Kinai gyvena urvuose
Urvuose gyvena apie 35 milijonai kinų, daugelis jų – Šaansi provincijoje, kur Loso plynaukštė su išskirtinėmis geltonos, poringos dirvos uolomis leidžia lengvai kasti, o būstas urve yra tinkamas pasirinkimas. Tai kinų architektūros stilius, datuojamas nuo akmens amžiaus. Kinai daugelyje sričių vertina požeminius ir urvinius būstus, nes juos pigiau statyti, žiemą lengviau sušildyti ir vasarą atvėsti.
Kiekviename provincijos urve, kiniškai jaodonge, paprastai yra ilgas skliautas, iškastas į kalno šoną su puslankiu įėjimu, padengtu ryžių popieriumi ar spalvotomis antklodėmis. Žmonės ant sienų kabina dekoracijas, dažnai Mao Tse-tungo portretą arba iš blizgančio žurnalo išplėštą kino žvaigždės nuotrauką. Urvai vaidina svarbų vaidmenį šiuolaikinėje Kinijos istorijoje. Ilgasis žygis – garsusis 3-ojo dešimtmečio komunistų partijos atsitraukimas baigėsi netoli Yanano, kur Mao prisiglaudė olose. „Raudonojoje žvaigždėje virš Kinijos“ rašytojas Edgaras Snou aprašė Raudonosios armijos universitetą, kuris „tikriausiai buvo vienintelė pasaulyje„ aukštojo mokslo“ vieta, kurio klasėse buvo bombų nepraleidžiantys urvai, su akmens ir plytų kėdėmis ir rašomaisiais stalais bei kalkakmenio lentomis ir sienomis iš molio.
Kinijos viceprezidentas Xi Jinpingas, kuris kitais metais turėtų tapti Hu Jintao pareigomis, septynerius metus gyveno oloje, kai per kultūrinę revoliuciją buvo ištremtas į Šaansi provinciją. Daugelis urvų nėra parduodami ar nuomojami, nes jie perduodami iš kartos į kartą. Nuomuojami ar parduodami urvai gali būti labai skirtingi – trijų kambarių butas su vonia gali kainuoti apie $46,000 JAV dolerių, tačiau paprasto urvo be kanalizacijos nuoma gali kainuoti vos $30 JAV dolerių per mėnesį. Visos pandos priklauso Kinijai Pandos yra paplitusios tik pietinėje-centrinėje Kinijos dalyje, tad jos visos priklauso Kinijai. Iš pradžių Kinija davė pandas kitiems – tai buvo „pandų diplomatija“, kuri prasidėjo imperatorei Wu Zetian 685 metais išsiuntus pandų porą Japonijos imperatoriui Tenmu. Nuo 1950-ųjų Kinijos vyriausybė naudojo milžiniškų pandų populiarumą (ir žavumą), siekdama pritarti kitoms tautoms, padovanodama padarus viso pasaulio vyriausybėms – nuo tada prasidėjo moderni „pandų diplomatija“. Pavyzdžiui, 1972 m. Kinija padovanojo Jungtinėms Valstijoms dvi milžiniškas pandas kaip padėką už prezidento Nixono vizitą į jų šalyje (kuri pati istoriškai ėmė normalizuoti judviejų santykius). Pirmoji ledi Pat Nixon užtikrino, kad šios dvi pandos – Ling-Ling ir Hsing-Hsing – būtų apgyvendintos Nacionaliniame zoologijos sode.
