Tikimasi, kad sutikimo galima laukti gruodžio 10 d. arba keliomis dienomis vėliau, kai FDA priims sprendimą dėl „Pfizer“ ir „BioNTech“ pateikto pirmojo oficialaus prašymo patvirtinti skiepų nuo COVID-19 saugumą. Kitus skiepus sukūrusios įmonės „Moderna“ prašymą FDA turėtų peržiūrėti iki gruodžio 17 d. Jei suleidžiamos dvi dozės, abu skiepai turėtų būti apie 95 proc. veiksmingi. Žinoma, mažai tikėtina, kad sutramdyti JAV įsišėlusią epidemiją jie padės anksčiau negu iki kito pavasario. Tačiau JAV skiepijimo nuo COVID-19 srityje pirmauja – todėl jos pažangą kol kas atidžiai seks ir Europa bei kitos pasaulio dalys.

Paruošti skiepų nuo COVID-19 išteklius turės gegužės mėnesį dabartinio prezidento administracijos pradėta programa „Operation Warp Speed“. JAV iš anksto nusipirko 100 mln. „Pfizer“ ir „Moderna“ skiepų dozių, kurių nemažai jau pagaminta. Abi įmonės tikisi, kad iki metų galo platinti Amerikoje jau bus paruošta apie 20 mln. dozių. Šio kiekio turėtų užtektų paskiepyti beveik visiems JAV sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojams, kuriems skiepai turėtų būti teikiami pirmiausia.

Vėliau bus skiepijamos ypač pažeidžiamos grupės, tarp jų ir svarbiausių sričių darbuotojai, kuriems kyla didelė grėsmė užsikrėsti (pavyzdžiui, policininkai, mokytojai ir autobusų vairuotojai), slaugos namų pacientai, riziką didinančių sveikatos sutrikimų turintys gyventojai ir vyresni nei 65-erių metų gyventojai. Kam iš šių grupių (kurias išskyrė Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) ir kitos visuomenės sveikatos agentūros) bus teikiama pirmenybė, gali priklausyti nuo valstijų sprendimo.

Dabar planuojama, kad kai tik skiepų dozės bus prieinamos, jos atsižvelgiant į populiaciją bus padalintos tarp valstijų ir šešių didžiausių miestų. Kaip jas išdalinti, nuspręs kiekviena valstija. Jei skiepai bus gaminami tokiu greičiu, kaip gaminami dabar, masiškai skiepyti vyresnio amžiaus žmonių greičiausiai nepavyks iki vasario.

Logistinės problemos, kylančios norint paskiepyti daugiau kaip 300 mln. amerikiečių, būtų didžiulės, kad ir kokie būtų platinami skiepai. Tačiau, pasak Imunizacijos agentūrų asociacijos atstovės Claire Hannan, platinti „Pfizer“ skiepus bus ypač sudėtinga.

„To dar nesame matę“, – teigia ji. Skiepus reikia laikyti -70°C temperatūroje, o tokia temperatūra pasiekiama tik itin šaltuose šaldikliuose, kurie dažniausiai naudojami tik tyrimų laboratorijose ir dideliuose medicinos centruose. „Pfizer“ skiepus dalins „reguliuojamos temperatūros siuntose“ – t.y., specialiuose konteineriuose su sausu ledu, kuriuose bus galima gabenti nuo 1 000 iki 5 000 dozių (jau kuriama mažesnė versija, kad skiepus dalinti būtų lengviau). Tačiau sauso ledo atsargas reikės nuolat atnaujinti, konteinerį bus galima atidaryti tik dukart per dieną, o išimti skiepai paprastame šaldytuve išsilaikys tik apie penkias dienas. Kai skiepai bus paruošti naudoti, reikės juos praskiesti druskos tirpalu – toks žingsnis skiepijant irgi neįprastas.

Pasak C. Hannan, „Pfizer“ skiepus leidžiantiems darbuotojams reikės išsamių mokymų. „Nebus taip, kad užteks pažiūrėti vaizdo įrašą ir galėsi eiti dirbti“, – teigia ji. Ji nerimauja, kad tokias procedūras atlikti reikės laikotarpiu, kai ligoninės ir taip perpildytos, o darbuotojai nespėja visiems padėti. Dėl to, kad reikia atlikti gana sudėtingą procedūrą, nemaža dalis pirmųjų „Pfizer“ skiepų dozių gali būti sugadinta.

Tuo tarpu procedūra skiepijant „Moderna“ skiepais gydytojams turėtų būti įprastesnė. Šiuos skiepus galima laikyti -20°C temperatūroje, t. y., standartiniuose vaistinių šaldikliuose, be to, jie gali iki 30 dienų išbūti ir paprastame šaldytuve. Skiepai bus dalijami pakuotėse po 100, o jų skiesti nereikės. Jei bus suteiktas leidimas, šiuos skiepus platins medicininių reikmenų tiekėja „McKesson“, kuri įvairius skiepus po visą šalį išvežioja jau dabar.

