Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertės Soumyos Swaminathan vertinimu, COVID-19 pandemija baigsis, kai bus vakcinuota apie 70 proc. planetos gyventojų. PSO vadovas Tedrosas Gabreisusas spaudos konferencijoje sausio 8-ąją informavo, kad 42 turtingiausios (36) ir vidutiniškai turtingos (6) šalys jau supirko didžiąją dalį registruotų vakcinų.
Lenktynės dėl jų prasidėjo bet kuriuo atveju, ryšium su kuo nepamirština, kad vakcinavimą lydi diplomatija taip pat geopolitinių interesų kovos aplinkybėmis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis interviu valstybiniam radijui sausio 12-ąją siūlė net nesvarstyti varianto mūsų šaliai pačiai derėtis dėl vakcinų, sekant kad ir Izraelio pavyzdžiu.
Dieną prieš PSO vadovo padėjėjas Bruce'as Aylwardas informavo, kad tame etape greičiausiai pasaulyje skiepyti žydų valstybės piliečiai – vakciną buvo gavę apie 1,5 milijono žmonių, kas sudaro 16 proc. visų šalies gyventojų.
Pasak Lietuvos ministro, pradėjusi savarankiškas derybas Lietuva iškristų iš bendro Europos Komisijos (EK) pirkimo, diplomatinės galimybės derantis su gamintojais šalį pastatytų į eilės pabaigą. Ankstesni susitarimai nebegaliotų, netektume Europos Sąjungos (ES) vienybės teikiamos saugios ramybės.
Lietuva vakcinas nuo koronaviruso kol kas (sąrašas pildomas) perka su ES iš kompanijų „Moderna, „AstraZeneca“, „Janssen Pharmaceutica NV“, „Sanofi ir GSK“, „BioNTech ir Pfizer“, „CureVac“, sausio pabaigoje buvo susiderėta dėl daugiau nei poros milijardų dozių, skirtų virš 453 milijonų Bendrijos piliečių.
Tiesa, sausio pabaigoje paaiškėjo, kad visiškos ramybės neužtikrina ir priklausomybė galingai geopolitinei struktūrai. Mat plykstelėjo konfliktas dėl pirmumo tarp ES ir Jungtinės Karalystės (JK) dėl vakcinos britų-švedų farmacijos bendrovės „AstraZeneca“, kuriai Bendrija pagal praėjusių metų rugpjūtį sudarytą sutartį jau sumokėjo 336 milijonus eurų.
EK pagrasino vokiečių-amerikiečių kompanijos „Pfizer/BioNTech“ vakcinos eksporto blokavimu į JK kaip atsaku į „AstraZeneсa“ sausio 22-ąją paviešintą sprendimą mažinti vakcinos tiekimą 60 proc. nuo suderėtų mastų į žemyninę Europą, sutrikus gamybai Belgijoje esančioje gamykloje. „AstraZeneсa“ jos tiekimą į JK tuo pat metu daugiau mažiau garantavo, kas leido britams išsiveržti į priekį vakcinacijos programoje – pasak tuometinių duomenų, ES suleido 2,6 dozės šimtui žmonių, kai JK ir Jungtinėse Valstijose suleista atitinkamai 12,5 ir 7,8 dozių šimtui piliečių.
Farmacijos kompanija sprendimą argumentavo aplinkybe, kad britai su ja sutartį sudarė anksčiau nei ES, EK kilo įtarimų, kad „AstraZeneсa“ dalimi Bendrijai skirtos vakcinos gali prekiauti „į šalį“. Tiesa, tą įrodančių faktų nebuvo – gamintoja neklasifikuoja duomenų, kur ir kiek vakcinų teikia.
Pasak naujienų agentūros „Bloomberg“ (01 29), vis dėlto Briuselio valdininkai ir ES šalių narių vyriausybių atstovai vieningai buvo įsitikinę, kad „AstraZeneca“ generalinis direktorius Pascalis Soriotas pasielgė nesąžiningai. „Aš europietis, man rūpi Europa, – teisinosi „AstraZeneca“ direktorius. – Norime elgtis su Europa kiek tik įmanoma tinkamiau. Juk tai darome nesiekdami pelno, pamenate?“
Ginčai dėl vakcinos lyg ir vėrė dar vieną šansą populistams, net pakvipo grėsme ES vienybei. Vengrija dar lapkričio 24-ąją tapo pirma Bendrijos šalimi, kuri įsileido rusišką vakciną „Sputnik V“, nors jos nepatvirtino Europos vaistų reguliavimo institucija. Šalies užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó parlamente tada pareiškė, jog Budapeštas atidžiai seka Vakarų kompanijų tyrimus, yra pasirengęs pasinaudoti jų vaisiais, bet ir linkęs pasitikėti rytais. Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babisas čia aptariamų įvykių fone pareiškė galintis padaryti kažką panašaus.
