O kaip elgiesi tu? Taikaisi su seksualinio objekto vaidmeniu? Neretai taip, todėl pradedi ieškoti vyrą pateisinančių argumentų, kuriuos mums įkalė į galvą mūsų močiutės, mamytės, draugės, vaikinai, bažnyčia, verslas – visi tie, kurie formuoja mergaites, moteris kaip nuolatinį seksualinio pasitenkinimo objektą. Niekas nepaneigs to, kad mums, moterims, visuomenė primeta vaidmenį, kurį ragais ir nagais gina Stambulo konvencijos priešininkai. Tie, kurie visom keturiom gina „tradicinę šeimą“, kurioje moteris yra: slaugutė, motina, tarnaitė, vaikų prižiūrėtoja, namų tvarkytoja ir – prostitutė. Juk moteris, lovoje nerodanti jokios iniciatyvos, vyrui tampa nuobodi. Bet kur ten parodysi, kai, suvaidinus visus atseit privalomus vaidmenis, norisi atsiduoti ne vyrui, bet miegui. „Humoristas“ ir „nuomonių formuotojas“ Arturas Orlauskas, neva gindamas tradicinę šeimą, apie moterį pasisakė dar aiškiau: „Vyrai gaudo rujojančias pateles ir jeigu jo antra pusė nerujoja, tai jis ieško tokios, kuri rujoja“ ir „Vyras – šeimos galva ir maitintojas, o moteris, visų pirma, rūpinasi namais ir dirba kiek lieka laiko, taip sakant, kad netrukdytų šeimai“. Vienu žodžiu, pasakyta šviesiai tiesiai: jeigu atsisakai mylėtis pagal įsakymą, vyras bėgs pas kitą. O tavo vaidmuo – būk graži ir dirbk šeimai, o karjerą pamiršk, nes ji visiems trukdo.
Žinot, ką reiškia „tradicinė šeima“? Moterys su šeimyninio gyvenimo stažu tai puikiai žino. Susitaikyk, arba, jeigu atviros ir nuolat prieinamos putės politika tau kelia problemą, tai ji yra tavo ir tik tavo asmeninė problema. Tylėk lyg pelė po šluota ir nekelk bangų, netrukdyk šeimai. Jeigu sutinki su tokiomis žaidimo taisyklėmis, už šį pasirinkimą sumokėsi nežmoniškai neadekvačią kainą. Ir viskas – vardan mūsų šeimos ir mūsų vaikų stabilumo bei „ramybės“. Nors, anokia čia ramybė, kai gražią mergaitę jau nuo trylikos metų, tik pasirodžiusią mieste, nurenginėja vyrai savo alkanais ir gašliais žvilgsniais? Lytinė branda ir fizinis patrauklumas, deja, nesuteikia mergaitei nei daugiau ramybės, nei daugiau saugumo. Nėra ramybės nei darbo vietoje, nei grįžus į namus, kurie, beje, yra pati nesaugiausia vieta moterims. Taip teigia pasaulinė seksualinio (ir ne tik) smurto prieš moteris statistika.
Žinot, kaip 1970- taisiais metais į seksualinį priekabiavimą reagavo skandinavės? Jos ėmė dėvėti beformes, figūrą slepiančias sukneles, nustojo nešioti liemenėles, atsisakė net makiažo. Šitaip jos gynėsi nuo nuolatinio vyrų persekiojimo. Galiausiai feministės nusprendė, kad nėra čia ko apsimetinėti nematomomis, todėl pradėjo rengtis iššaukiančiai, bet su įstatymu tapusia išlyga: žiūrėk, bet neliesk. Tai yra laikykis, vyre, atstumo ir NE yra NE be jokių pateisinimų ar pasiteisinimų.
Kita vertus, jeigu nesi skandinavė ir visuomenėje, kurioje gyveni, vyrauja „viskas vyrams“ kultūra, būtinai išeisi į viešąją erdvę visa išsičiustijusi, išdailinta, pasiruošusi įtikti vyrams, droviai nuleisti akis. Beje, apie drovius moters žvilgsnius: žinote, kuo skiriasi Lietuvos moterys nuo skandinavių?
