Konkrečių tokio tikrovės matymo apraiškų gali būti įvairių. Pavyzdžiui: vasario 1-ąją rusų šturmo lėktuvas „Su-24“ skutamuoju skridimu pralėkė greta amerikiečių eskadrinio minininko „USS Donald Cook“ Juodojos jūros tarptautiniuose vandenyse. Iš apie tai pranešusio JAV 6-ojo laivyno pateiktos vaizdo medžiagos iš tiesų matyti, kaip rusų lėktuvas praskrenda nedideliame aukštyje visai šalia laivo.

Incidentas nutiko, kai JAV laivas dalyvavo eilinėje misijoje, užtikrinant Amerikos sąjungininkų saugumą bei stabilumą Juodojos jūros regione. Be „USS Donald Cook“, ją vykdė dar vienas amerikiečių eskadrinis minininkas „USS Porter“, aprūpintas priešraketinės gynybos sistema „Aegis“ bei galintis nešti iki 56 sparnuotojųjų raketų „Tomahawk“, kurių veikimo nuotolis siekia 1,6 tūkstančio kilometrų. Rusijos Juodosios jūros karinis laivynas informavo stebįs JAV laivus.

Sausio 28 dieną paskelbtame NATO atstovės Oanos Lungescu pranešime nurodoma, kad „USS Porter“ užėjimas į Juodąją jūrą bei patruliavimo pradžia sausio 23-ąją jos sąsiauriuose yra saugumą turintis užtikrinti atsakas į Rusijos įvykdytą neteisėtą Krymo pusiasalio aneksiją bei karinės galios didinimą šiame regione. Juodoji jūra strategiškai svarbi Aljansui, nes/kai aplink ją yra trys NATO sąjungininkės Bulgarija, Rumunija, Turkija bei artimos partnerės Ukraina bei Gruzija.

„USS Porter“ buvo trečias Aljanso laivas, sausį įplaukęs į Juodąją jūrą. Prieš tai „USS Donald Cook“ į ją patruliavimui įplaukė lapkričio pabaigoje, tai buvo jau aštuntas laivo vizitas regione.

USS Porter

Panašaus turinio pranešimų vis dėlto netrūksta. Praėjusių metų liepos 9-ąją į Juodąją jūrą dalyvauti dviejose regioninėse pratybose įplaukė dvi NATO karinių laivų grupės. Vienas jų rengė Ukrainos ir Bulgarijos kariniai laivynai, dalyvavo Aljanso antros karinės jūrų grupės laivai iš Ispanijos, Rumunijos bei Turkijos, taip pat Aljanso regioninės partnerės Gruzijos laivai. Po mokymų visi kuriam laikui prisišvartavo Odesos uoste, kuriame rezidavo 21 dieną.

Liepos 20 dieną startavusiose tradicinėse (dvidešimtose) pratybose „Sea Breeze-2020“ dalyvavo du tūkstančiai kariškių iš devynių valstybių, 27 laivai bei 19 lėktuvų. Vienas mokymų elementų – ukrainiečių pakrantės apsaugos katerių kartu su „USS Porter“ bei žvalgybos lėktuvu „Poseidon P-8A“ šaudymo į greitai judančius nedidelius taikinius treniruotė. Pasak JAV 6-ojo karinio laivyno, kuriam priklauso „USS Porter“, vado viceadmirolo Jeano Blacko spaudos tarnybos išplatinto pranešimo, dalyvavimas pratybose patvirtino Amerikos ištikimybę NATO partneriams bei JAV pasirengimą dalyvauti kolektyvinėje Europos gynyboje.

Po „Sea Breeze-2020“ Juodojoje jūroje likę „USS Porter“, lėktuvas „Poseidon P-8A“, keturi naikintuvai F-16, bepilotis „MQ-9 Reaper“, laivas kuro tiekėjas „KC-135 Stratotanker“ rugpjūčio 2-ąją dalyvavo dar vienuose kelių NATO partnerių regioniniuose mokymuose.

