Suklasikėjęs klasikas, stūksantis gelžbetoniniu paminklu virš mūsų. Kur mes pametėme jaunųjų humoristų ugdymo programą? Ar Švietimo ministerija rūpinosi jauniausiais humoristais, kad anie sklandžiai pereitų nuo tualetų sienų raižymo į grožinės literatūros vagų vagojimą? Tik naikino ir traiškė tuos pradedančius tautos linksmintojus. Arba štai kartą aš pasakiau vienai redaktorei; gal domintų, esu parašęs humoreską. Kaip ilgai bei atsargiai ji į mane žiūrėjo. Nueidamas jaučiau adatų dilgčiojimą nugaroje, adatų, kuriomis smaigstomos lėlytės per voodoo apeigas Benine. Ką šiuose baruose nuveikė Lietuvos rašytojų sąjunga, ar ten buvo humoristikos skyrius kada nors? Ar egzistuoja nors viena premija už humoreskas? Tuščia, nyku ir švilpauja vėjai po humoro tyrus. Tiesiog lietuvių humoristika tai Anykščių šilelis arba Štuthofo lageris po išlaisvinimo.

O aš jums papasakosiu kaip mes taip istoriškai prisidirbome, kad kitiems išdalinome humoringas vietas ir patys nieko neturime. Praradimų ir klaidų istorija. Susijusi su mūsų rimtosios istorijos skaudžiausiais praradimais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)