Christophe'as Castaneris, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono partijos frakcijos vadovas Nacionalinėje asamblėjoje, interviu laikraščiui „Le Parisien“ perspėjo dėl pavojaus kraštutinio dešiniojo „Nacionalinio fronto“ lyderei Marine Le Pen pelnyti politinių taškų artėjant Prancūzijos prezidento rinkimams 2022-ųjų gegužę, kuriuose ji jau patvirtino dalyvausianti. Tiesą sakant, nacionalistų lyderė tą jau daro – besivystant siužetui su „AstraZeneca“, Prancūziją pavadino besivystančio pasaulio pajuoka.
Vokietijos kraštutinės dešinės AfD partija pareiškė, kad atsakomybės už dozių įsigijimą nederėjo patikėti ES, Sylvia Limmer, AfD atstovė Europos parlamente, teigė, kad dabartiniai reikalai rodo, jog su „Brexit“ britai viską darė gerai.
Galų gale EK prekybos tarnyba įsipareigojo sukurti sistemą, kuri įpareigotų sutartis dėl vakcinų tiekimo į ES sudariusias farmacijos bendroves ne tik informuoti, bet ir gauti visų 27 ES šalių-narių leidimą, jei nuspręstų eksportuoti vakcinas už Bendrijos ribų. Tvarka patvirtinta ypatingos skubos tvarka ir įsigaliojo sausio 30-ąją. Kaip nurodė ES prekybos komisaras Valdis Dombrovskis, Bendrija neplanuoja taikyti eksporto draudimo ar ribojimų, linkusi tik užsiimti skaidrumu.
Apibendrinant, drausminančių sankcijų vis dėlto prireikė, džentelmeniško susitarimo „nuo pat pradžių“ tarp farmacijos kompanijos ir ES neužteko.
ЕK sprendimas įdėmiau kontroliuoti vakcinų nuo koronaviruso eksportą už ES ribų sukėlė nerimą PSO generalinio direktoriaus padėjėjai Mariangelai Simao, pareiškusiai, kad panašūs sprendimai – ne į naudą pasaulinei sveikatos apsaugos sistemai. O čia dar PSO direktorė Afrikai Matshidisa Moeti informavo apie 175 tūkstančius naujų užsikrėtimų Juodajame Žemyne per savaitę ir kad sergančiųjų skaičius sausį buvo 50 proc. didesnis, lyginant su praėjusiu mėnesiu.
Pats organizacijos vadovas T.A.Gabreisusas sausio 29-ąją ragino vakcina apsirūpinusias valstybes dėtis prie PSO inicijuoto globalaus vakcinavimo projekto „COVAX Facility“ ir dalintis dozėmis su šalimis, kurios jų neturi. Jo vertinimu, „COVAX Facility“ finansavimas yra vienintelis būdas užtikrinti, kad vakcinos taps prieinamos besivystančiuose regionuose, todėl paprašė iš respektabilių vyriausybių 4,2 milijardo dolerių dviem mėnesiams vakcinų pirkimo reikalu.
Prieš tai, sausio 18-ąją Ženevoje pradėdamas PSO vykdomosios tarybos posėdį, T.A.Ghebreyesusas pasmerkė turtingųjų šalių požiūrį „pirmiausia aš“, taip pat vakcinų gamintojas, lenktyniaujančias dėl jų patvirtinimo turtingose šalyse, o ne pateikiančias duomenis PSO, kad ši skirstytų vakcinas visame pasaulyje.
„Associated Press“ gruodžio 10-ąją citavo JT generalinį sekretorių, nurodžiusį „vakcininio nacionalizmo“ nevaržomą šėlsmą pasaulyje, kai skurdžiau gyvenantys stebi pasirengimą vakcinavimui turtingose šalyse ir klausia savęs, prieis ar ne šis vajus iki jų. A.Guterresas vis dėlto padėkojo JK vyriausybei už paramą „COVAX Facility“, kuri leido nupirkti 2 milijonus dozių neturtingoms šalims.