Eskadriniai mininkai „USS Porter“ ir „USS Donald Cook“ dislokuoti Europoje, Ispanijos Roto karinėje bazėje, pastovumo pagrindais ir su antžeminėmis priešraketinės gynybos bazėmis Lenkijoje bei Rumunijoje yra sudedamosios Europoje etapais kuriamos priešraketinės gynybos sistemos dalys. Kaip jau minėta, jų su kitais laivais vizitai Juodojoje jūroje yra bendresnės NATO strategijos dalis.

NATO prioritetu tebelaiko (?) Baltijos regioną kaip labiausiai pažeidžiamą Rusijos agresijos atveju, kai aplink Juodąją jūrą esama reikšmingų gynybos spragų. Pasak „War on the Rocks“ teksto autorių, jomis Maskva ir gali pasinaudoti.

Praėjusių metų birželio viduryje interneto puslapyje „War on the Rocks“ amerikiečių kariniai ekspertai atsargos generolas, buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas, buvęs karinis Amerikos atašė Lenkijoje Rayus Wojcikas, JAV politikos Europoje analizės centro ekspertas Januszas Bogajski ir analitinio centro CEPA transatlantinių gynybos ir saugumo programų vyresnysis koordinatorius Cartenas Schmidlis paskelbė tekstą, kuriame argumentavo NATO glaudesnės koordinacijos poreikį, siekiant geriau apginti Aljanso rytinį flangą nuo potencialios Rusijos agresijos. Publikacijos autorių vertinimu, prioritetu, siekiant pageidautinos koordinacijos, turi tapti Juodosios jūros regionas.

„Kas vyksta Ukrainoje, nebūtinai liečia tik ją.“ – pažymėjo autoriai, rekomendavo NATO pripažinti Juodąją jūrą strategiškai svarbia ir taip „pakelti“ jos statusą, ryšium su kuo pasiūlė performatuoti dabartines daugiasluoksnes programas „Forward Presence“ ne tik Baltijos, bet ir Juodosios jūros regionui. NATO prioritetu tebelaiko (?) Baltijos regioną kaip labiausiai pažeidžiamą Rusijos agresijos atveju, kai aplink Juodąją jūrą esama reikšmingų gynybos spragų. Pasak „War on the Rocks“ teksto autorių, jomis Maskva ir gali pasinaudoti.

Vienu praktinių žingsnių nurodomas būtinumas ryžtingiau įgyvendinti Ukrainos bei Gruzijos narystės NATO planą, pirmąją skatinant laikytis vakarietiškų procedūrų kariniuose pirkimuose, o su Gruzija stiprinant karinį bendradarbiavimą. Aljanso narės taip pat turi demonstruoti paramą kandidatėms, didindamos investicijas į šių ekonominį vystymąsi.

Arūnas Spraunius

Ypač didelę Juodosios jūros reikšmę Ukrainos televizijos DOM laidoje „Iš tiesų: Taika“ liepos 30-ąją pabrėžė NATO jūros vadovybės antvandeninių pajėgų vadė Janett Moran. Priminusi, kad 80 proc. pasaulinės prekybos vyksta jūrų keliais, kariškė išskyrė būtinumą užtikrinti laivybos laisvę bei laisvą priėjimą prie kranto infrastruktūros visoms Juodosios jūros regiono valstybėms kaip vieną svarbių jų gerovės sąlygų.

Juodosios jūros „suvereni“ ypatybė – Rusijos siekis čia keisti po Antrojo pasaulinio karo susiklosčiusias sienas (nuo Ukrainos atplėštas Krymas, nuo Gruzijos – Abchazija) bei didinti savo militarines galimybes. Paskutiniais metais Maskva reikšmingai padidino karinių fregatų bei naujausių povandeninių laivų skaičių Juodojoje jūroje.

J. Moran pabrėžė šio regiono savitumą – laivybą Juodojoje jūroje reglamentuojanti Monrealio konvencija riboja prie jos nepreinančių šalių laivų buvimą jūroje 21 para, kas iš pirmo žvilgsnio varžo NATO visaverčio manevro galimybę.

