Dažniausiai Penktojoje respublikoje (šiuolaikinėje Prancūzijos valstybėje, Šarlio de Golio įkurtoje 1958 m.) baudžiamosios bylos politikams arba taip ir nepasiekdavo iki teismo, arba politikas nebūdavo nuteisiamas, o juo labiau kalėti. Tačiau kovo 1 d. Paryžiaus teismas žengė žingsnį link tokios nebaudžiamumo eros pabaigos. Teismas pripažino 2007–2012 m. valdžiusį centro dešiniųjų prezidentą Nicolas Sarkozy kaltu dėl korupcijos ir piktnaudžiavimo įtaka. Jis buvo nuteistas trejiems metams kalėjimo, iš jų dvejiems metams lygtinai.
Šis sprendimas sudrebino Prancūzijos politinę klasę. Tai pirmasis kartas per visą šiuolaikinę šalies istoriją, kai buvęs prezidentas tiek nuteisiamas už nusikaltimus, susijusius su laikotarpiu einant aukščiausias šalies pareigas, tiek nuteisiamas kalėti. 2011 m. už viešųjų lėšų išeikvojimą nuteistas kitas buvęs centro dešiniųjų prezidentas Jacques Chiracas, tačiau nusikaltimas buvo įvykdytas jam einant Paryžiaus mero pareigas dešimtajame dešimtmetyje; jam skirti dveji metai kalėjimo lygtinai. Vis dėlto N. Sarkozy neigia visus kaltinimus ir greičiausiai pateiks apeliaciją.
N. Sarkozy byla žinoma kaip „pasiklausymo“ skandalas. Ji prasidėjo 2013 m., kai tyrėjai ėmė klausytis mobiliojo telefono, kuriuo buvęs prezidentas naudojosi prisidengęs slapyvardžiu Paul Bismuth. Tuo metu buvo tiriami kaltinimai, kad buvęs Libijos lyderis Muammaras Qaddafi padėjo finansuoti prezidento rinkiminę kampaniją 2007 m.
Vykdydami tyrimą 2014 m. tyrėjai klausėsi pokalbių tarp N. Sarkozy ir tuometinio jo teisininko Thierry Herzogo. Jiedu kalbėjosi apie kitus tuo metu pateiktus kaltinimus neteisėtu rinkiminės kampanijos finansavimu, susijusius su milijardiere „L’Oréal“ paveldėtoja Liliane Bettencourt. Kaltinimai buvusiam prezidentui L. Bettencourt byloje buvo panaikinti. Tačiau, pasak prokurorų, N. Sarkozy norėjo žinoti, ar teismas duos leidimą peržiūrėti jo užrašus dėl kitų priežasčių.
Klausydamiesi šių pokalbių tyrėjai sužinojo apie veiklą, kurią šią savaitę teisme pavadino „korupcijos paktu“. Teisme įrodyta, kad mainais už informaciją apie L. Bettencourt bylą N. Sarkozy pasiūlė Paryžiaus apeliacinio teismo teisėjui Gilbertui Azibertui prestižinį postą Monake (G. Azibertas jo negavo). Kovo 1 d. teismas trejų metų kalėjimo bausmes (iš kurių dveji metai paskirti lygtinai) paskyrė ir T. Herzogui bei G. Azibertui. Abu vyrai kaltinimus neigia. Teisėjas teigė, kad N. Sarkozy „kuris turėjo užtikrinti teismo sistemos nepriklausomybę, pasinaudojo savo padėtimi ir atsilygino teisėjui už tai, kad šis tenkino jo asmeninius interesus“.
