Ar šiandieninė klimato kaita – natūralus procesas?
Žemės klimato kaitos priežastis būtų sunku priskirti tik vienam procesui. Šį reiškinį įtakoja įvairūs veiksniai, tokie kaip saulės spinduliuotės intensyvumas, nežymūs planetos ašies poslinkiai, kelio aplink saulę trajektorija. Yra ir dar vienas, labai svarbus veiksnys, lemiantis planetos temperatūros pokyčius – tai Žemėje cirkuliuojančių dujų sudėtis. Ją gali įtakoti įvairūs, gamtinės kilmės procesai, tokie kaip ugnikalnių aktyvumas.
Neretai galima išgirsti globalinio atšilimo teorijai žeriamos kritikos, jog planetoje vykstantys pokyčiai yra natūralus reiškinys, motyvuojant, jog prieš 10 tūkstančių metų nutirpusiam paskutiniam ledynui žmonių veikla įtakos neturėjo. Vis tik, teigti, kad šiandieną matomi planetos temperatūros pokyčiai nėra susiję su žmogaus veikla, negalima. Net 97% mokslininkų teigia, kad šiandien išoriniai veiksniai, tokie kaip saulės spinduliuotės aktyvumas Žemės temperatūros kilimui įtakos daryti negali, anaiptol, šiuo metu mūsų žvaigždė yra kiek priblėsusi, todėl negali įtakoti kylančios planetos temperatūros. Kiti išoriniai veiksniai taip pat nėra nukrypę nuo normų, tačiau duomenys vis tiek rodo spartų planetos paviršiaus vidutinės temperatūros kilimą. Be abejonės, tai kelia klausimą kas tuomet įtakoja šio proceso raidą bei kokią įtaką jam turi žmogus.
Kas yra globalinis atšilimas?
Globalinio atšilimo reiškinį įtakoja Žemės atmosferoje besikaupiančios dujos, tokios kaip anglies dvideginis (CO2) taip pat metano dujos (CH4) ir kt. Jos neleidžia išsisklaidyti nuo planetos paviršiaus atsispindėjusiai saulės šviesos energijai, todėl ji kaupiasi, sukeldama Žemėje šiltnamio efektą. CO2 ir kitų dujų perteklių atmosferoje įtakoja daugybė su žmogaus veikla susijusių veiksnių, tokių kaip pramoninė gamyba, masinio transporto sukeliamas užterštumas, o ypač – elektros energijos gamyba. Remiantis 2015 metais publikuotu Umair Shahzad autoriaus straipsniu (Nebraskos – Linkolno universitetas), šios trys žmogaus veiklos sritys sukelia didžiausią atmosferos užterštumą.
Kokios yra globalinio atšilimo pasekmės?
Šylantis planetos klimatas turi įtakos įvairiems pokyčiams. Bene ryškiausias kylančios temperatūros įrodymas – ledynų tirpimas įvairiose pasaulio vietose. Be Šiaurės bei Pietų ašigalių, ledynų nykimas matomas ir ant aukščiausių pasaulio viršukalnių. Apskaičiuota, jog Kilimandžaro kalnai nuo 1912 metų neteko net 80% sniegynų. Nyksta ir Himalajų kalnų ledynai, prognozuojama, kad sniegingo kraštovaizdžio čia gali nebelikti jau 2035 metais.
Sulig nykstančiu kraštovaizdžiu, iš naujo prisitaikyti yra priversti įvairūs gyvūnai. Be abejonės, tam tikroms rūšims, tokioms kaip baltieji lokiai, šie ledynų pokyčiai gali tapti lemtingais. Tirpstant Antarktidos ašigaliui, smarkiai krito čia gyvenančių pingvinų, o ypač Adelės (Adélie) pingvinų populiacija. Nerimaujama ir dėl rūšių, kurios atšilus klimatui imtų ypač klestėti: aukštesnė temperatūra yra palanki įvairiems vabzdžiams. Pastaraisiais metais itin išaugo ėmė uodų populiacijos aplink visą pasaulį, tai kelia ženkliai didesnę riziką užsikrėsti šių vabzdžių išnešiojamomis ligomis, pavyzdžiui Maliarija. Kitos vabzdžių rūšys prisideda prie ūkininkų derliaus niokojimo, kadangi kylanti temperatūra leidžia išgyventi didesnėms jų kolonijoms.
Tirpstantys ledynai įtakoja ir jūros lygio kilimą. Skaičiuojama, jog nuo 1880 metų jis pakilo apytiksliai 23 centimetrus, pastaraisiais metais šis kilimas yra bene didžiausias – apytiksliai 3,66 milimetro. Nors iš pradžių toks skaičius gali pasirodyti ne itin aukštas, jis gali sukelti didelę grėsmę ne tik gyvūnijai, bet ir regiono gyvenvietėms. Net ir nedideli jūros lygio pokyčiai gali reikšmingai įtakoti potvynių intensyvumą, sutrikdyti dirvožemio rūgštingumą. Padidėjęs vandens druskingumas taip pat gali įtakoti vandens gyvūnijos migraciją, tam tikrų rūšių nykimą ir kitas pasekmes.
