Lemtingas dviejų alfa patinų susitikimas
1989-ieji metai. Donaldas Trumpas jau yra sėkmingas, turtingas ir garsus. Perėmęs savo nekilnojamojo turto kompanijos valdymą jis plėtojo daugiausia viešbučių ir kazino verslą: nors jau ne kartą jo įmonėms teko skelbti bankrotą, jis sugebėjo auginti savo imperiją ir patekti į turtingiausių JAV žmonių sąrašą. D. Trumpo ambicijos neapsiribojo nekilnojamuoju turtu – jis jau buvo įsigijęs amerikietiškojo futbolo komandą, filmavosi „wrestlingo“ kovose (populiarus amerikietiškas derinys jungiantis imtynes su teatru), jau buvo parašęs savo pirmąją populiarią knygą ir net prieš porą metų buvo užsiminęs pirmą kartą apie savo ambiciją tapti JAV prezidentu (tai pavyko padaryti po 30 metų).
Viename madingame vakarėlyje Niujorke D.Trumpas sutinka Franką Lorenzo: taip pat spalvingą asmenybę išgarsėjusią aviacijos versle. Harvardo universitete studijas baigęs ispanų migrantų sūnus septintajame dešimtmetyje pradėjo karjerą finansininku JAV aviakompanijose, o vėliau įkūrė savo konsultacijų bendrovę.
Dirbdamas su „Texas International Airlines“ jis įtikino „Chase“ banką gelbėti ją nuo bankroto, o po to jam pavyko pačiam perimti bendrovės kontrolę. Ant žlugimo ribos balansuojančią aviakompaniją F.Lorenzo pavyko pertvarkyti – pakeitęs jos lėktuvų parką, maršrutų tinklelį, kainodarą ir ženkliai padidinęs jos efektyvumą per ketverius metus verslininkas pavertė ją klestinčia bendrove.
Po sėkmės su „Texas International“, F.Lorenzo ėmė žvalgytis kitų aviakompanijų įsigijimui. 1978 m. jis agresyviai bandė perimti kelis kartus didesnes bendroves „National“ ir TWA, tačiau to nepavykus jis 1980 m. įkūrė dar vieną aviakompaniją „New York Air“: jos verslo strategija buvo pasiūlyti labai dažnus skrydžius tarp Niujorko, Vašingtono ir Bostono miestų – tarp šių verslo centrų keliauja daug žmonių darbo reikalais. „New York Air“ ėmėsi strategijos siūlyti aukštesnio lygio paslaugas, į ką konkurentė šiuose maršrutuose „Eastern Airlines“ sureagavo ženkliai sumažindama kainas. Matydama didžiulę paklausą Niujorko-Vašingtono-Bostono trikampyje tokį patį produktą sukūrė ir „Pan Am“.
Lygiagrečiai F.Lorenzo ėmėsi agresyviai perėminėti „Continental Airlines“. Nors šis projektas susidūrė su nemažais trukdžiais tiek iš profsąjungų, tiek iš ankstesnių savininkų, tiek iš politikų, tačiau šį kartą F.Lorenzo įsigijimas pavyko. Jo agresyvumą demonstruoja ir tai, jog tuometinis „Continental“ valdybos pirmininkas, pajutęs jog situacija slysta jam iš rankų nusižudė savo darbo kabinete. Kieti F.Lorenzo veiksmai rodėsi ir toliau – jis ėmėsi griežtų pertvarkų bandydamas nuraminti profsąjungas ir sumažinti darbo užmokesčiui skiriamas lėšas. Tam jis net pasiuntė aviakompaniją į bankrotą – tačiau tai jam leido panaikinti susitarimus su darbuotojais ir „Continental“ atgimė gerokai konkurencingesnė: darbuotojams mokami atlyginimai buvo sumažinti dvigubai, o maršrutų tinklas greitai buvo atstatytas: 1984 m. jis buvo didesnis už buvusį prieš bankrotą, o tokį skrydžių skaičių įvykdyti pavyko su ketvirtadaliu mažesniu darbuotojų skaičiumi.