Į Amerikos ekspertų formuluojamos problemos kontekstą komponuojasi interneto leidinio „BlackSeaNews.net“ vyriausiojo redaktoriaus, Ukrainos jūrinės ekspertinės platformos koordinatoriaus Andrejaus Klimenko išsakyta tezė liepos 31-ąją surengtoje tarptautinėje diskusijoje „Iššūkiai ir grėsmės Juodosios jūros regione“ apie didelę tikimybę, jog Rusija pradės karinius veiksmus Juodojoje jūroje. Ekspertas ją įvertino didesne nei 50 proc. (gal net visais 70-80 proc.). Svarbia aplinkybe A. Klimenko nurodė galimybę rusams per keletą dienų permesti karinius dalinius į Armianską, Krasnoperekopską, Džankojų užgrobto Krymo šiaurinėje dalyje prie sienos su Ukraina Kerčės tiltu ką tik atidaryta geležinkelio linija.

Juodosios jūros „suvereni“ ypatybė – Rusijos siekis čia keisti po Antrojo pasaulinio karo susiklosčiusias sienas (nuo Ukrainos atplėštas Krymas, nuo Gruzijos – Abchazija) bei didinti savo militarines galimybes. Paskutiniais metais Maskva reikšmingai padidino karinių fregatų bei naujausių povandeninių laivų skaičių Juodojoje jūroje.

Liepos 20 dieną Rusijos prezidentas V. Putinas lydimas vicepremjero Jurijaus Borisovo, gynybos ministro pavaduotojo Aleksejaus Krivoručko bei Rusijos karinio jūrų laivyno vado Nikolajaus Jevmenovo, dalyvavo karinių laivų statybos pradžios ceremonijoje rusų užgrobtoje Kerčės laivų statybos gamykloje „Zaliv“.

Kerčės laivų statybos gamykla „Zaliv“

Komentuodamas aukščiausių Maskvos pareigūnų vizitą į Rusijos aneksuotą Krymą Ukrainos prezidento atstovas pusiasalyje Antonas Korynevychius nurodė, jog problema yra ne tiek vizito faktas, kiek aplinkybė, jog laikinai nuo Ukrainos atplėštoje teritorijoje okupantai stato sau karinius laivus, kas augina grėsmę visų Juodosios bei Azovo jūros regiono valstybių saugumui.

Maskvos karinis aktyvumas Juodojoje jūroje NATO nėra staigmena, atsakydamas Aljansas priėmė sprendimą stiprinti ir savo dalyvavimą regione. Todėl čia ir sulaukiama vis dažnesnių NATO karinių laivų vizitų bei dalyvavimo bendruose kariniuose mokymuose su regiono valstybėmis.

Rugpjūčio 12-ąją Ukrainos užsienio reikalų ministerija įteikė protesto notą Rusijos užsienio reikalų ministerijai dėl rugpjūčio 10 dieną laikinai okupuotose Krymo autonominės respublikos bei Sevastopolio teritorijose prasidėjusių, jos vertinimu, neteisėtų rusų Juodosios jūros karinio laivyno mokymų. Notoje pabrėžta, kad pratybomis Maskva eilinį kartą atvirai demonstruoja tarptautinės teisės, Jungtinių Tautų (JT) įstatų, JT Generalinės asamblėjos rezoliucijų, Ukrainos įstatymų ignoravimą. Kijevas mokymus pavadino įžūliu įtampos kėlimu Azovo-Juodosios jūros regione, grasinančiu visos Europos stabilumui.

NATO jūros vadovybės antvandeninių pajėgų vadės teigimu, Maskvos karinis aktyvumas Juodojoje jūroje NATO nėra staigmena, atsakydamas Aljansas priėmė sprendimą stiprinti ir savo dalyvavimą regione. Todėl čia ir sulaukiama vis dažnesnių NATO karinių laivų vizitų bei dalyvavimo bendruose kariniuose mokymuose su regiono valstybėmis.