Programa buvo labai sėkminga. Kitos šalys – daugelis, turinčių mažai santykių su Kinija, taip pat paprašė pandų. Tačiau 1984 m. Kinija nustojo atiduoti pandas, vietoj to Kinijos vyriausybė pradėjo jas skolinti. Pagal pataisyto Kinijos plano nuostatas, zoologijos sodams pandos buvo siūlomos tik dešimčiai metų. Kadangi visos pandos, dabar nelaisvėje už Kinijos ribų, gimė po 1984 m. pasikeitimo, visos milžiniškos pandos už Kinijos ribų iš tikrųjų yra skolinamos iš šalies, nesvarbu, ar jos gimė jau ne Kinijos teritorijoje. Tad kitoje šalyje gimusios pandos dažnai turi grįžti į Kiniją. Pandos nuomos kaina yra 1 000 000 USD per metus, kurią reikia sumokėti Kinijos laukinės gamtos apsaugos asociacijai. Tualetinis popierius buvo išrastas Kinijoje Ar galite įsivaizduoti pasaulį be tualetinio popieriaus? Bet jei ne senovės kinai buvo 851 m. mūsų eroje, ši būtinybė niekada nebuvo sugalvota. Popieriaus gamyba yra vienas iš keturių puikių išradimų, kuriais kinai didžiuojasi daugiamečiu amžiumi, kartu su paraku, kompasu ir blokiniu spausdinimu. Daugiau nei prieš 1900 metų Kinijos eunuchas Hanų dinastijos imperijos teisme Cai Lun išrado popieriaus gamybos būdą, naudodamas medžio žievę ir šilką. Mažiau žinomas yra vėlesnis Kinijos tualetinio popieriaus išradimas iki VI a.
Prieš Tango dinastiją, gerokai anksčiau nei šiuolaikinio tualetinio popieriaus prieinamumas JAV, kur išradėjas Josephas Gayetty pirmą kartą jį pardavė 1857 m. Vis dėlto senovės Kinijoje popierius daugiausia buvo skirtas puikiems literatų ir teismo menininkų darbams gaminti. Šiandien paprasti Kinijos piliečiai gali sau leisti įvairius popieriaus gaminius, naudojamus kasdieniam namų ūkiui.
Pirmasis imperatorius padarė didžiulę molio vyrų armiją
Keliaukite po terakotos armiją su svarbiausiais Kinijos renginiais. Su „China Highlights“ galite priartėti prie terakotos armijos. „Pirmasis imperatorius“ Qinas Shihuangas buvo labai galingas imperatorius ir pastatė nekropolį (mirusiųjų miestą), kad galėtų valdyti pomirtiniame gyvenime už didžiules išlaidas. Buvo atidengta tik dalis jo – Terakotos armijos muziejus. Ten galite pamatyti tūkstančius natūralaus dydžio molio karių ir pareigūnų bei net gyvūnų, kuriuos jis sukūrė savo fantazijos karalystei.
Pekino gyventojai valgo skorpionus ant pagaliuko
Kepti skorpionas ir jūrų žvaigždės yra garsūs užkandžiai Pekine. Pekino gatvėse parduodami skorpionai yra graibstomi gyvai, maždaug sekundę panardinami į verdantį aliejų ir ant iešmo. Pekino turistinėse pėsčiųjų gatvėse galite rasti daugybę kitų vabzdžių, moliuskų ir skanių ar keistų patiekalų. Be to, Kinijoje visiškai priimtina tai, ko turite vengti daugumoje pasaulio šalių. Kaip ir Vietname, spjaudymasis, žiovulys, niurzgėjimas ir burbuliavimas yra įprastas elgesys, kai valgai Kinijoje.
Raudona spalva simbolizuoja laimę Kinijoje
Jei kada nors šventėte kinų Naujuosius metus, galbūt pastebėjote, kad per šį laiką raudonos spalvos galima rasti visur. Taip yra todėl, kad raudona spalva tradiciškai simbolizuoja laimę, sėkmę ir džiaugsmą. Štai kodėl Kinijos laidotuvėse raudona spalva yra uždrausta.
Laimės sausainėliai nėra kinų paprotys
Nors laimės slapukai su Kinija buvo siejami dešimtmečius, jie iš tikrųjų nebuvo ten išrasti. Yra nemažai laimės sausainėlių kilmės teorijų, bet daugelis jų teigia, kad laimės sausainėliai buvo išrasti Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Kinijos imigrantas Davidas Jungas, gyvendamas Los Andžele įkūręs „Hong Kong Noodle Company“, išrado slapuką 1918 m. Susirūpinęs vargingais žmonėmis, kuriuos matė klaidžiojančius šalia jo parduotuvės, jis sukūrė slapuką ir išleido juos nemokamai gatvėse. Kiekviename slapuke buvo popieriaus juosta su įkvepiančiu Biblijos raštu, kurį Jungui parašė Presbiterijos ministras.
