Praėjus penkiolikai metų padaugėjo ir informacijos, pačių lietuvių pasaulyje, ir į Lietuvą atvažiuojančių turistų. Tačiau lietuvius vis dar glumina mūsų šalies įvaizdis užsienyje.
Vienas įtakingiausių Jungtinių Valstijų dienraštis „The New York Times” Estiją vadina aukštųjų technologijų šalimi, Latviją - antrąją Čekija, o Lietuvą apibūdina kaip ypatingą nostalgiją sovietmečiui jaučiančią šalį.
Beveik prieš dvejus metus Vilniuje apsilankęs Airijos žurnalistas Ronaldas Quinlanas Lietuvą aprašė kaip labai skurdžią valstybę, kurioje važinėja daugiausiai rusiški ar čekiški automobiliai, darbininkai dirba šaltyje, o lietuviai neturi pakankami pinigų nusipirkti automobiliui ar sočiai gyventi - neva todėl tiek nedaug jų kamuojami antsvorio.
Dar galima prisiminti amerikiečių rašytoją Jonathaną Franzeną, išleidusį knygą „Pataisos“, už kurią gavo nacionalinę literatūros premiją. Čia lietuviai - arklieną valganti ir merginas už kelis dolerius pardavinėjanti laukinių tauta, kuri neturi net elektros. Autorius viename savo interviu teigė, kad tokius duomenis rado internete.
Galiausiai - buvusio krepšininko Šarūno Marčiulionio iniciatyva pasikviesti Holivudo aktorių Melą Gibsoną į Lietuvą, kad šis įsitikintų, jog ne visi lietuviai yra aštriadančiai, besišvaistantys golfo lazdomis.
Ir tai ne paskutinis kartas, kai lietuvių vardas skamba Holivude. „Viename filme Danny de Vito uždavė klausimą Jimiui Carrey: „Are you from Lithuania?“, atseit - „Ar tu išprotėjęs?“,- tai rodo, kad yra tokių pavyzdžių ir daugiau“,- sako viešųjų ryšių specialistas Aistis Zabarauskas.
Tačiau pabandykime pažvelgti, kokius duomenis apie Lietuvą pateikia įtakingas britų transliuotojas BBC. Savo interneto puslapyje šalia informacijos apie Lietuvą galite rasti ir dešimties klausimų testą, kuriame turite galimybę pasitikrinti savo žinias. Atlikę testą sužinosite, kad 1993 metais išėmus iš apyvartos laikinąją valiutą talonus, ši buvo panaudota tualetiniam popieriui.
O sprogus Černobylio atominei elektrinei lietuviai pirmiausia konsultavosi su astrologais.
„Pirmiausia pasižiūrėjus į šitą testą kyla klausimas - kas jį sudarė? Jeigu tai padarė patys lietuviai ir nusiuntė į BBC, pavyzdžiui, jų pačių prašymu - tai tiesiog rodo autoironiją. Ir tai visiškai neblogas bruožas. Nes autoironijos mums kartais ir trūksta, pavyzdžiui, šmaikštumo valstybinio įvaizdžio lygmenyje. O jeigu patys britai - BBC žurnalistai sudarinėjo, tuomet verta juos pagirti už gerą Lietuvos gyvenimo užkulisių išmanymą. Na, o tas sarkazmas, kuris labiau figūruoja Lietuvos teste, negu kitų valstybių - jis britams būdingas.
Tik klausimas, kodėl būtent į Lietuvą žiūrima tokiu sarkastišku požiūriu, o į kitas Baltijos šalis - labiau neutraliai. Čia, ko gero, kelios priežastys. Ir visos jos susijusios su mūsų įvaizdžiu“,- sako A. Zabarauskas.
Anot jo, iš oficialių Lietuvos institucijų užsienį pasiekia vienoks Lietuvos paveikslas: tautiniai drabužiai, miškai, ežerai, liaudies muzika, užsieniečiams primenanti pasakas ir girių muziką bei romantizuotos ir drąsios tautos įvaizdis, kuri sovietams pasipriešino plikomis rankomis. Tačiau toks įvaizdis ganėtinai skiriasi nuo to, kurį užsieniečiai susidaro, pažinę lietuvius ir Lietuvą iš arčiau.
„O elgesys, ką lietuviai daro nuvažiavę į užsienį ir su kuo susiduria užsieniečiai - labiau kontroversiškas. Tai du poliai: yra ir temperamentas, ir drovumas vienu metu, nusikaltimai ir darbštumas, užsibrėžto tikslo siekimas. Savęs plakimas - pas mus Lietuvoje viskas blogai. Arba atvirkščiai - mėgavimasis gyvenimu. Žinoma, kad Lietuva - šalis, kur linksma švęsti bernvakarius, kur yra smagios merginos. Dėl tokių priešpriešų lietuviai užsieniečiams sudaro mažiau subalansuotos nacijos įvaizdį. Taigi, lietuvius galima apibūdinti kaip „kuklius patrakėlius“. Toks įvaizdis susidaro iš to, kas yra valstybiniu mastu komunikuojama ir kas matoma tikrovėje. Būtent tas požiūris teste (BBC teste- autorės past.) ir atsispindi“,- sako A. Zabarauskas. Jo nuomone, tokia situacija parodo ir tai, kad per mažai dėmesio Lietuva skiria užsienio žiniasklaidai.
Palyginimui galime pasakyti, kad tuose pačiuose BBC puslapio testuose labiausiai akcentuojami Latvijos kultūros laimėjimai, o Estijai priskiriama dainuojanti revoliucija.
„Aš pats buvau liudininkas panašaus atvejo Taline. Besiklausydamas paskaitos užsieniečiams, kurie pirmą kartą buvo atvažiavę į Baltijos šalis. Estai jiems pristatė savo istoriją Pabaltijo šalių kontekste. Estai mėgsta sau priskirti ir Dainuojančią revoliuciją, ir Dainų šventes. Jie patys prisistato kaip visa galva aukštesni“, - sako viešųjų ryšių ekspertas Giedrius Drukteinis.
Tačiau viešųjų ryšių specialistų nuomonės išsiskiria kalbant apie tai, ar Lietuvos įvaizdžio kūrėjai turėtų kaskart reaguoti į neigiamas ar netikslias žinias užsienio spaudoje.
„Šitas testas yra tik vienas iš tų signalų, kurie rodo tam tikrą mūsų įvaizdžio būklę. Ir nekreipti į tai dėmesio galbūt tikrai nereikėtų, nes tai identifikuoja problemas ryšių su visuomene srityje“,- tvirtina A. Zabarauskas.
G. Drukteinio nuomone, Lietuvos institucijų reakcija nebūtų veiksminga: „jeigu valstybinės institucijos neturi daugiau ką veikti- tegu reaguoja. Tik įdomu, ką tai pakeis. Mes galime išleisti begales spalvingų brošiūrų, prisigalvoti įvairiausių šūkių, kurie tikrai primasins daugiau turistų. Bet tą pačią akimirką, kai jie kirs Lietuvos sieną, jie susidurs ne su spalvingais bukletais, bet su realybe“.
Na, o pabaigai galime paminėti tai, kad Lietuvos įvaizdis nei Vakaruose kur kas geresnis buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse. Čia dar daugelis Lietuvą prisimena kaip pirmaujančią valstybę su puikiais kurortais, kokybišku maistu ir gražia gamta.
„Briuselio laikas“ – pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais 11.50 val. (kart. 16.50 val.)