F.Lorenzo atliko dar keletą smulkesnių įsigijimų aviacijos srityje ir tęsė pertvarkas jungdamas ir pertvarkydamas savo aviakompanijas. 1986-aisiais jis pateikė pasiūlymą perimti konkurentę „Eastern Air Lines“: tuometiniai jos akcininkai panaudojo šį pasiūlymą derybose su profsąjungomis gąsdindami būsimomis pertvarkomis, kokios vyko „Continental“. Tačiau, profsąjungos nenusileido ir sandoris įvyko. F. Lorenzo valdomos aviakompanijos sudėtos kartu į krūvą vienu metu buvo antra didžiausia aviakompanijų grupė pasaulyje, nusileisdama tik „Aeroflot“, kuri kontroliavo visą oro susiekimą Sovietų Sąjungoje.
Didžiulę grupę suvaldyti darėsi vis sunkiau ir F.Lorenzo tęsė konfliktus su profsąjungomis, ko pasakoje krito paslaugų kokybė. Ilgus pilotų darbo laikus, atidedama lėktuvų priežiūra ir prastas aptarnavimas buvo tiriama net JAV kongrese, o priežiūros institucijos net nubaudė „Texas Air“ 823 tūkst. JAV dolerių bauda už saugos pažeidimus.
Abiem pusėms naudingas sandoris
Franko Lorenzo ir Donaldo Trumpo susitikimas „Trump Plaza Hotel“ buvo dviejų kietų vyrukų susitikimas. Aviacijos verslo magnatui reikalingi pinigai tęsti pertvarkas savo aviakompanijose, kurios šalia vidinių problemų dar kenčia ir nuo naftos kainos pokyčių. F. Lorenzo ryžtas neblėsta ir jis yra pasiryžęs parduoti dalį verslo, siekdamas išsaugoti kitus. Dviejų verslininkų kalba pasisuka apie „Eastern Air Lines Shuttle“: labai dažnus skrydžius auksiniame trikampyje tarp Vašingtono, Bostono ir Niujorko F. Lorenzo jau buvo konsolidavęs ir vienintelė konkurentė šioje rinkoje buvo likusi „Pan Am“. Nepaisant varžymosi su kita aviakompanija, darbo reikalais keliaujančiųjų skaičius auga, o jie pasiruošę susimokėti už lankstų tvarkaraštį (skrydžiai vykdomi kas valandą) ir punktualumą.
Nors tai pirmas šių dviejų verslininkų susitikimas, tačiau F. Lorenzo gerai žino, jog D.Trumpui svarbūs yra simboliai ir savirealizacija (kaip F.Lorenzo sakė vėliau, jeigu būtų galėjęs, Trumpas būtų pirkęs kad ir Empire State Building – bene garsiausią dangoraižį Niujorke). „Labiausiai nekenčiamo vyruko industrijoje“ (anot žinių pranešėjos Barbaros Walters) ir būsimojo JAV prezidento susitikimas buvo vaisingas: po dar kelių susitikimų verslininkai 1989 m. spalio 12 d. sukirto rankomis. Donaldas Trumpas už 365 milijonus JAV dolerių perka „Eastern Air Lines Shuttle“: viena pusė gauna pinigų gelbėto savo aviacijos konglomeratą, kita pusė gauna galimybę pasipuikuoti.
Ką nusipirko D. Trumpas? Jam atiteko 21 senas „Boeing 727“ lėktuvas. „Eastern Air Lines“ buvo pirmoji šio modelio pirkėja 1964 m., o 1989 m. šis modelis jau penkerius metus buvo net nebegaminamas (net panašiu laiku besikūrusios „Lietuvos Avialinijos“ į šiuos lėktuvus jau nebesižvalgė). Pirkimo sandoris taip pat apėmė plotus trijuose svarbiuose JAV oro uostuose su įlaipinimo vartais ir nusileidimo teisėmis (skirtingai nei Europoje, JAV aviakompanijos pačios valdo keleivių terminalus). Tačiau svarbiausia ir labiausiai D.Trumpui rūpi galimybė pavadinti aviakompaniją savo vardu: jau daugybėje pasaulio miestų dangoraižiai pavadinti jo pavarde, o dabar ženklas TRUMP skraidys ir ore.
