Dažniausiai būname pernelyg užsiėmę, kad kreiptumėme dėmesį į menkus kūno signalus. Neabejojama, kad rūkymas sukelia plaučių vėžį, netinkama mityba – nutukimą ar širdies ir kraujagyslių lėtines ligas. Bet ne visiems žmonėms šie rizikos veiksniai lemia tokias pačias ligas. Juk ne visi tampame alergiški, ir tikrai ne vienas pareiškia girdėjęs, kad kažkas visą gyvenimą rūkė ir plaučių vėžiu nesusirgo. Tad kodėl ne visiems lemta sirgti tomis ligomis, kurias lemia netinkamas mūsų elgesys kartu su žalingais aplinkos veiksniais? Pirma, nereikėtų pamiršti genetikos. To, kas užrašyta mūsų genuose, negalime ištrinti. Daliai mūsų nepasiseka ir paveldime polinkį sirgti vienomis ar kitomis ligomis. Už tai turėtumėm dėkoti savo protėviams, seneliams ir tėvams. Nes žinoma, kad netinkamas jų gyvenimo būdas gali pakeisti tam tikrus genus, kuriuos mes ir paveldėsime. O mums belieka tik stengtis, kad kai kurių genų mygtukai nebūtų paspausti ir neužsidegtų raudonai, reikšdami ligos pradžią.
Bet be genetikos ir mūsų norų turi būti dar kažkas, kas lemia, ar liga pasireikš ar užges net neprasidėjusi. O kaltininku gali būti įvairiausi aplinkos veiksniai, kurie dažniausiai ir suaktyvina genus. Tik pastarieji turi veikti mūsų organizmą tam tikru metu ir tam tikroje vietoje. Todėl vis dažniau minimas terminas „galimybių langas“.
„Galimybių langas“ (dar vadinamas galimybių riba arba kritinis langas) yra laikotarpis, per kurį galima atlikti tam tikrus veiksmus, kurie pasieks norimą rezultatą ar sukels nepageidaujamas pasekmes. Pasibaigus šiam laikotarpiui arba „langui užsidarius“, nurodytas rezultatas nebegalimas.
Logiška būtų manyti, kad šie langai atsiveria tuomet, kai organizmas auga, keičiasi ir galima jo vystymosi eigą pakreipti tinkama linkme. Todėl, norint užkirsti kelią įvairioms lėtinėms ligoms, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas vaikams. Nustatyta, kad būtent pirmosios 1000 gyvenimo dienų yra svarbiausias ir jautriausias gyvenimo etapas, kai bet kokie neigiami veiksniai gali turėti įtakos visam ateinančiam gyvenimui. Labai norėtųsi žinoti tikslų laiką, kada vaiko organizmas yra jautriausias aplinkos pokyčiams, tačiau kol kas galime tik spėlioti. Tad kokie „galimybių langai“ minimi, kalbant apie vaikystę ir lėtines ligas?
Pirmosios gyvenimo savaitės yra itin svarbios pradėjusiai formuotis mikrobiotai (mūsų kūnuose gyvenančiai mikroorganizmų visumai) ir imuninės sistemos jai atsakui. Gimęs naujagimis patenka į pilną mikrobų pasaulį. Dalis jų apsigyvena vaiko organizme ir puikiai sutaria su jo imunine sistema, dalis mikrobų yra atpažįstami kaip pavojingi ir juos bandoma sunaikinti. Nuo pat pirmųjų minučių po gimimo vyksta itin intensyvus imuninės sistemos darbas ir jai trukdant gali atsirasti negrįžtami pokyčiai. Susipainioti kas yra gerai, o kas blogai yra labai lengva. Juk ne veltui sakoma, kad gera pradžia – pusė darbo.
Mūsų kūnai kiekvieną dieną gauna gausybę pavojingų signalų iš aplinkos. Mūsų, suaugusiųjų, imuninė sistema jau būna pripratusi prie tokių iššūkių ir dažniausiai sukelia tinkamą ir subalansuotą imuninį atsaką. Vaikų imuninė sistema tik bręsta, mokydamasi ir iš savo klaidų. Tad bet kokie nepageidaujami ir gana agresyvūs aplinkos dirgikliai gali nulemti tolimesnį imuninės sistemos vystymąsi, kartais ir netinkama, t.y. lėtinių ligų vystymosi, linkme. Tokios ligos, kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga, alergijos, astma, diabetas, onkologinės, širdies ir kraujagyslių ligos, taip pat ir nutukimas, galimai būna nulemtas netinkamai ir netinkamu laiku paveiktos imuninės sistemos – ir greičiausiai jau pačioje gyvenimo pradžioje.
Be mikrobiotos poveikio imuninei sistemai, vis didesnis dėmesys kreipiamas ir į mitybą. Optimali vaikų mityba pirmosiomis 1000 gyvenimo dienų gali turėti ilgalaikę įtaką vaiko sveikatai. Netinkama mityba ankstyvame amžiuje pripažįstama rizikos veiksniu įvairių ligų, įskaitant nutukimą, širdies ir kraujagyslių ligas bei kvėpavimo takų, vystymuisi. Šiuo metu vis dar daug diskutuojama kokios turėtų būti vaikų mitybos pirmaisiais gyvenimo metais rekomendacijos. Nebeabejojama žindymo nauda tiek visapusiškam kūdikio vystymuisi, imuninės sistemos stimuliacijai ir mokymuisi, tiek ir lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikai.