Ukrainai liepos 12-ąją suteiktas NATO išplėstų galimybių programos narės statusą, pripažįstant ukrainiečių indėlį į Aljanso operacijas bei misijas. Narystė programoje suteikia didesnę prieigą prie NATO programų bei mokymų, intensyvesnį keitimąsi informacija, paprastai tariant, suteikia tas pačias galimybes, kokiomis jau naudojasi programoje dalyvaujančios Suomija, Švedija, Gruzija, Australija, Jordanija.

Sveikindamas naują narę Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministras Benas Wallaceas išskyrė glaudų bei gilėjantį jo šalies bei Ukrainos bendradarbiavimą karinėje srityje – JK kariškiai apmokė 18 tūkstančių ukrainiečių kolegų.

Gruodžio 17-ąją vaizdo konferencijoje „Ukraine in Washington“ Ukrainos vicepremjerė Europos bei euroatlantinės integracijos klausimais Olha Stefanishyna patikino, kad jos šalis siekia tapti pagrindine Amerikos sąjungininke NATO rytiniame flange, ypač kai Rusija faktiškai vienašališkai imasi kai kurių Juodosios jūros dalių kontrolės.

Dėmesį Juodosios jūros regionui nuolat rodo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, paskutinį kartą šia tema pasisakęs sausio 18 dieną vaizdo konferencijoje su Paryžiaus užsienio reikalų mokyklos klausytojais, kad tik Gruzijai pačiai bei jos sąjungininkėms spręsti, nori ar ne įsilieti į NATO, Rusija šiuo klausimu balso neturi. Ir priminė, kad Maskva 2008-aisiais pažeidė Gruzijos teritorinį vientisumą, 2014 metais tą patį padarė Ukrainos atžvilgiu.

Jensas Stoltenbergas

Prieš tai po JAV valstybės departamento gruodžio 3 dieną inicijuotos Atlanto aljanso sąjungininkių bei partnerių diskusijos situacijos Juodosios jūros regione klausimais J. Stoltenbergas išskyrė partnerystės su Gruzija bei Ukraina vertę ir nurodė, kad NATO ir toliau teiks abiem šalims visapusišką pagalbą taip pat reformų vykdymo reikalu.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba komentuodamas susitikimą naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė, kad jo šalis siekia kuo glaudesnio bendradarbiavimo su Aljansu visais lygiais (pavyzdžiui, didesnio pratybų su NATO kariškiais skaičiaus Ukrainos teritorijoje), Ukrainos tapsmas Aljanso nare neišvengiamas ir naudingas visiems, todėl Kijevas ragina suteikti realistiškią narystės NATO siekimo planą.

Tarp siūlomų konkrečių žingsnių – draudimas užeiti į visus Europos uostus iš Krymo išplaukusiems laivams, pastovi amerikiečių, vokiečių laivų dislokacija Juodojoje jūroje bei Ukrainos uostuose etc.

Tam pačiam metų pradžioje ragino Lvovo saugumo forumo (vyko lapkričio 9-14 dienomis) ekspertai, irgi nurodę, kad Maskva didina karinę galią Kryme ir visame Juodosios jūros regione, todėl NATO, ES, regiono šalys turinčios vienyti pajėgas, rengiant Rusijos sulaikymo strategiją. Ekspertai reiškė nerimą dėl tokios strategijos nebuvimo, kai susidarantį saugumo vakuumą kol kas lengvai užpildo Maskva. Jų vertinimu, NATO pietryčių flangą (Baltijos, Juodoji ir Viduržemio jūros) Vakarai privalo vertinti kaip visumą ir atitinkamai formuluoti politiką. Tarp siūlomų konkrečių žingsnių – draudimas užeiti į visus Europos uostus iš Krymo išplaukusiems laivams, pastovi amerikiečių, vokiečių laivų dislokacija Juodojoje jūroje bei Ukrainos uostuose etc.

Tokia štai militarinė retorika ir veiksmai į tą pusę jau kurį laiką. Panašu, situacija ne vien aplink Baltiją, bet ir „visur“ darosi vis labiau komplikuota. Iki šiol NATO saugumo skėčio „monopolija“ Aljanso rytiniame flange lyg ir besimėgavusiems baltams tenka taikytis su investicijų į saugumą diversifikacija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)