Išsprendus visus klausimus, susijusius su dūmtraukiu, rinktis tinkamą židinio projektą, derančias prie namų interjero apdailos medžiagas ir spalvas.
„Židinio montavimo darbus rekomenduojama pradėti, kol patalpoje nėra grindų (tik betoninis pagrindas). Sienos turėtų būti nedažytos, – patarė pašnekovas. – Židiniui nereikia specialaus pamato, tačiau pagrindas, kur stovės židinys, turėtų būti stabilus. Nerekomenduojama statyti židinio ant medinių grindų“.
Židinio dūmtraukis
V. Glavinskas priminė, kad ketinant mūryti (montuoti) dūmtraukį būtina atsižvelgti į vietą patalpoje, kurioje degs židinys. Atstumas nuo ugniakuro įjungimo vietos iki dūmtraukio kanalo negali būti ilgas, horizontali kanalo dalis neturi viršyti 1 metro. Jeigu planuojama statyti atviro tipo židinį su didesne pakura, nereikėtų pamiršti, kad ir dūmtraukio kanalo skerspjūvis turėtų būti proporcingai didesnis.
Rekomenduojama kiekvienam šildymo įrenginiui numatyti atskirą kanalą dūmtraukyje.
Jo sienelės turi būti hermetiškos, dalis, esanti gyvenamosiose patalpose, izoliuojama taip, kad išorinės dūmtraukio dalies maksimali temperatūra eksploatavimo metu neviršytų 50oC. Negyvenamosiose patalpose išoriniame dūmtraukio paviršiuje temperatūra neturi viršyti 80oC.
Židinių tipai
Populiariausi Lietuvoje – atviro tipo židiniai, su šamotinių plytų pakuromis ir židiniai su ketiniais arba plieniniais ugniakurais (kapsulėmis).
Atviro tipo židiniai, pasak „Marmuro spalvų“ vadovo, su šamotinių plytų pakuromis dažniausiai statomi kantri stiliaus interjero patalpose. Jie puikiai atrodo sodybose, pirtyse, kavinėse. Šie židiniai dera ir prie klasikinio stiliaus, kur reikia židinio su didele nuo grindų prasidedančia pakura.
„Atviro tipo židiniai nėra skirti šildymui. Jų naudingumo koeficientas tik 25–30 proc. Pagrindinė šių židinių funkcija yra estetinis vaizdas – natūralumo akcentas, ryšys su bendru patalpos interjeru, – sakė pašnekovas. – Židiniai su kapsulėmis ir interjero puošmena, ir šilumos šaltinis. Jų naudingumo koeficientas 75–80 proc., o su antrinio degimo sistema net didesnis – iki 90 proc. Šio tipo židiniai šildo konvekciniu (oriniu) šildymo principu. Šaltas oras patenka į židinį per apačioje įmontuotas groteles arba per malkinėje paliktas angas, kildamas aukštyn sušyla (erdvėje apie kapsulę) ir per viršutinėje židinio dalyje (kupole) esančias groteles išeina į patalpą. Taip pat šiluma sklinda per ketines arba plienines detales ir stiklą“.
Jei norima apšildyti kitas patalpas, esančias toliau nuo židinio, anot V. Glavinsko, tam skirtu ventiliatoriumi šiltas oras pučiamas specialiai įrengtais ortakiais.
Tik vienas trūkumas
Bendrovės direktorius pabrėžė, kad židiniai su kapsulėmis – saugūs. „Kūrenant tokį židinį, uždarius kapsulės dureles, galima palikti jį degantį, išvykti, jis gali degti per naktį, – sakė pašnekovas. – Uždarius dureles, nereikia bijoti, kad pelenai arba dūmai pateks į patalpą.
Galima reguliuoti degimo intensyvumą – visose kapsulėse yra oro patekimo į ugniakuro vidų sistema, o vidų galima padidinti, sumažinti arba uždaryti visiškai“.
Ko gera, vienintelis židinių su kapsulėmis trūkumas – naudojant židinį kaip pagrindinį, vienintelį šildymo šaltinį patalpa šyla tol, kol pakuroje vyksta degimo ar rusenimo procesas.
Geros malkos – kaitri ugnis
Kad ugnis būtų kaitresnė, V. Glavinskas rekomenduoja kūrenti sausas (geriausia 15 proc. drėgnumo) lapuočių malkas, džiovintas ne mažiau kaip dvejus metus, dengtoje ir gerai vėdinamoje vietoje. Tinka ir pjuvenų briketai. „Didelio tankumo mediena, pavyzdžiui ąžuolas, dega ilgiau nei turinti mažą tankį eglė. Kai kurios medžių rūšys įsidega greičiau. Dūmai irgi susiję su medžio rūšimi. Jeigu kūrenama drėgnomis, sakingomis (pušis, eglė) malkomis, kapsulės stiklas (stiklai) užsiterš daug greičiau, nei kūrenant sausomis lapuočių malkomis“, – perspėjo specialistas.
Židinyje negalima kūrenti klijuotos medienos, plastmasės, smalingų pliauskų, anglies. Greitesniam malkų įdegimui draudžiama naudoti benziną, mazutą, žibalą.
Reikia laikytis taisyklių
Visi židiniai turi turėti priešais pakurą saugos zoną (ne mažiau 50 cm) iš nedegių medžiagų: plytelių, stiklo, metalo, marmuro.
Įjungus kapsulę į dūmtraukį, reikia ją gerai iškūrenti, kad išdegtų visos medžiagos, kurios buvo įsigėrusios liejant kapsulę, ir gerai išvėdinti patalpas.
Rekomenduojama dėti į pakurą ne daugiau kaip 4–5 malkas, 12–15 cm skersmens. Prieš dedant kitą malkų glėbelį, palaukti, kol liepsna aprims.
Įkuriant ugnį, dūmų sklendę būtina atidaryti iki galo, kol įsidegs ugnis, ir laikyti ją atvirą tol, kol nebus uždarytos pakuros durelės. Jei norima kūrenti židinį atviromis durelėmis, dūmų sklendė turi būti visiškai atverta. Malkoms įsidegus, kad šilumos būtų daugiau, oro tiekimo sklendę galima visiškai uždaryti, o dūmų sklendę – priverti, tada malkos ilgiau degs.
Kūrenant židinį su priverta dūmų sklende, kapsulės stiklas užsiterš daug greičiau, nei kūrenant, kai dūmų sklendė visiškai atverta. Pelenai kapsulėje neturi pasiekti grotelių, nes jie trukdys aušinti ir patekti į pakurą orui, kurio reikia, kad židinys degtų. Dūmtraukį, į kurį įjungtas židinys, rekomenduojama profilaktiškai tikrinti bent kartą per metus ir, jeigu reikia, išvalyti.
