asmenų tarpe yra plačiai paplitęs mitas, kad neva respiratoriai jiems sugadins plaučius, susargdins. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad statybininkai, baldininkai respiratorius dėvi jau tris dešimtmečius ir dėl to niekas nenumiršta. „Apskritai, kirpėjos kurios dirba su chemija, acetonais, nagų priežiūros specialistės, – jos turi dėvėti puskaukę. Nes respiratorius apsaugo tiktai nuo dulkių, purslų ir t.t.“, – pažymėjo I. Spudienė.
Deja, specialistai sako, kad grožio industrijoje dirbantys žmonės neretai nėra linkę daug investuoti į kasdienėje savo darbo vietoje naudojamas apsaugines priemones.
Muitinės atstovas: gavome pranešimų apie klastočių importą
Įvežant iš Kinijos, ar kitų trečiųjų šalių, respiratorius (AAP asmens apsaugos priemones), kurioms keliami CE bei kiti reikalavimai, Reglamento 2016/425 nuostatos ir asmeninių apsauginių priemonių reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Tokiais atvejais reikia turėti importuotojui sertifikatą, atitikties deklaraciją, naudotojo instrukciją, prekės turi būti pažymėtos pagal reikalavimus.
Pasidomėjus yra patikrinamas sertifikatų tikrumas, ar jie nėra suklastoti, ar bendradarbiaujate su Vartotojų teisių Rinkos priežiūros skyriumi, ar žinote kaip pasitikrinti legalumą, Lietuvos Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius atsakė: „Muitinės departamentas, vadovaudamasis teisės aktais ir atsižvelgdamas į Vyriausybės paskelbtą ekstremalią situaciją, pagal Europos Komisijos parengtus paaiškinimus dėl Europos Sąjungos muitų teisės aktų taikymo krizinėje situacijoje, susidariusioje dėl COVID-19 pandemijos nustatė, kad, įvežant prekes, įtrauktas į Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-271, patvirtintą Medicininės paskirties prekių, būtinų kovai su COVID-19 pandemija, sąrašą, pateikiant įvežimo deklaraciją gali būti naudojamasi transporto informacinių sistemų arba transporto dokumentų duomenimis ir toleruojamas šių duomenų pateikimas.
Nurodė, kad įvežus šias prekes, jos gali būti pateikiamos muitinei bet kuriai muitinės procedūrai įforminti, jas pateikiančio asmens pageidaujamoje vietoje be leidimo laikinai saugoti prekes šių prekių turėtojo pageidaujamoje vietoje, suteikimo, o jų muitinis tikrinimas ir įforminimas atliekamas pirmumo tvarka.
Atsižvelgiant į galimus trikdžius transporto priemonėms vykstant per Europos Sąjungos valstybių narių vidines sienas bei sienas su bendrojo tranzito šalimis, priklausomai nuo planuojamo prekių gabenimo maršruto, nustatytas ilgesnis terminas per kurį prekės turi būti pateiktos paskirties muitinės įstaigai. Į pirmiau minėtas aplinkybes taip pat atsižvelgiama, kai paskirties muitinės įstaiga sprendžia, ar prekės, kurioms įforminta Sąjungos tranzito procedūra, jai pateiktos pavėluotai dėl nuo procedūros vykdytojo ar vežėjo valios nepriklausančių priežasčių.
Išvykimo muitinė gali, kai tai priimtina, užuot plombavusi prekes naudoti kitas jų identifikavimo priemones arba pasikliauti prekių aprašymu, pateiktu tranzito deklaracijoje ar ją papildančiuose dokumentuose, jeigu tas aprašymas pakankamai tikslus, kad būtų įmanoma lengvai identifikuoti prekes, ir jame nurodytas prekių pobūdis, kiekis ir kiti ypatingi požymiai.
Pateikiant Sąjungos tranzito procedūrai įforminti pašto siuntas, kurios vežamos sausumos transportu trečiųjų šalių pašto paslaugų teikėjų arba jų vardu su Pasaulinės pašto sąjungos dokumentais CN37, CN38 arba CN41, tranzito deklaracijoje tokios siuntos gali būti aprašomos nedetalizuojant jų turinio (pvz., „Rusijos pašto į Kaliningrado sritį vežamos pašto siuntos“) ir nenurodant prekių kodo. Jeigu įforminant Sąjungos tranzito procedūrą tokiais atvejais nepakanka informacijos garantijos dydžiui apskaičiuoti, laikoma, kad tas dydis lygus 10 000 eurų.