Nelygybės personifikacija gali būti dienraščio „The New York Post“ sausio 27-ąją pateikta istorija kanadiečių milijonieriaus, lošimų namų ir lenktynių trasų bendrasavininkio Rodney Bakerio bei jo žmonos Jekaterinos, kurie nubausti 1800 Kanados dolerių už tai, kad gavo vietiniams gyventojams skirtą vakciną. Sutuoktiniai tuo reikalu privačiu lėktuvu prisistatė į vieną atokiausių šalies vietovių, kur tegyvena šimtas indėnų.
Kalbant apie ne „privilegijuotųjų klubo“ šalis-nares, tinkama vis dėlto remtis artimesniais, todėl čionykštei auditorijai gal labiau suprantamais pavyzdžiais.
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sausio 8-ąją kreipėsi laišku į EK su prašymu padėti įsigyti Ukrainai vakciną nuo koronaviruso, nes yapč didelė jos paklausa pasaulyje bei pirkimo sąlygos stato jo šalį į nesąžiningą (silpnesnę) padėtį, lyginant su ES.
Tikėtina, ministro pirmininko laiško prireikė ir dėl jo šalyje prasidėjusios agresyvokos „Sputnik V“ rinkodaros kampanijos. Sausio 5 dieną prokremliška Ukrainos partija „Opozicijos platforma – Už gyvenimą“ paskelbė inicijuojanti parašų rinkimą dėl rusiškos vakcinos patvirtinimo. Prieš tai partijos politinės tarybos pirmininkas, Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukters krikštatėvis Viktoras Medvedčukas informavo, kad Charkovo kompanija „Biolek“ kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl „Sputnik V“ registracijos Ukrainoje. Galimą neigiamą atsakymą V. Medvedčukas skambiai įvardijo nusikaltimu prieš žmogiškumą.
Pasak dienraščio „The New York Times“ (01 11), dabartiniai reikalai „pastatė“ Ukrainą į geopolitinės konkurencijos dėl vakcinos nuo COVID-19 centrą. Nors derybos dėl vakarietiškų vakcinų tęsiasi, nėra garantijų, kad Ukraina kurią jų gaus iki 2021-ųjų pabaigos. Tai leidžia rusų propagandistamas skelbti, esą Vakarai sunkią valandą apleidžia Ukrainą.
Dėl „Sputnik V“ patikimumo abejojantis Kijevas gruodį pradėjo derybas su kinų vakcinos gamintojais (kompanija „Sinovac Biotech“), bet ir dėl jos patikimumo iki šiol nėra tikrų žinių. Vis dėlto, pasak amerikiečių dienraščio, susitarimą dėl 1,9 milijono dozių „Sinovac Biotech“ vakcinos pateikimo Ukrainai vasarį galima laikyti Kinijos geopolitine pergale.
Ukrainos sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas interviu „The New York Times“ nurodė, kad vakcinos klausimas politizuotas, Rusija, kaip visada, jį naudoja hibridiniame kare kaip informacinį ginklą. Buvusio sveikatos apsaugos viceministro Oleksandro Linchevskiyo vertinimu, Rusijos politinė klasė siekia, kad Ukraina vakciną iš kitų vietų (ne Rusijos) gautų kuo vėliau ir „trūkumą“ galėtų užpildyti savąja.
Žodžiu, Ukrainoje diplomatinė-geopolitinė kova dėl vakcinos vyksta ir visu rimtumu. Todėl sveikintinas trylikos ES valstybių-narių kreipimasis į EK sausio 6 dieną, raginant padėti apsirūpinti vakcina ES „Rytų partnerystės“ programos valstybėms. Laišką pasirašė Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos bei Švedijos užsienio reikalų ministrai. „Partnerystei“ priklauso Ukraina, Moldova, Gruzija, Armėnija ir Baltarusija.