Aviacijos ekspertai ir net paties D.Trumpo samdyti žmonės sako, jog pirkinys yra per brangus – analitikai apskaičiuoja, jog trečdaliu pigiau būtų įkurti panašią aviakompaniją nuo nulio. Tačiau D.Trumpas nori greito įėjimo į rinką ir užimtų pozicijų rinkoje, todėl jo pasiryžimas nesvyruoja.
Žinoma, D.Trumpas perka ne už savo pinigus, todėl užtrunka surinkti pinigus iš bankų ir kitų skolintojų. Per tą laiką „Eastern Air Lines“ tenka net paskelbti bankrotą, tačiau veikla tęsiama ir galutinį sandorį dar tenka patvirtinti bankroto administratoriams. Per šias audras „Eastern Air Lines Shuttle“ palieka dalis keleivių ir tampa lojalūs konkurentei „Pan Am“. Skaičiuojama, jog prieš pradedant sandorį, „Eastern Air Shuttle“ turėjo apie du trečdalius rinkos dalies, kas reiškė apie 30–35 milijonus JAV dolerių pajamų, tačiau šie įvykiai nulėmė, jog bendrovės dalis krito iki 20%. Net ir tai neatšaldė D.Trumpo ambicijų – jis tikėjosi greitai susigražinti 60% rinkos pyrago.
„Trump Shuttle“ pakyla į orą
1989 m. birželio 8 diena – Donaldo Trumpo triumfo diena. Raudoni kilimai, styginių kvartetas, šampanas ir būsimasis JAV prezidentas kerpa juostelę prie įlaipinimo vartų apsuptas laimingų aviakompanijos darbuotojų. 1000 pasamdytų žmonių išties laimingi: „Eastern Air Lines“ valdyme jie nuolat konfliktavo su vadovybe, ėmėsi streikų, o naujos D.Trumpo pasiūlytos darbo sąlygos pirmame etape buvo ypatingai dosnios.
Pirmąją veiklos dieną D.Trumpas pats skrenda visais trimis bendrovės siūlomais maršrutais ir vadina savo aviakompaniją „Deimantu danguje“. Svarbiausia, jau pasiekta: aviakompanija pervadinta į „Trump Shuttle“. Vidinis aviakompanijos skrydžio žurnalas atrodo kaip gausiai iliustruota knyga apie D.Trumpą.
Pirmąją dieną „Trump Shuttle“ lėktuvai pilnutėliai dėl sukelto žiniasklaidos susidomėjimo. Tačiau, pirmasis skrydis Niujorkas-Bostonas išvyksta vėluodamas 45 minutes dėl oro sąlygų, bendrovės reklama prieš pradedant veiklą žadėjo ypatingą punktualumą: 7:00 nereiškia 7:10, sakė skelbimai („7:00AM does not mean 7:10AM“).
Į kiekvieną savo turimą seną lėktuvą prieš paleisdamas „Trump Shuttle“ naujasis investuotojas įdėjo po 1 milijoną dolerių: tai didžiulė investicija, atsižvelgiant į tai, jog vienas orlaivis vertinamas tik 4 milijonais JAV dolerių. Savininkas siekė, jog jo lėktuvai atrodytų panašūs į jo kazino: daug aukso, marmuro ir blizgesio. Pinigai buvo išleisti chromuotiems saugos diržams, odinėms sėdynėms, paauksuotoms apdailos detalėms, didžiulei raudonai raidei T ant orlaivio uodegos ir užrašui TRUMP ant lėktuvo fiuzeliažų. Atnaujindamas tualetus orlaivyje D.Trumpas pasikliovė savo jachtos dizainerio patarimais ir bandė įrengti tikro marmuro praustuves – tik paskutiniu momentu sprendimas buvo pakeistas montuoti dirbtinį marmurą dėl pernelyg didelio svorio.
D.Trumpas asmeniškai kūrė ir orlaivio palydovių uniformas, kurios dalis buvo ir tikrų perlų vėrinys. Rūbai greitai pasirodė esą nepraktiški ir juos teko keisti. Ypatingai nepraktiškas pasirodė ir storas prabangus kilimas lėktuvo salone, kuris neleido lieknoms palydovėms pastumti keliasdešimt kilogramų sveriančių metalinių vežimėlių, prikrautų prabangaus maisto ir konjako (D.Trumpas į šį skundą atsakė: „stumkite stipriau“).