Kūdikiams žindymas yra neprilygstamas. Motinos piene esantys antikūnai, probiotikai, maistinės medžiagos ir daugybė kitų unikaliomis savybėmis pasižyminčių junginių yra pirmoji kūdikių vakcina ir pirmasis vaiko imuninės sistemos mokytojas. Mamos pienas stimuliuoja imunitetą, apsaugo nuo infekcijų, aprūpina visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis, sumažina tokių ligų kaip staigios kūdikių mirties sindromas (SIDS), virškinimo trakto ir kvėpavimo takų infekcijų dažnį. Žindymas taip pat mažina riziką susirgti nutukimu vyresniame amžiuje. Tad kol mama žindo, jautriausi kūdikio vystymosi momentai būna saugomi nuo žalingų aplinkos poveikių. Be abejo, stebuklų nebūna. Nuo stipraus poveikio langai gali sudužti, bes vis tiktai rekomenduojama vaikus žindyti kuo ilgiau, pageidautina iki 2 metų mažiaus.
Labai aktualus ne tik mokslininkams, bet ir visiems tėvams, kūdikio primaitinimo klausimas. Rekomendacijos keičiasi, tad vieno atsakymo – kada ir kokiu maistu pirmiausia primaitinti mažylius, nėra. Tačiau viena aišku – vaiko virškinimo sistema turi būti pasiruošusi susipažinti su nauju maistu.
Pastaraisiais dešimtmečiais išaugo sergančiųjų alerginėmis ligomis skaičius. Nors genetinis polinkis sirgti šiomis ligomis tikrai akivaizdus, tačiau vis dar atidžiai ieškomas tas „galimybių langas“, kuriam atsidarius, imuninė sistema tinkamai susipažintų su maisto baltymais ir būtų užkirstas kelias alerginių ligų, ypač alergijos maistui, atsiradimui. Pastarųjų metų tyrimai atskleidė, kad greičiausiai šis langas atsidaro 4-6 mėnesių amžiaus kūdikiams. Šiuo periodu būtent ir rekomenduojama kūdikio imuninę sistemą supažindinti su didžiausiais maisto alergenais. Bijant vaikui duoti šių maisto produktų, atidėliojant, kaip tik rizikuojama „pavėluoti“ ir, langui užsidarius, netinkamai pakreipti imuninės sistemos atsaką į maiste esančius baltymus.
Per kelerius metus dramatiškai išaugo ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių antsvorio ir nutukimo, skaičius. Tai epidemija, kurią sukėlė nesveika mityba ir netinkama valgymo bei maitinimo praktika per pirmąsias 1000 dienų. Nutukimas gali pakenkti mažo vaiko organizmui, paveikti sveiką jo organų veiklą, taip pat hormonus, kurie kontroliuoja cukraus kiekį kraujyje. Mažų vaikų nutukimo pasekmės taip pat siekia tolimą ateitį. Tyrimai rodo, kad vaikai, kuriems ankstyvas gyvenimo laikotarpis pasireiškia antsvoriu ar nutukimu, dažniau būna nutukę, būdami suaugę, ir jiems gresia didesnė rizika susirgti širdies ligomis, 2 tipo cukriniu diabetu, vėžiu ir kitomis ligomis.
Kuo mažesnis vaikais, tuo labiau jis gali būti žalojamas neigiamų aplinkos veiksnių, tokių kaip pasyvus rūkymas, oro tarša ar nesaugi aplinka. Mažas vaikas gal ir nepradės iš karto kosėti, tačiau nuolat jo kūną dirginančios taršos dalelė, galų gale iššauks nepageidaujamą atsaką. Jis gali pasireikšti bronchų astma vaikystėje arba lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis praėjus ne vienam dešimtmečiui.
Akivaizdu, kad pirmosios 1000 vaiko gyvenimo dienų yra itin svarbios. Todėl itin svarbu skirti kuo didesnį dėmesį šių mažylių sveikatai, aplinkai, kurioje jie auga bei mitybai. Tad visuomet, be reikalo duodant sintetinius medikamentus, aplinkoje skleidžiant kenksmingas chemines medžiagas, nekreipiant dėmesio į smulkiausius kūno rodomus simptomus, prisiminkime, kad mažo žmogučio maži simptomai, gali ateityje nulemti lėtinių ir tikrai sunkių ligų atsiradimą. O kai vaikas atidaro savo langą iš smalsumo ar pasiruošęs išmokti kažką naujo, nenusigręžkime nuo jo. Pasiūlykime tai, ko jis prašo, pamokykime ir mažylis atsidėkos mums puikiai besivystančia imunine sistema, išskirtiniu protu bei puikiai augančiu kūnu.