Padažnėjusios ekstremalios oro sąlygos – dar viena gniuždanti šylančio klimato pasekmė. 2017 metais, rugpjūčio mėnesį Jungtinėse Amerikos Valstijose kilo ketvirtos kategorijos uraganas „Harvis“ („Harvey“). Šluodamas viską savo kelyje, Luizianos ir Teksaso valstijoje, jis pridarė žalos už apytiksliai 125 milijardus dolerių. Teigiama, jog tokio pobūdžio gamtinių katastrofų gali kilti ženkliai dažniau, kadangi aukštesnės vandens bei oro temperatūros lemia didesnę vandens kondensaciją ore, o tai reiškia, kad ir susidarančios audros būna nuožmesnės, išmetančios didesnį nei įprastai kritulių kiekį.
Klimato kaita ne visada pasireiškia vien aukštesne, nei įprastai temperatūra. Nors daugelyje regionų pastaraisiais metais vasaros buvo itin karštos, tam tikrose vietovėse patiriamos neįprastai žemos žiemos temperatūros. Taip nutinka dėl atmosferoje vykstančių pokyčių, pasislinkus poliarinių oro srovių keliui, ko pasekoje paprastai šilti planetos regionai patiria itin atšiaurią žiemą, neįprastą vietovės klimatui. Taip pat galima pastebėti tam tikrą metų laikų poslinkį, kuomet žiemą keičiantis pavasaris arba neįprastai vasariškas ruduo prasideda vėliau, tačiau trunka ilgiau. Šiuos pokyčius jau eilę metų galima stebėti ir Lietuvoje. Atrodo, jog tapo įprasta Kalėdas sutikti su vėlyvo rudens prieskoniu, o Velykas vis dažniau tenka sutikti už lango krentant paskutinėms sezono snaigėms.
Kokių priemonių imamasi šiandien?
2015 metais priimtas Paryžiaus susitarimas, kuriuo valstybės aplink pasaulį susivienijo kovoje prieš klimato kaitą. Sąjungininkių tikslas – iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršą, ji turėtų būti apie 25–55% mažesnė, negu buvo fiksuota 2017 metais. Sprendimai, kuriuos reikia priimti, siekiant įgyvendinti šį tikslą nėra paprasti. Tai reikalauja pokyčių tiek industriniame, tiek individualiame lygmenyje. Visų pirma, dėmesys krypsta į elektros energijos gamybą, kuri yra viena iš didžiausių anglies šaltinių, teršiančių atmosferą. Šiai problemai spręsti jau ilgą laiką yra siūloma pritaikyti atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kai saulės arba vėjo energiją. JAV, Kanados ir Kinijos fabrikuose yra pritaikomi projektai, kuriais mėginama izoliuoti gamybos metu išskiriamą anglį, nukreipiant ją į giliai žemėje esantį uolienų sluoksnį. O tam tikros šalys, tokios kaip Etiopija ir Uganda, užsimojo mažinti anglies dvideginio kiekį atmosferoje, atsodinant didžiulius plotus miškų, kurie šiandieniniame pasaulyje yra dideliu mastu kertami.
Augantys valstybių miestai, besiplečiančios gyvenvietės taip pat reiškia ir didesnę atmosferos taršą. Dėl šios priežasties yra labai svarbu modernizuoti ne tik elektros energijos gamybą, tiekimo infrastruktūrą bet ir šildymo sistemas. Miestuose raginama statyti namus, gerai izoliuojančius šilumą, su tinkamai išdėstytais langais, parūpinančiais daugiau natūralios šviesos. Anglies mažinimui labai svarbi augmenija, todėl ypač tankiose gyvenvietėse, kur parkams nepakanka vietos, rekomenduojama veisti augmeniją tiesiog ant pastatų stogų.
Be abejonės, didelę reikšmę taršos mažinimui turi visų mūsų pastangos. Pradedant nuo transporto eksploatacijos įpročių, baigiant šiukšlių (plastiko, stiklo, popieriaus) rūšiavimu, visi galime reikšmingai prisidėti prie pastangų sustabdyti klimato pokyčius. Europoje jau nuo šių metų turėtų likti vis mažiau vienkartinio naudojimo plastiko produktų, tokių kaip plastikiniai šiaudeliai, lėkštės, įrankiai, puodeliai ar pakuotės, kurių šiuo metu dar apstu visuose prekybos centruose. Nemažai gyventojų jau šiandien renkasi reikšmingus pokyčius, tokius kaip medžiaginius maišelius, alternatyvias transporto priemones ar net metalinius, daugkartinio naudojimo šiaudelius gėrimams. Daugiabučių bei namų kiemuose tapo įprasta matyti rūšiavimo konteinerius, mieste atsirado ir daugiau elektrinių automobilių įkrovimui skirtų stotelių.
Klimato kaita yra klastinga problema, ji gali atrodyti neakivaizdi, todėl lengvai užgožiama kitų problemų. Vis dėl to, apie tai yra labai svarbu kalbėti, siekiant suprasti ateityje gresiančias rizikas, bei stengiantis jų išvengti. Tenka prisiminti, jog tai, ką renkamės daryti šiandien, turės neabejotinus padarinius ateities kartoms, kursiančioms tolimesnę žmonijos ateitį.