„Trump Shuttle“ taip pat vykdė skrydžius sraigtasparniais iš oro uostų į finansinius rajonus Bostone ir Niujorke. Atvykusius keleivius terminaluose pasitikdavo konsjeržai, kurie padėdavo užsakyti taksi, vietas restorane ar bilietus į teatrą. Aviakompanija įvadinei reklaminei kampanijai išleido penkis milijonus JAV dolerių, o jos žinutė buvo orientuota į naująjį jos savininką. Plakatai skelbė: „kuriame skrydyje jūs rasite žymiausią investuotoją pasaulyje į nekilnojamąjį turtą, viešbučius ir transportą?“ („On which shuttle will you find the world’s most famous investor in real estate, hotels, and transportation?“).
Ko Donaldas Trumpas nesuprato, jog keleivių prioritetai renkantis keliones tarp Bostono, Niujorko ir Vašingtono buvo kiti. 45 minutes trunkantis skrydis net neleido keleiviams pasimėgauti prabangiu maistu – priešingai, keliautojai ėmė net skųstis, jog nespėja pavalgyti ore. Keleiviams labiau rūpėjo tvarkaraštis, punktualumas ir lojalumo programos. Sustiprinti lojalumui „Trump Shuttle“ dovanodavo keleiviams kazino žetonus, galiojančius D.Trumpui priklausančiuose lošimo namuose. Kas stebino savininką, jog tik labai maža dalis šių žetonų buvo panaudojama. Verslininkui sunkiai sekėsi suprasti, kad kazino klientų elgesys yra kitoks, negu tipinio darbo reikalais keliaujančiojo tarp Šiaurės Rytų JAV didmiesčių.
Nesėkmių ir permainų kelias
Nerašyta aviacijos verslo taisyklė skelbia: niekada nekritikuok konkurentų skrydžių saugos. Versle, kuriame sauga ypatingai svarbi, o didelė dalis keleivių pasąmoningai bijo skristi, absoliutus pasitikėjimas sauga yra bendras visos industrijos reikalas. D.Trumpas šią taisyklę sulaužė: pristatydamas savo oro linijų bendrovę verslininkas sako, jog jam kyla abejonių ar „Pan Am“ tikrai prižiūri ir remontuoja savo lėktuvus, kuomet turi finansinių problemų. Šitas žingsnis apsisuka prieš „Trump Shuttle“: jau po dviejų mėnesių vienas iš aviakompanijos lėktuvų yra priverstas leistis Bostono oro uoste su neišsiskleidusia priekine važiuokle. Šis incidentas sulaukia didžiulio žiniasklaidos dėmesio ir mirga pirmojo puslapio antraštėse. Jau čia galima pajusti, jog D.Trumpo naudojamas žodynas yra panašus į tą, kurį jis vartojo būdamas JAV prezidentu: „Tai buvo pats gražiausias nusileidimas, kurį jūs matėte savo gyvenime“.
Avarinis nusileidimas Bostone buvo tik problemų pradžia. Per 18 mėnesių „Trump Shuttle“ patyrė 128 milijonus JAV dolerių nuostolių. Ne tik marketingo klaidos buvo nuostolių priežastis. 1989 m. pabaigoje prasidėjus ekonominei krizei JAV nemažai korporacijų ėmė karpyti savo kelionėms skiriamus biudžetus. 1990 m. rugpjūtį prasidėjus Irako invazijai į Kuveitą naftos kaina pašoko dvigubai. „Trump Shuttle“ šiek tiek pavyko pasinaudoti JAV įsitraukimu į karą ir gauti keletą užsakymų kariniams užsakomiesiems skrydžiams vykdyti, tačiau pagrindinė veikla – skraidymas „auksiniu trikampiu“ generavo nuostolius.