Sausio pabaigoje pageidautiną laiško sugestiją galėjo „dengti“ istorija su „AstraZeneca“. Gal ir todėl Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Axios on HBO“ vasario 1-ąją ne be tam tikros nuoskaudos pripažino, kad jo šalis nėra prioritetas ES ir pasaulyje, kai kalbama apie vakcinavimo terminus. Jis kalbąsis su ES šalių lyderiais, su daugeliu kurių sieja puikūs ryšiai, ir gauna pažadus padėti, bet pagal galimybes, nes tą sunku bus paaiškinti savo piliečiams. Pasak Ukrainos prezidento, tai labai nemalonu – jausti, kad stovi ištiesta prašančia ranka.
Nori nenori, COVID-19 tema glunda (limpa?..) prie geopolitikos. Tarkime, būtų keista, jei Maskva ar Pekinas net pandemijos akivaizdoje neklibintų demokratijų vienybės – „The Washington Post“ dar lapkričio 24-ąją konstatavo, kad Rusija ir Kinija pasirengusios tiekti kitoms šalims vakciną, kai JAV tesirūpina savimi.
Žadėti galima, kodėl ne, bet tai netrukdė Pekinui priešintis visaverčiam koronaviruso kilmės tyrimui – „Associated Press“ gruodžio 30-ąją nurodė, kad Kinijos valdžia mokslininkus aprūpina grantais COVID-19 tyrimo reikalu, bet nė viena jų publikacija negali pasirodyti be sankcijos komisijos, kurią tiesiogiai kontroliuoja valstybės vadovas Xi Jinpinas. Jos ir nepasirodo, bent iki pastarojo meto – Pekinas PSO ekspertus į Uchanį, iš kur išplito infekcija, įsileido tik sausio pabaigoje.
Vasario 5-ąją nuvykęs į Maskvą ES aukštasis atstovas užsienio politikos ir saugumo klausimais Josepas Borrellis vietoj (lyg ir geisto) susitikimo su Kremliaus režimo kalinamu opoziciniu politiku Aleksejum Navalnu turėjo tenkintis susitikimu su neįvardytais žmogaus teisių gynėjais. Jau atvykęs „gavo“ ES šalių-narių Vokietijos, Švedijos, Lenkijos diplomatų išsiuntimą iš Rusijos už neva dalyvavimą nesankcionuotuose protestuose.
Po šios žinios vasario 6-ąją paskelbtame pareiškime keliasdešimt Europos politikų bei ekspertų (iš Baltijos valstybių pasirašė lietuviai Emmanuelis Zingeris ir Linas Linkevičius) pakilokai ragino griežtinti sankcijas Kremliui, teikti ryžtingesnę pagalbą Ukrainai ir Baltarusijai, kategoriškai pasisakė už vamzdyno „Šiaurės srautas-2“ iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu tiesimo galutinį stabdymą. Ir kaip pasityčiojimas – tą pačią dieną „Šiaurės srautas-2“ operatorės „Nord Stream 2 AG“ paskelbta žinia, kad rusų laivas „Fortuna“ po beveik pusantrų metų pertraukos dėl JAV sankcijų pratęsė vamzdžių klojimo darbus Baltijos jūroje Danijos teritoriniuose vandenyse.
J. Borrellis Maskvoje užtat pasidžiaugė vakcinai „Sputnik V“ palankia publikacija moksliniame žurnale „The Lancet“, esą tai galbūt suteiks pagrindą ES vaistų kontrolės departamentui sertifikuoti preparatą ir naudoti Bendrijoje. Nnntaip...
Ar esama šiame margai niūrokame paveiksle prošvaisčių užuominų? Esama. Spalio 13-ąją Pasaulio banko (PB) spaudos tarnyba išplatino pranešimą apie PB sprendimą skirti 12 milijardų dolerių besivystančioms šalims vaistams (vakcinoms, testams) nuo COVID-19 pandemijos pirkti. Pasak „Reuters“ lapkričio 18-osios pranešimo, Kanados valdžia svarsto vakcinos nuo koronaviruso perdavimo skurstančioms valstybėms galimybę per „COVAX Facility“. Kanados vyriausybė pirko santykinai (santykyje su gyventojų joje skaičiumi) didžiausią vakcinos kiekį pasaulyje, iš viso rezervavusi virš 300 milijonų dozių.
Pirko sau, pagalvojo, bus negerai, jei dalis liks nepanaudota, ir nutarė dalintis. Belieka tikėtis, kad dar kas nors panašiai nuspręs. Gi kol kas vakcininė diplomatija daugiabriaunė, pabrėžtinai turininga ir nebūtinai humaniška. Kaip ir žmogaus prigimtis.
