Patekus į kitą pusę už krovinį po 3 000 dolerių ima prezidento brolio kontroliuojama Ketvirtoji šarvuočių divizija. Be to, tam, kad nebūtų apkaltinti terorizmu, prekiautojams reikia duoti kyšius pareigūnams Damaske ir remti vyriausybės planus. Kartais įvažiavimai uždaromi, nes viena pusė nori paspausti kitą. Parduoti kviečius užsienyje kur kas lengviau ir pelningiau, teigia vyras. „Politikai marina žmones badu“, – tikina jis.
Prieš dešimtmetį užuot patenkinęs reikalavimus įvesti demokratiškas reformas, B. Assadas pradėjo karą prieš savo paties piliečius. Užsienio šalis pritraukusiame ir visą valstybę nuniokojusiame konflikte žuvo šimtai tūkstančių žmonių. Pusei iš 22 mln. prieš karą šalyje gyvenusių žmonių teko palikti namus. Dabar kovas riboja keletas skirtingų susitarimų, sudarytų su JAV, Irano, Rusijos ir Turkijos įsikišimu. Sirai gali keliauti po šalį mokytis, apsipirkinėti ir lankyti artimuosius. Tačiau šalis padalinta į regionus, saugomus skirtingų užsienio šalių. Vietos administracijos vis labiau įsitvirtina. Jos turi savas karines grupuotes, valdo ekonomikas ir dažnai teikia pirmenybę vienos tautybės ar religijos atstovams. „Sirija tampa Balkanais“, – teigia vienas pareigūnas.
B. Assado vyrai susigrąžino daugumą didžiųjų miestų ir dabar kontroliuoja apie 60 proc. žemės, nors 2014 m. jiems priklausė tik 30 proc. Assadų šeima Siriją valdo jau daugiau kaip pusę amžiaus (anksčiau šalį valdė Basharo tėvas Hafezas). Jei gegužę ar birželį bus surengti parodomieji rinkimai, prezidentas neabejotinai bus išrinktas ketvirtajai septynerių metų trukmės kadencijai.
Tačiau tai – Pyro pergalės. Sirijos ekonomikos būklė prasčiausia per visą dešimtmetį. Sirijos svaro vertė doleriais juodojoje rinkoje siekia apie 1 proc. prieš karą buvusios vertės. B. Assado vyriausybė valstybės tarnautojams teišgali mokėti po 15 dolerių per mėnesį. Visoje šalyje norėdami įsipilti degalų žmonės po kelias valandas laukia eilėse. Krizės priežasčių daug – karas, korupcija, apribojimai dėl pandemijos, JAV sankcijos ir žlugę Libano bankai, kuriuose pinigus laikydavo turtingi sirai. B. Assado pagrindiniai sąjungininkai kare – Iranas ir Rusija – pagelbėti gali nedaug, iš dalies dėl to, kad kenčia ir patys.
B. Assadas sprendimų neturi. Sakydamas kalbas didžiausias Sirijos problemas jis dažnai ignoruoja. Neseniai buvo pranešta, kad jis ir jo žmona Asma užsikrėtė koronavirusu. Nuo vasario vidurio užsikrėtusiųjų ėmė sparčiai daugėti. Tačiau visu pajėgumu veikia tik pusė Sirijos ligoninių. Net šalies skiepų planai nevienodi – priešiškos grupės su rėmėjais dėl skiepų derasi atskirai. Panašu, kad B. Assadui svarbiau kontroliuoti ne virusą, o šalies gyventojus. Jis akylai stebi, kad nepasirodytų jokių pasipriešinimo požymių. Neseniai jam ištikimas žurnalistas, socialiniame tinkle „Facebook“ parašęs apie badą, buvo įkalintas.
Toliau nuo sostinės B. Assado vyriausybės kontrolė neatrodo stipri – net ir jos oficialiai kontroliuojamose teritorijose. Rusijos kariai veikia visiškai laisvai. Irano remiamos karinės grupuotės kontroliuoja sienas tarp režimo valdomų zonų ir Irako bei Libano. Iš oro jas bombarduoja Izraelis. Tuo tarpu paprasti sirai paramos, kurią kažkada teikdavo vyriausybė, dabar ieško etninėse arba religinėse bendruomenėse. Drūzai pietuose, arabai rytuose ir net paties B. Assado religinė bendruomenė alavitai vis dažniau paliekami verstis kaip išmano. Susirėmimai tarp skirtingų grupių labai dažni. „Jei alavitas čia ateitų vienas ir beginklis, jį užmuštų“, – teigia senyvas arabas iš rytų miesto Deir az Zoro.
Kurdų kontroliuojamame šiaurės rytų regione vietos gyventojai nustojo kalbėti arabiškai ir ėmė kalbėti kurdų kalba, be to, mieliau naudoja dolerį. Regionui nepriklausantys sirai, norintys ten atvykti ir apsigyventi, turi rasti vietinį rėmėją. Kurdų pareigūnai pasipriešinimo taip pat nemėgsta. Jų pajėgos persekioja kritikus ir verčia jaunuolius (tarp jų ir arabus) tarnauti kariuomenėje. Šiame regione sunku, kaip ir visoje šalyje, tačiau jis turi naftos – ir yra saugomas amerikiečių. Nafta ir kviečiai parduodami Irakui. Dėl to kurdų administracija Sirijoje gali mokėti kur kas didesnius atlyginimus negu B. Assado vyriausybė. Medžiagos rekonstrukcijai atvežamos iš užsienio. Praeitą mėnesį atidaryta augalinio aliejaus perdirbimo gamykla, kuri suteikė šimtus naujų darbo vietų.
Turkija jau seniai baiminaisi, kad Sirijos kurdai paskatins ir jos kurdų separatistus. Dėl to 2016 m. ji pradėjo atakas Sirijoje ir užėmė plotą šiaurės rytuose bei keletą ruožų palei sieną. Tose vietovėse kurdų atsikratyta, o valdžia perduota sunitų arabų sukilėliams, kurie palaiko islamistinį Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano požiūrį. Vietos pareigūnams moka Turkija – dėl to rekonstrukciją vykdyti lengviau. Šiose teritorijose naudojama Turkijos lira, be to, jos prijungtos prie elektros tinklo, teikiančio energiją pietų Turkijai. Vienas pareigūnas padėtį prilygino šiaurės Kiprui, kurį Turkija užėmė 1974 m. ir kontroliuoja iki šiol.
Jei Sirija turėtų pragmatiškesnį vadovą, gali būti, kad jis būtų pabandęs sudaryti sutartį su regionų vadovais ir pasidalinęs galia suvienyti šalį. Tačiau B. Assadas nerimauja, kad kompromisas būtų palaikytas silpnumo požymiu, todėl tik grasina nauju karu. Sakydamas kalbas jis mini tėvo mėgtus motyvus apie arabų ir islamo civilizacijos didybę, taip šiurpindamas mažumų atstovus. Valstybinės žiniasklaidos atstovai už režimo ribų gyvenančius sirus vadina teroristais ir „penktąja kolona“. Kovo 1 d. parlamentas Damaske priėmė įstatymą, kuriame numatyta visiems, kas po dešimties metų neatnaujins savo asmens tapatybės kortelės, atimti pilietybę. Įstatymu taikomasi į žmones, pabėgusius nuo režimo arba pasipriešinusius B. Assado valdžiai. Daugelis jų norėtų grįžti, tačiau taip pat norėtų, kad valdytų kas nors kitas.