Ta proga ir aš nusprendžiau neatsilikti nuo Dubajaus karštligės mados ir papasakoti istoriją, vienam mano draugui nutikusią tame mieste. Juolab kad ši istorija nesipjauna su mano pasienių tema, nes nutiko būtent valstybės pasienyje, Dubajaus oro uoste. Jei galvosite, kad viskas, ką papasakosiu, iš tiesų nutiko ne mano draugui, o man pačiam, tegul tai bus „ant jūsų sąžinės“, nes aš irgi tada apie jus visko prisigalvosiu ir nežinia kam nuo to bus geriau.
Didžiausias Jungtinių Arabų Emyratų valstybės miestas Dubajus yra gana nestandartinis reikalas. Ir aš čia net nekartosiu tų visiems nusibodusių teiginių, kiek jame daug dangoraižių, koks tai turtingas miestas, kaip ten viskas auksu nulieta, kaip jame viskas turi būti gražiausia, didžiausia, blizgiausia ar kad miestas jau seniai yra tapęs skurdžių Azijos valstybių gyventojų svajone ir Amerika. Tai visi sako ir be manęs. Mane labiau sudomino miesto gyventojų sudėtis.
