Eugenijus Laurinaitis apie anūkų ir senelių ryšį nūdienos kontekste: pasibaigus pandemijai, vieno dalyko teks mokytis iš naujo

Šiandien daugeliui vienintelis būdas pabendrauti su seneliais yra internetinis vaizdo ryšys. Psichoterapeutas, profesorius Eugenijus Laurinaitis ragina juo naudotis kuo dažniau. Anot jo, tai naudinga ne tik anūkams, bet ir seneliams. Kuo, kaip tą ryšį kurti, palaikyti ir nesugriauti, kai anūką „ištinka“ paauglystė – visi atsakymai atvirame pokalbyje.

– Kuo skiriasi ryšys tarp vaikų ir tėvų bei senelių ir anūkų?

– Yra keli labai svarbūs dalykai. Pirmas dalykas – atsakomybės skirtumas. Tėvai jaučiasi ir yra atsakingi už labai daug vaiko gyvenimo sferų: brandą, elgesį, jo pasekmes ir pan. Seneliai nėra tiek atsakingi. Jie atsakingi už laiką, kurį leidžia kartu su anūkais, bet ne už jų raidą ar brandą, todėl gali jaustis gerokai laisvesni, bandydami su vaikaičiais daryti įvairius dalykus ir ne taip stipriai reikalauti pasiekimų ar rezultatų. Tai duoda didesnę laisvės atmosferą anūkams, jie iš tikrųjų jaučiasi tarsi labiau mylimi, nors pamatuoti meilės neįmanoma ir nereikia. Bet drąsiai galima tvirtinti, kad senelių meilės išraiška yra daug laisvesnė, mažiau suvaržyta disciplininių reikalų, normų laikymosi ir pan.