Seime antradienį surengta diskusija, kurioje parlamentarai bei teisininkai tarėsi, kaip būtų geriausia įgyvendinti daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių egzistuojantį individualaus kreipimosi į KT institutą.

"Mums labiau rūpi ne įtikinėti, kad šitas institutas yra reikalingas, mes visi - KT teisėjai ir kiti šios diskusijos dalyviai - suprantame, kad žingsnis jau žengtas, ir dabar klausimas ne tai, ar reikia įvesti individualų kreipimąsi į KT, o kokia forma tai reikia padaryti, kokios turėtų būti procedūros, ir, pagaliau, kada tai galima padaryti ir kiek tai kainuos", - diskusijoje sakė KT vadovas Egidijus Kūris.

Diskusijoje dalyvavęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas akcentavo, jog būtina griežtai reglamentuoti, kokiais atvejais piliečiai galėtų kreiptis į KT, kad šis nebūtų užverstas nepagrįstai skundais.

"Tiesioginio kreipimosi į KT galimybė mažai kam kelia abejonių, tačiau suprantame, kad tai turi būti atlikta laiku, gerai išdiskutavus ir apsvarsčius visus privalumus ir trūkumus", - sakė A.Paulauskas.

"Žinant kai kurių asmenų polinkį skųsti bet kaip, bet ką, bet kur, nesant jokių ribojimų asmenys galėtų piktnaudžiauti savo teise kreiptis į KT", - tęsė parlamento vadovas.

Seimas po pateikimo yra pritaręs Konstitucijos pataisos projektui, kuriuo siūloma plėsti galinčiųjų kreiptis į KT sąrašą. Pagal pataisos projektą, į KT su prašymu išaiškinti, ar nebuvo pažeistos jų konstitucinės teisės, galėtų kreiptis ne tik atitinkamos institucijos, bet ir šalies gyventojai.

Konstitucijos pataisa priimama dėl jos balsuojant du kartus su ne mažiau kaip 3 mėnesių pertrauka, dviem trečdaliais parlamentarų balsų - 94 iš 141.

Šiuo metu dėl įstatymų ir kitų teisės aktų atitikties Konstitucijai į KT skirtingais atvejais gali kreiptis prezidentas, Vyriausybė, ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių, teismai.

Per metus Konstitucinis Teismas paprastai skelbia apie 20 nutarimų. Lietuva yra tarp nedaugelio valstybių, kuriose piliečiai neturi galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Europos Sąjungoje dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimų į KT ar jam prilygintoms institucijoms gali kreiptis Austrijos, Belgijos, Čekijos, Vokietijos, Vengrijos, Ispanijos, Slovakijos, Lenkijos bei kitų valstybių piliečiai.

Tarp Baltijos šalių Lietuva vienintelė, kurios piliečiai negali pasinaudoti individualaus konstitucinio skundo teise.