Skandinavės niekada droviai nenusuks žvilgsnio. Tiesiog atsakys į vyro žvilgsnį atviru žvilgsniu, kuris parodys, ką ji mano apie gašlų vyro žvilgsnį; parodys taip, kad maža nepasirodys. Jos žvilgsnis nustato ribas, raudonas linijas, kurias nevalia peržengti. Tai trunka tik akimirką, bet ta akimirka tikrai iškalbinga. Dar vienas įdomus faktas: švedė moteris vyro ranką (jo paduotą paspaudimui) paspaus taip pat tvirtai, kaip ir vyras. Atvykusius iš kitų šalių vyrus, nežinančių skandinavių moterų įpročių, toks jų elgesys – tiesus žvilgsnis ir tvirtas rankos paspaudimas išmuša iš vėžių.
Jausmas, jog esame tik sekso objektas, mums, moterims, sukelia rimtas psichologines problemas. Seksualinės objektyvizacijos teorija (toliau SO) teigia, kad SO kelia grėsmę moterų psichinei sveikatai. Ji gali pasireikšti valgymo sutrikimais, depresija ir seksualiniais sutrikimais. (Fredrickson & Roberts, 1997 m. Seksualinis moterų objektyvizavimas, JAV, 2011 m.). SO taip pat formuoja ne tik moters požiūrį į save, bet ir neigiamus vyrų ir moterų tarpusavio santykius. Deja, Lietuvoje į šias problemas dar nežiūrima rimtai. Kai tik moterys, psichologai pradeda protestuoti ir reikalauti, kad jaunimo auklėjimas būtų adaptuotas prie naujausių pedagogikos teorijų, sukurtų remiantis mokslinių tyrimų išvadomis, visuomenėje kyla didelis pasipriešinimas. Tuojau šaukiama, kad puolama „tradicinė šeima“. Blogi įpročiai, virtę tradicija, sunkiai keičiami. Ypač tie įpročiai, kurie suteikia vyrams visai konkrečią galią valdyti moterį, formuoti požiūrį į ją. Kur nepažiūrėsi, galia vyrų rankose: politikoje, versle, jėgos institucijose. Visa tai atsispindi ir santykiuose tarp vyro ir moters.
Na, pasižiūrėkime, kaip vyksta tai, ką aš vaidinu „seksualumu grįstu žaidimu“. Pirmoje stadijoje, susitikus vyrui ir moteriai, vyras jaučiasi turįs teisę „prekę“ ( t. y. moterį) apžiūrėti nuo kojų iki galvos. Vieni vyrai tai daro subtiliai, mandagiai ir veik nepastebimai, kiti akiplėšiškai ir atvirai vertina prekės „privalumus ir trūkumus“. Moteris šiame žaidime dažniausiai yra pasyvioji pusė. Viskas kaip ir gerai, kai abiejų pusių interesai sutampa ir bendras tikslas – po kelių taurių bare atsidurti lovoje. Bet visai kas kita, kai jautiesi ne daiktu, o save gerbiančia asmenybe, bet tave kažkoks suskis apžiūrinėja lyg būtų haremo šeimininkas, besirenkąs eilinę sekso vergę.
Taip, akivaizdu, kad mes, moterys, puikiai matome, kaip vyras „kedena plunksnas“, nes tai atsispindi jo kūno kalboje. Tai jis raktelį nuo „merso“ rankoje pasukios, tai brangų telefoną parodys, tai pasikalbės su būtent tą minutę „paskambinusiu“ garsiu vyruku. Yra daug būdų parodyti moteriai ir ypač jaunai, ypač neišsilavinusiai, iš neturtingos šeimos, nepatyrusiai, koks kietas tas vyras yra. O kaip viskas baigiasi? Užmeskite akį į milijonieriaus Šedžiaus istoriją ir suprasite, apie ką kalbu. Mūsų žiniasklaida nesibodi eilinę istoriją linksniuoti vos ne dieną naktį: „ak, koks kietas bičas, vėl gražutę mokinukę pasigriebė“. Tokia „graži“ žinia ir niekur nuo jos nedingsi. Kaip aš, moteris, jaučiuosi, reaguoju, matydama man kas dieną brukamą akivaizdų (bent jau man) jaunos moters išnaudojimo variantą? Man negera, todėl prašau visų dievų ir dvasių, kad apsaugotų mano dukras nuo panašaus likimo.