Donaldas Trumpas padarė ir efektyvumo žingsnių, kuriuos greičiausiai jam padėjo padaryti nebuvimas aviacijos industrijos viduje. Jo samdytas generalinis direktorius atsisakė vykdyti projektą, kurio metu „Boeing 727“ lėktuvų kabinoje būtų mažinamas dirbančiųjų skaičius nuo 3 iki 2 (kabinos įgulą tuo metu sudarė kapitonas, antrasis pilotas ir skrydžio inžinierius). Atleidęs ir pasamdęs naują vadovą D.Trumpas savo pasiekė. Naujai pasamdyta vadovų komanda padarė ir kitų pakeitimų: sumažino skrydžių skaičių savaitgaliais ir ėmė organizuoti savaitgalio skrydžius į Atlantik Sitį bei parduoti užsakomuosius skrydžius į Karibų salas bei Meksiką.
Jei žlugti – tai išdidžiai
1990 m. rugsėjo mėnesį „Trump Shuttle“ išseko pinigai: 20 to mėnesio dieną bendrovė neturėjo iš ko sumokėti 1,1 mln. dolerių palūkanų ir teko kreiptis į bankus atidėti paskolų gražinimą. Donaldui Trumpui tai reiškė ir grėsmę jo asmeninei finansinei padėčiai: jis buvo asmeniškai garantavęs už bendrovės prisiimtus įsipareigojimus vertus 135 mln. JAV dolerių. Čia pasirodė jo drąsūs gebėjimai derėtis: jis įtikino sandorį finansavusius bankus, jog jei jie leis „Trump Shuttle“ žlugti, patys bankai gali bankrutuoti. Bankai sutiko perimti aviakompanijos akcijas, mainais atsisakydami pretenzijų į D.Trumpo asmeninį turtą.
Skrydžiams Bostonas-Niujorkas-Vašingtonas perėjus į bankų rankas šie 1992 m. balandį likvidavo bendrovę „Trump Shuttle“ ir perdavė skrydžių vykdymą į „US Airways“ rankas. Ši bendrovė pilnai atsiskaitė už šį įsigijimą tik 1997 m., o sandoris buvo įvertintas jau tik 285 mln. JAV dolerių.
Po tolimesnių transformacijų šis produktas vis dar egzistuoja kaip „American Airlines Shuttle“. Kas valandą vykstantys skrydžiai apima maršrutus Vašingtonas-Niujorkas, Vašingtonas-Bostonas, Niujorkas-Bostonas ir Čikaga-Niujorkas ir nebegali būti vadinami trikampiu.
Donaldas Trumpas iš aviacijos verslo išėjo kaip laimėtojas: rimtas verslininkas sugebėjo pavaldyti aviakompaniją ir neprarasti joje savo pinigų. Plačiu žodynu nepasižymintis verslininkas taip apibūdino savo patirtį aviacijos versle: „Aš išėjau geru laiku. Aš išėjau su žodžiais „Esu gudrus“. Pasinaudojau gerais ir puikiais finansiniais instrumentais. Rinka griuvo, bet aš nieko nepraradau. Tai buvo geras dalykas man“ (angl. „I got out at a good time. I walked away saying, ‘I’m smart.’ It’s good to get great financing. . . . I felt successful. The market had crashed. I didn’t lose anything. It was a good thing.“).
Vieną iš buvusių savo aviakompanijos lėktuvų „Boeing 727“ D.Trumpas įsigijo jau 1997-aisiais, kaip savo privatų lėktuvą. Tai buvo pirmasis jo nuosavas privatus lėktuvas. 2009 m. jis bandė parduoti jau penktą dešimtmetį skaičiuojantį orlaivį, tačiau naudojo jį iki pat 2011 m. Būsimasis JAV lyderis ir toliau mėgo senus orlaivius – 2011 m. jis įsigijo 20 metų senumo „Boeing 757“, kurį naudojo ir rinkiminės kampanijos metu.
Jau tapęs JAV prezidentu Donaldas Trumpas „Twitteryje“ ne kartą prisiėmė sau nuopelnus už pasiekimus aviacijos sektoriuje – pavyzdžiui, 2018 m. sausio 2 d. jis didžiavosi, jog 2017 m. jo dėka komercinėje aviacijoje nežuvo nė vienas žmogus. Lengvai patikrinami faktai sako, jog skrydžiuose JAV nė viena žūtis neužfiksuota jau nuo 2013 m.