Kiti teigia, kad japonų imigrantas Makoto Hagiwara išrado likimo sausainį San Franciske. Hagiwara, garsiojo japonų arbatos sodo, esančio Golden Gate parke, dizaineris buvo aistringas sodininkas, kol prieš Japoniją nusiteikęs meras atleido jį iš darbo maždaug praėjusio amžiaus pradžioje. Vėliau naujas meras jį grąžino. 1914 m. Norėdamas parodyti savo gilų dėkingumą draugams, stovėjusiems šalia jo sunkmečio metu, Hagiwara padarė slapuką ir įdėjo į vidų padėkos raštą. Perdavęs juos tiems, kurie jam padėjo, jis pradėjo juos reguliariai patiekti Japonijos arbatos sode. 1915 m. Jie buvo eksponuojami Panamos ir Ramiojo vandenyno parodoje – San Francisko pasaulinėje parodoje.
Kinijoje yra tik viena laiko juosta
Kinija yra 4-oji pagal dydį šalis pasaulyje ir geografiškai apima 5 laiko juostas. Visos 5 laiko juostos buvo naudojamos Kinijos Respublikoje 1912–1949 m., tačiau nuo tada Kinija nusprendė naudoti tik vieną standartinį laiką. 1912 m., praėjus metams po Čingo dinastijos žlugimo, naujai įgaliota Kinijos Respublika šalyje nustatė penkias skirtingas laiko juostas, svyruojančias nuo penkių su puse iki aštuonių su puse valandos praėjus Grinvičo laikui. Tačiau 1949 m., kai komunistų partija konsolidavo šalies kontrolę, pirmininkas Mao Zedongas paskelbė, kad visa Kinija nuo šiol bus Pekino laiku nacionalinės vienybės tikslais. Žinoma, tai sukelia tam tikrų problemų kai kuriose Kinijos vietose, ypač Sindziange, kur saulėlydžiai gali būti vidurnaktį, o saulėtekis – 10 val.
„Ping Pong“ yra Kinijos nacionalinis sportas
Kai kurie gali net nelaikyti stalo teniso sporto šaka, tačiau stebėję intensyvias stalo teniso varžybas Kinijoje, galite apsigalvoti. Kinija visiškai dominuoja, kai kalbama apie stalo teniso čempionus. Per paskutines tris olimpines žaidynes Kinija iškovojo kiekvieną aukso medalį stalo tenise, o 5 geriausi pasaulio stalo teniso žaidėjai yra visi kinai.
Apskaičiuota, kad 2020 m. Kinijos vyrų yra 30–40 milijonų daugiau nei moterų
Tai yra didelė problema, su kuria susiduria Kinija dėl pastarojo dešimtmečio vieno vaiko politikos. Kadangi jie gali turėti tik vieną vaiką vienoje šeimoje, tai lėmė tai, kad daugelis tėvų nori sūnaus, o ne dukters. Todėl tėvai, sužinoję, kad laukiasi dukters, dažnai atlikdavo abortą.
Kinija vis dar yra labai tradicinė šalis, ir dėl to, kad tėvai nori tik sūnaus, kilo problema, kad apie 30–40 milijonų vyrų neranda žmonos kinės, nes ji jau ištekėjusi.
Kinijoje buvo atrasta arbata
Arbata Kinijoje buvo naudojama ir vartojama tūkstančius metų. Arbatos istorija prasidėjo senovės Kinijoje, beveik prieš 5000 metų. Pasak legendos, 2732 m. Imperatorius Šenas Nungas atrado arbatą, kai į jo puodą su verdančiu vandeniu vėjas nupūtė laukinio medžio lapus. Jis iškart susidomėjo maloniu gautu kvapu ir išgėrė. Legenda sako, kad imperatorius apibūdino šiltą jausmą, kai gėrė intriguojantį alų, tarsi skystis tyrinėtų kiekvieną jo kūno dalį.