Laikinai įvežant prekes, būtinas kovai su COVID-19 pandemija, tokios prekės gali būti deklaruojamos jų laikinajam įvežimui įforminti veiksmu arba žodžiu, jei jos nėra deklaruotos naudojantis kitomis priemonėmis. Pateikus žodinę laikinojo įvežimo muitinės deklaraciją, muitinei privalo būti pateiktas ją papildantis dokumentas nustatyta forma, o muitinei sutikus, šis dokumentas gali būti pateiktas ir vėliau, tačiau jo pateikimo laikotarpis neturi viršyti 120 dienų nuo prekių išleidimo. Tokia pati tvarka taikoma ir tada, kai laikinai įvežama medicinos, chirurginė ir laboratorinė įranga.
Vietoj lengvatinės prekių kilmės sertifikatų originalų priimamos jų popieriuje surašytos arba elektroninės (pvz., prieinamos naudojantis prieiga prie informacinių sistemų arba skenuotos) pasirašytų ir kompetentingų institucijų antspaudais pažymėtų originalų kopijos, taip pat įgaliotų kompetentingų institucijų atstovų elektroniniu parašu patvirtintos kopijos, jeigu muitinė turi galimybes patikrinti tokio parašo tikrumą. Atšaukus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, importuotojai lengvatinės prekių kilmės sertifikatų originalus privalo gauti ir saugoti nustatyta tvarka.
Minėtame Muitinės departamento 2020 m. balandžio 9 d. įsakyme yra ir kitų palengvinimų, kurie bus atšaukti, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės atšauks paskelbtą ekstremalią situaciją.
Gaminiai, skirti tiekti rinkai, kuriems įforminama išleidimo į laisvą apyvartą procedūra, turi atitikti reikalavimus, nustatančius aukštą visuomenės interesų, kaip antai sveikata ir sauga apskritai, apsaugos, profesinės sveikatos ir darbo saugos, vartotojų apsaugos, aplinkos apsaugos ir saugumo lygį.
Muitinė bendradarbiaudama su rinkos priežiūros institucijomis atlieka gaminio, kuriam forminama išleidimo į laisvą apyvartą procedūra, savybių patikrinimą, t. y. įvertinama ar gaminio savybės leidžia manyti, kad tas gaminys, kelia rimtą pavojų sveikatai, saugai, aplinkai arba bet kuriam kitam visuomenės interesui, ar su gaminiu nepateikti rašytiniai arba elektroniniai dokumentai, kuriuos būtina pateikti pagal atitinkamus derinamuosius Sąjungos teisės aktus, ar gaminys pažymėtas ženklu CE netikru arba klaidinančiu būdu. Nustačius neatitikimus rinkos priežiūros institucijos gaminį uždraudžia išleisti į laisvą apyvartą.
Lietuvos muitinė, reaguodama į COVID-19 sukeltą pandemiją ir siekdama prisidėti prie jos sukeliamų neigiamų padarinių mažinimo, 2020 metais dalyvavo Pasaulio muitinių organizacijos koordinuojamoje operacijoje „STOP“ skirtoje užkirsti kelią saugumo reikalavimų neatitinkančių bei neoriginalių farmacijos produktų ir medicininių priemonių patekimui į rinką.
Daugiau nei 2 mėnesius trukusioje „STOP“ operacijoje dalyvavo 99 šalių policijos, muitinės, rinkos priežiūros institucijų ir privataus sektoriaus atstovai. Šioje operacijoje buvo sulaikyta virš 3 mln. vienetų nesaugių ir pavojingų prekių – apsauginių veido kaukių, respiratorių, kitų asmens apsaugos priemonių, testų, termometrų, vaistinių preparatų, dezinfekcinio skysčio ir kt.
Lietuvos muitinė šios operacijos metu, bendradarbiaujant su rinkos priežiūros institucijomis, neišleido virš 254 000 vienetų nesaugių apsauginių veido kaukių ir respiratorių. Minėtas saugumo reikalavimų neatitinkančias prekes buvo bandoma importuoti iš Kinijos ir Singapūro ir vėliau platinti Lietuvos Respublikoje.
Jeigu verslininkas užsisakė ir gauna COVID-19 pandemijos metu paklausių prekių, kurias jis pardavinės ir turės pelną, tokių prekių importui taikomi įprasti muito ir PVM mokesčiai. Prekės bus neapmokestintos tik tuo atveju, jei jų gavėjas yra paramos gavėjo statusą turinti institucija, prekės pagal savo pobūdį atitiks tų prekių, kurios yra reikalingos Ekstremaliai situacijai likviduoti, poreikį, be to, jos turi būti skirtos išdalinti neatlygintinai“.
Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas V. Volungevičius pažymėjo, kad Lietuvos muitinė yra gavusi kelis pranešimus apie galimai klastotų ir reikalavimų neatitinkančių veido kaukių importą į Europos Sąjungą. Anot jo, ši informacija buvo perduota Muitinės departamento kompetentingiems skyriams ir Muitinės kriminalinei tarnybai, atitinkamiems sprendimams priimti.