Mane slegia moters seksualinis objektyvizavimas, slegia jos vertimas preke ir sutikimas ta preke būti. Anksčiau ar vėliau jeigu ne sąmoningai, tai intuityviai kiekviena normali moteris pajunta neigiamas šio reiškinio pasekmes. Nes tai neišvengiamai veikia gyvenimo kokybę – santykius, psichinę ir fizinę sveikatą. Bet sakoma, kad šuo ir kariamas pripranta, argi ne taip?
Noriu pabrėžti, kad šis straipsnis skirtas taip pat ir vyrams. Juos raginu karts nuo karto įsivaizduoti save moters vietoje, kai ji jaučiasi „mėsos gabalu“, kuris tik ir domina su ja bendraujančius vyrus. Kai jos intelektiniai gebėjimai ir kitos vertingos savybės yra nepastebimos arba net grubiai nuvertinamos.
Toks pasikeitimas vaidmenimis, nors ir įsivaizduotas, labai naudingas, nes padeda geriau vieniems kitus suprasti. (Plačiau apie tai vėliau). Taigi, kas nutinka su moterimi, kuri laikoma seksualiniu objektu? Kaip jau minėjau, ji pripranta prie šio fakto ir pradeda elgtis atitinkamai. Tai reiškia, kad kiekvieną minutę moteris turi spėlioti, ar darbdavys ją vertina dėl jos kvalifikacijos, ar dėl krūtų dydžio, užpakalio apvalumo, siauro juosmens ir taip toliau. Matydama, kad dažnas vyras ją apžiūrinėja kaip prekę naudojimui, ji įsigudrina žaisti. Pavyzdžiui, norėdama gauti norimą darbą, ji suseksualina kūno kalbą – galbūt papučia lūpas, išlaiko ilgesnį nei pridera žvilgsnį ir pan. Vyrai, pakartosiu: šis savęs pardavinėjimas vyksta taip dažnai, kad sužinoję, jūs tikrai apšauktumėte savo antrą pusę arba patartumėte jai parodyti savigarbą. Ką ji atsakytų į pastarąją pastabą? Ji paklaustų, ar jai spjauti į gerai apmokamą darbą, kai pinigai, ypač šiandien, pandemijos sąlygomis, iš medžio nekrenta? Ar žinote, koks jausmas vaidinti prostitutę, kai tokia nesi? Kai matai ir visa savo esybe jauti pasistojusią darbdavio varpą, tapusią žvilgsniu, besiveržiančiu tarp tavo krūtų, nepaisant to, kad tik ką informavai, jog esi ištekėjusi. Ar tikrai norite, kad jūsų žmona tokiu būdu gautų norimą darbą? Savijauta po tokio darbo pokalbio tragiška, bjauri, o dar, jeigu sužaista pagal jo scenarijų, tai paprasčiausiai šlykštiesi savimi. O jeigu ir namuose vyras toks pat reproduktorius, tai gyvenimas virsta prakeiksmu. Na, nebent apsimetusi kvaila pasirenki priprasti. Štai tokia dažnos moters tikrovė.