Shen Nungas pavadino alų „ch'a“ – kinų simboliu, reiškiančiu tikrinti ar tirti. 200 m. Pr. Kr. Han dinastijos imperatorius nusprendė, kad kalbant apie arbatą, reikia naudoti specialų rašytinį simbolį, iliustruojantį medines šakas, žolę ir vyrą tarp jųdviejų. Šis rašytinis personažas, taip pat tariamas „ch'a“, simbolizavo tai, kaip arbata Kinijos kultūrai žmoniją subalansavo su gamta.
Arbatos populiarumas Kinijoje toliau sparčiai augo nuo IV iki VIII a. Arbata, naudojama ne tik dėl gydomųjų savybių, tapo vertinga kasdieniam malonumui. Arbatos plantacijos išplito visoje Kinijoje, arbatos prekybininkai praturtėjo, o brangūs, elegantiški arbatos gaminiai tapo jų savininkų turto ir statuso vėliava.
Kinijos imperija griežtai kontroliavo derliaus paruošimą ir auginimą. Net buvo nurodyta, kad tik jaunos moterys turėjo tvarkyti arbatos lapus. Šios jaunos tvarkytojos neturėjo valgyti česnako, svogūnų ar stiprių prieskonių, jei jų pirštų galiukuose esantis kvapas galėtų užteršti brangius arbatos lapus.
Iki XVII amžiaus vidurio visa kinų arbata buvo žalioji arbata. Didėjant užsienio prekybai, Kinijos augintojai pastebėjo, kad jie gali išsaugoti arbatos lapus specialiu fermentacijos procesu. Gauta juoda arbata išlaikė savo skonį ir aromatą ilgiau nei subtilesnės žaliosios arbatos ir buvo geriau pasirengusi eksporto kelionėms į kitas šalis.
Arbata tūkstančius metų išliko neatsiejama kinų kultūros dalis; ji buvo populiari dar prieš egiptiečiams statant didžiąsias piramides ir buvo prekiaujama su Azijos šalimis dar prieš Europai paliekant tamsų amžių. Arbatos svarba ir populiarumas Kinijoje tęsiasi ir šiais laikais ir tapo šalies istorijos, religijos ir kultūros simboliu.
Kinijoje „Facebook“ buvo uždraustas nuo 2009 m. Tačiau vis dar yra mažiausiai 95 milijonai kinų vartotojų, kurie per bloką patenka per įvairias VPN paslaugas. Tai sakant, dauguma žmonių naudojasi kitais socialinės žiniasklaidos kanalais, tokiais kaip „Baidu“, „WeChat“ ir „Sina Weibo“. Jie netgi turi savo „YouTube“ versiją pavadinimu „Youku Tudou“.
Ledai pirmą kartą buvo pagaminti Kinijoje
Daugelis mano, kad ledai buvo sukurti Italijoje, tačiau tai netiesa. Į ledus panašus maistas pirmą kartą buvo suvalgytas Kinijoje 618–97 m. Šanchajaus karalius Tangas turėjo 94 ledo vyrus, kurie padėjo pagaminti buivolų pieno, miltų ir kamparo patiekalą. Kinijoje apie 200 metų prieš mūsų erą buvo išrasti savotiški ledai, kai pieno ir ryžių mišinys buvo užšaldytas pakuojant juos į sniegą. Manoma, kad tyrinėtojas Marco Polo (1254–1324) matė gaminant ledus jo kelionės į Kiniją metu ir pristatė juos Italijai.