Kai bus atvežti skiepai, tuo pačiu metu turės būti atvežamos ir kitos procedūrai reikalingos priemonės. Jas po šalį išvežios „McKesson“, kuri gabens jau surinktas pakuotes su švirkštais, spiritu suvilgytomis servetėlėmis ir kitais procedūrai reikalingais reikmenimis. Vykdant programą „Operation Warp Speed“ vasarą sukauptos šių reikmenų atsargos, kad būtų išvengta tokių nesėkmių kaip pavasarį, kai valstijų ir federalinės valdžios agentūros varžėsi viena su kita beprotiškoje kovoje dėl medicininių reikmenų išteklių.

Šiuo metu skiepijimo logistinėms procedūroms vadovaujantis Gynybos departamentas daugiausiai dėmesio skiria pasiruošimui teikti „Pfizer“ skiepus. Valstijų agentūros samdo skiepų teikėjus, rengia sveikatos apsaugos sričių darbuotojų ir kitų žmonių, kuriuos reikėtų skiepyti pirmuosius, sąrašus ir ruošia sistemas, skirtas sekti, kiek žmonių jau paskiepyta. Jau dabar atliekami bandymai – nacionalinėje sistemoje užsakomi skiepų ir švirkštų rinkiniai ir praktikuojamasi, ką reikės daryti gavus „Pfizer“ siuntas (kol kas jos atkeliauja su tuščiomis ampulėmis).

Skiepus išvežioti bus sudėtinga. Tačiau dar sudėtingiau gali būti prikalbinti žmones pasiskiepyti. JAV planuoja skiepus nemokamai teikti ten, kur paprastai skiepijamasi nuo gripo – pavyzdžiui, vaistinėse arba gydytojų priimamuosiuose. Federalinė vyriausybė ruošia fondą apmokėti skiepų teikėjų paslaugas sveikatos draudimo neturintiems gyventojams, o apsidraudusiems mokestį padengs jų draudimo planas.


Vis dėlto daugelis skiepų ekspertų nerimauja, kad naivu manyti, jog užteka suteikti galimybę, ir žmonės skiepytis ateis patys. Iš apklausų galima spręsti, kad šiuo metu nuo 20 proc. iki 60 proc. amerikiečių skiepytis nuo COVID-19 nenori. Vienoje apklausoje savanoriškai skiepytis norintys teigė tik trečdalis slaugytojų. Vieni nerimauja, jog skiepai nesaugūs, nes skubinantis kuo greičiau juos sukurti neatliktos visos reikiamos saugos procedūros. Kiti jau prisiskaitė įvairiausios nerimą keliančios klaidingos informacijos. Pakenkė ir neaiškios daugelio politinių lyderių kalbos.

Dėl to visi skiepytojai turi būti gerai pasiruošę atsakyti į žmonių klausimus, kokią skiepai kelia riziką ir kokių teikia privalumų, koks galimas šalutinis poveikis, kiek laiko jie apsaugo nuo ligos ir kt. Tačiau tokių mokymų rengti dar nepradėta – iš dalies dėl to, kad ši informacija bus oficialiai paskelbta tik FDA priėmus sprendimą dėl skiepų. Kai kur, pavyzdžiui, Vašingtono mieste, sveikatos apsaugos departamentai jau ėmė kalbėtis su bendruomenių vadovais, kad geriau suprastų, dėl ko nerimauja įvairios gyventojų grupės. Taip pat bus svarbu rengti žiniasklaidos kampanijas, skatinančias žmones skiepytis.

Dėl to kils daug iki šiol nepatirtų sunkumų. Kitaip nei daugelis kitų šalių, JAV į skiepus žvelgia „pasyviai“ ir nėra pratusi rengti didelių skiepijimo kampanijų, teigia CDC pasaulinei visuomenės sveikatos programai anksčiau vadovavusios pelno nesiekiančios sveikatos apsaugos įmonė„Project HOPE“ atstovas Tomas Kenyonas. Skiepijant vaikus to užtenka. Tačiau skiepai nuo COVID-19 kitokie. Pasak dr. T. Kenyono, bus labai svarbu vykdyti daug mažų kampanijų paskiepyti tam tikras grupes, pavyzdžiui, priešakinėse linijose dirbančius darbuotojus.

Tokiam pasiruošimui, mokymams ir kampanijoms reikės daug lėšų. Imunizacijos agentūrų asociacija skaičiuoja, kad valstijų ir vietos valdžios pareigūnams reikės apie 8,4 mlrd. dolerių. CDC teigia, kad iš viso reikės apie 6 mlrd. dolerių. Tačiau kol kas valstijos ruoštis skiepijimo kampanijai gavo tik 200 mln. dolerių, nors pažadėta, kad šiais metais bus suteikta dar 140 mln. Dėl idėjos tam sukurti didelį federalinį fondą Vašingtone verda politiniai ginčai. Už kartu su Amerikos nacionaliniais sveikatos institutais sukurtus „Moderna“ skiepus reikia dėkoti JAV mokslui – tačiau jei nepavyks paskiepyti tiek žmonių, kad virusas būtų sustabdytas, kalta bus JAV politika.