Dabar truputis pozityvo. Situaciją galima keisti, tik reikia trijų dalykų: savigarbos, sumanumo ir drąsos. Kaip spręsti problemą? Ogi pasikeisti vaidmenimis, (žiūrėkite Stambulo konvencijos ketvirtą straipsnį). Kalba ne apie gėjus ar lesbietes, tikrai ne. Tvirtinantys priešingai skleidžia melus, nori nukreipti dėmesį nuo tikrovės, kurios joks baudžiamasis kodeksas neužkardys. Juk vien tik už gašlų žvilgsnį nesodina? Už moterį menkinantį nužvelgimą – nuo galvos iki kojų, tiksliau – nuo kojų iki galvos, taip pat jokios bausmės negresia. Tad, jeigu nuspręsite nežaisti nepagarbių žaidimų:
• būkite drąsi. Jūs taip pat įžūliai apžiūrinėkite tą apžiūrinėtoją. Šį būdą padėti chamui susiprasti, kaip jau minėjau, sėkmingai išbandė Švedijos moterys;
• prieš eidamos į darbo susitikimą, susipažinkite su įmone ir jos kultūra. Kodėl? Žinojimas padės jums atsakyti į klausimus: kaip rengtis, kaip pasidažyti, kokią šukuoseną pasirinkti ir t. t.
• darbo pokalbio metu nubrėžkite ribą tarp profesionalaus kalbėjimo ir intymių klausimų, užuominų, žvilgsnių. Į aiškiai suprantamas seksistines frazes reaguokite iš karto, griežtai primindama, kad atėjote kalbėtis tik apie darbą. Jeigu nenorite konfliktuoti, nekreipkite absoliučiai jokio dėmesio į žvilgsnius, neaiškias užuominas. Pamatę, kad pokalbis krypsta netinkama linkme, pati perimkite pokalbio valdymą. Kalbėkite į temą; vyras tokią laikyseną greitai pastebės. Pastebės ir šaltą jūsų kūno kalbą;
• svarbu: nebijokite žiūrėti pašnekovui tiesiai į akis. Ši taisyklė galioja bendraujant su visais vyrais (ir moterimis). Intuicija pakuždės, kiek laiko paskirti žvilgsniui, kuris gali būti iškalbingesnis už žodį. Žvilgsniu galima flirtuoti arba akimirksniu „pastatyti į vietą“;
• namuose: jeigu jau taip nutiko, kad vyras jumyse nemato žmogaus, mato tik sekso objektą ir jums tai įgriso iki gyvo kaulo, pasisodinkite jį priešais save ir pasikalbėkite. Paaiškinkite savo žmogui, kad tai jūsų netenkina ir kaip jūs įsivaizduojate santykius, kuriuose jaustumėtės gerai. Stebėkite vyro reakciją. Jei ji bus neigiama, pratęskite temą po kiek laiko. Kaip sakoma: lašas po lašo...
Daugelis vyrų nesuvokia, kaip jaučiasi moteris už namų ribų. Nesuvokia, nes paprasčiausiai nežino, neįsivaizduoja. Niekas jiems apie tai nekalbėjo, niekas nepapasakojo, taigi, žmona gali būti ta pirmoji, kuri padės vyrui tapti supratingesniam ir jautresniam. Deja, žinių neretai stokoja ir pačios moterys. Net ir besijausdamos blogai, būdamos nepatenkintos santykiais, jos retai susimąsto: o gal tai yra nuolatinio seksualinio objektyvizavimo pasekmė? Šio reiškinio primestas socialinis vaidmuo neigiamai veikia visas moterų gyvenimo sferas. Nežiūrint to, aplinka daro viską, kad nuo to vaidmens nebūtų nukrypstama. Už kiekvieną nukrypimą „nuo normos“ gali būti baudžiama – viešai žeminama, vadinama priešu, „leftistu“, „liberastu“, „feministe“ ir pan. Matant, kiek neapykantos rodoma moteriai, išdrįsusiai elgtis nestandartiškai, norisi griebtis už galvos. Šia prasme mes gerokai atsiliekame nuo kitų ES valstybių. Lietuva pasiekė ribą, kurios vienoje pusėje moteriai priešiška, giliai viduramžiuose įstrigusi visuomenės dalis, o kitoje – šiuolaikinė, demokratinė Lietuva, kurioje lygios teisės, pagarba vyrui ir moteriai nėra tik žodžiai. Ir kurioje nesitaikstoma su moters žeminimu bei jos pavertimu preke.