Kinija turi įspūdingą geografinę ir gamtinę įvairovę bei klimatą
Kinija, užimanti 9,6 milijono kvadratinių kilometrų plotą, yra trečia pagal plotą šalis pasaulyje. Jo šiaurės – pietų plotai siekia 3900 km, o rytų – vakarų plotai – 5000 km. 33% Kinijos teritorijos yra kalnuota, 26% aukštų plokščiakalnių, 19% baseinų ir dykumų, 12% lygumų regionų ir 10% kalvų. Kinija turi aukščiausią tašką pasaulyje: Everesto kalnas 8848 m (29 029 pėdos), taip pat trečia žemiausia depresija pasaulyje: Turpano depresija –154 m (–505 pėdos). Tibetas yra aukščiausia vieta Kinijoje. Kinijos klimatas labai skiriasi. Paprastai tariant, šiaurė yra šaltesnė ir sausesnė už pietus, o vakarai yra sausesni už rytus.
Žiemos temperatūra Kinijos šiaurės rytuose gali siekti –40 laipsnių Celsijaus, o pietuose vasara gali būti 40. Lietaus kiekis svyruoja nuo kelių milimetrų per metus Taklamakano dykumoje iki daugiau kaip 3 metrų per metus pietryčiuose.
Turi bene daugiausiai sienų pasaulyje su kitomis šalimis
Daugiausia tarptautinių sienų turi ir Kinija, kaimyninė su 14 šalių: Rusija, Mongolija, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Afganistanas, Pakistanas, Indija, Nepalas, Butanas, Mianmaras, Tailandas, Vietnamas, Šiaurės Korėja.
Kinija – greičiausias ekonominis augimas pasaulyje
Prieš beveik 40 metų prieš inicijuodama ekonomines reformas ir liberalizuodama prekybą, Kinijos ekonomika buvo labai skurdi, sustabarėjusi, centralizuotai valdoma, palyginti neefetyvi ir izoliuota nuo pasaulio ekonomikos. Nuo atsivėrimo užsienio prekybai ir investicijoms bei laisvosios rinkos reformų vykdymo 1979 m., Kinija buvo viena iš sparčiausiai augančių pasaulio ekonomikų, o realus metinis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas iki 2018 m. vidutiniškai siekė 9,5%. Toks augimas leido Kinijai vidutiniškai padvigubinti savo BVP kas aštuonerius metus ir padėjo iš skurdo išbristi maždaug 800 milijonų žmonių. Kinija tapo didžiausia pasaulio ekonomika (perkamosios galios pariteto pagrindu), gamintoja, prekybine preke ir užsienio valiutos atsargų turėtoja. Tai savo ruožtu pavertė Kiniją pagrindine JAV komercine partnere.
Dabar tai yra antra pagal dydį ekonomika pasaulyje, jos 2016 m. BVP yra 11,4 trln. USD. Dėl koronaviruso pandemijos Kinijos ekonomika mažiau nukentėjo nei kitų didžiųjų pasaulio ekonomikų, tad labai tikėtina, kad Kinija ekonominė galia pasaulyje ir toliau augs.
Nors Kinija yra didelė ir auganti JAV firmų rinka, jos neišsamus perėjimas prie laisvosios rinkos ekonomikos sukėlė ekonominę politiką, kuri laikoma žalinga JAV ekonominiams interesams, pavyzdžiui, pramonės politika ir JAV intelektinės nuosavybės vagystės.
Kinai valgydami naudoja lazdeles
Šios lazdelės buvo išrastos Šanchajo imperijos laikais (1600–1046 m. Pr. M. E.), iš pradžių lazdelės buvo virtuvės reikmenys, tačiau tai tapo įprastu valgymo būdu Ming dinastijoje (1368–1644).
Šanchajuje yra lazdelių muziejus. Šis muziejus yra gana mažas, tačiau jame yra eksponuojama 2000 Tang dinastijos laikų lazdelių porų. Šio muziejaus savininkas Lanas Xiangas apkeliavo visą savo muziejų. Tačiau tai nėra vienintelis unikalus muziejus, kurį galite rasti čia. Šanchajuje, Kinijoje, taip pat yra kaligrafijos ir rašomųjų mašinėlių muziejus.