Vis dėlto mažai tikėtina, kad N. Sarkozy atsidurs už grotų. Teisme nuspręsta, kad užuot kalėjęs kalėjime jis gali naudoti elektroninį sekimo prietaisą. Bet kokiu atveju spėjama, kad jis pateiks apeliaciją, o šis procesas gali užtrukti daugelį mėnesių. Respublikonų partijos, kuriai priklauso ir buvęs prezidentas, lyderis Christianas Jacobas bausmę pavadino „visiškai neproporcinga“. N. Sarkozy bičiuliai pabrėžia, kad net pats teisėjas teigė, jog sprendimas paremtas „faisceau d’indices“ (indikacijų visuma); jie tvirtina, kad to negalima laikyti nepaneigiamais įrodymais. O kovo 17 d. buvęs prezidentas turi pasirodyti teisme dėl su šia byla nesusijusių kaltinimų viršijus partijos finansavimo maksimumą, kurie nagrinėjami vadinamojoje „Bygmalion“ byloje. Kaltinimai gavus finansavimą iš Libijos taip pat dar tiriami. N. Sarkozy neigia ir juos. Dar keletas buvusiam prezidentui iškeltų bylų žlugo.
Prieš nuteisiant buvusį prezidentą pastaruosius keletą metų net keli Prancūzijos politikai buvo pripažinti kaltais baudžiamosiose bylose. Dėl to anksčiau vyravęs įsitikinimas, kad politikai nebaudžiami, ėmė silpti. Geriausiai žinomas buvusio N. Sarkozy ministro pirmininko ir kandidato į prezidentus François Fillono atvejis. Praeitais metais jis nuteistas penkeriems metams kalėjimo (trejiems lygtinai) už viešųjų lėšų pasisavinimą. Šiuo metu jis laukia apeliacijos nagrinėjimo.
Šiame sąraše yra ir kitų gerai žinomų Prancūzijos politinių veikėjų. 2018 m. buvęs ekonomikos ministras ir Socialistų partijos atstovas Jérôme Cahuzacas, kurio pareiga buvo stabdyti mokestinį sukčiavimą, buvo nuteistas – už mokestinį sukčiavimą – ketveriems metams, dviem lygtinai. Tačiau vėliau užuot pasodinus į kalėjimą jam leista nešioti elektroninę apyrankę. Kitais metais buvęs N. Sarkozy administracijos vadovas Claude Guéant nuteistas metams kalėjimo už netinkamą viešųjų fondų panaudojimą. Buvęs N. Sarkozy partijos vadovo pavaduotojas, daug metų Levallois komunos mero pareigas ėjęs Patrickas Balkany buvo nuteistas už mokestinį sukčiavimą ir praleido kelis mėnesius kalėjime, tačiau vėliau buvo paleistas dėl sveikatos sutrikimų.
Ši istorija turi vieną akiplėšišką siužeto vingį, taip būdingą prancūzams – itin aktyvaus N. Sarkozy populiarumas pasitraukus iš prezidento posto išaugo, kaip ir anksčiau J. Chiraco. Nepaisant teisinių problemų, prabėgęs laikas ir pralaimėjimas 2012 m. rinkimuose sušvelnino visuomenės požiūrį į N. Sarkozy. Prieš pat teismo sprendimą atliktoje visuomenės apklausoje atskleista, kad jis – šeštas pagal populiarumą politikas Prancūzijoje.
Buvęs prezidentas politiniuose užkulisiuose vis dar neformaliai vadovauja Respublikonų partijos reikalams. Jis priima svečius savo biure Paryžiuje, kur remia galimus partijos kandidatus artėjančiuose 2022 m. prezidento rinkimuose arba ragina jų atsisakyti. N. Sarkozy artimi žmonės teigia, kad iki šios savaitės jis vis dar nebuvo praradęs vilties dar kartą į prezidentus kandidatuoti pats.
Kad ir ką nuspręs apeliacinis teismas, ankstesnysis teismo nuosprendis jau užkirto kelią tokioms ambicijoms. Be to, juo gali būti pasiektas ir didesnis tikslas. Antrą kartą nuteisus buvusį prezidentą aiškiai parodoma, kad Prancūzijos politikams taikomi tokie pat standartai kaip ir paprastiems piliečiams. Ši taisyklė galioja visiems išrinktiems politikams, net ir pačiuose aukščiausiuose postuose.