Verslo idėją pasufleravo hobis
„Galima sakyti, kad viskas prasidėjo nuo aviacijos. Kadangi ne kartą varžybų metu teko gyventi kemperiuose, palapinėse, tai norėjosi susimeistrauti kokybiškesnį namuką. Tačiau labiausiai inspiravo noras kurti kokybiškus ir estetiškus namukus. Algirdas aerodrome, galima sakyti, užaugo, nes vaikystėje ateidavo drauge su tėte“, – pasakojo I. Šimoliūnienė.
Ilgai brandinta idėja buvo realizuota vasarą. „Visų svarbiausia – subūrėme komandą, t.y. sutikau žmones, su kuriais galėjome pradėti – Ieva ėmėsi marketingo srities, o patyręs meistras randa išeitis net sunkiausiuose konstrukciniuose uždaviniuose“, – pasakojo Algirdas.
Tiesa, nei vienas iš jų patirties šioje srityje neturi, tad viskas vyksta palaipsniui. Kaip teigė Ieva, jai jau nuo vaikystės buvo įdomi dizaino tema. Nors baigė socialinių mokslų krypties studijas, o darbinę patirtį sukaupė marketingo ir pardavimo srityse, tačiau nuolat domisi interjero dizaino naujovėmis ir idėja kurti yra labai artima.
Mobiliosios pirtys
Prieš įgyvendinant mažųjų namukų idėją, pora pradėjo nuo mobiliųjų pirčių.
„Ši pirtis yra 6 kv.m. Ji turi terasą, kurioje galima patogiai atsisėsti ir leisti vakarus. Pirtis atrodo kaip namukas ir pagaminta iš kokybiškų medžiagų – stogas dengtas bituminėmis čerpelėmis, vidus ir išorė apkalta dailylentėmis, šildo Harvia krosnis. Pirtį apšiltinome 5 cm vata, todėl ji greit įšyla ir ilgai išlaiko šilumą. Joje vienu metu gali susėsti 6 asmenys arba 2 patogiai atsigulti ir 2 atsisėsti. Dizainas yra įkvėptas skandinaviško minimalizmo ir jaukumo. Mobili pirtis kainuoja 5,3 tūkst. Eur, jei perkate su priekaba, tuomet prisideda 1,2 tūkst. Eur“, – pasakoja idėjos autoriai.
Tačiau, pasak, pradedančiųjų verslininkų, tai – tik pradžia.
„Pirmąjį žingsnį įgyvendinome. Antrasis, bet tikrai ne paskutinis – mažas namukas (angl. tiny house) ant ratų. Čia kūrybinių klausimų yra tikrai daug. Pirmiausia patys sau metėme iššūkį pastatyti labai nedidelį, vos 6 kv.m namuką ant ratų. Kodėl toks mažas? Todėl, kad norime lengvai transportuojamo namelio, su kuriuo būtų galima keliauti. Erdvės, kuriose bus galima įsikurti, neribojamos. Jis bus dvivietis ir jame rasite viską, ko labiausiai reikia. Taip pat planuojame sukurti ir šiek tiek didesnį namelį, kurio perkėlimas bus sudėtingesnis“, – teigia A. Šimoliūnas.
Pirmasis mažas namukas jau testuojamas
Anot I.Šimoliūnienės, namelyje yra viskas, ko labiausiai reikia. „Jį kurdami vadovavomės minimalizmo idėja, kurios pagalba visiškai buitis sumažinama iki būtiniausios, o atsiradęs laisvas laikas (kuris anksčiau buvo skiriamas buičiai) yra nukreipiamas į kitas veiklas, kaip, pavyzdžiui, skraidymas, ilgi pokalbiai, pasivaikščiojimai gamtoje ir t.t.
Išgryninti poreikiai, į kuriuos atsižvelgėme projektuodami namelį buvo šie: noras susilieti su gamta, todėl projektavome kuo didesnį langą, pro kurį atsivertų vaizdai, patogus miegas (dvivietėje lovoje), svarbiausius poreikius tenkinanti virtuvės dalis (kriauklė, viryklė) ir šildytuvas, kad būtų galima gyventi įvairiais metų laikais“, – pasakojo pašnekovė.
Kaip pasakojo Algirdas, tokia idėja kilo dėl mobilumo poreikio. „Vienas mobilus namas/pirtis atstoja dešimt stacionarių. Mobilumas suteikia galimybę namui/pirčiai „keliauti“ drauge su mumis, o stacionarūs statiniai lieka ten, kur buvo pastatyti. Taigi, namas vienas, o erdvių – kiek tik norime. Kitas aspektas – galimybė dalintis vienu namuku su savo šeimos nariais ir draugais pagal kiekvieno poreikį.
Tai į Lietuvą atkeliauja tik dabar, nes įprastai lietuviai mėgsta gyventi didesnėse erdvėse ir nekilnojamas turtas yra pakankamas nebrangus“, – pastebi verslininkas.
Pasak pašnekovų, mažo namuko (angl. tiny house) sąvoka atspindi ne tiek erdvės dydį, kiek vertingą gyvenimo filosofiją, kuri apima šias vertybes: draugiškumą aplinkai, minimalizmą, atsakingą vartojimą, meilę gamtai ir laisvę ir kt. Kai turime tik tiek, kiek reikia, išvengiame dalies klausimų, susijusių su buitimi, ir tą laiką galime paskirti kitiems dalykams, pvz.: džiaugtis gamta, pradėti naują hobį, tiesiog būti su artimaisiais ir t.t.
„Didžiausias privalumas, mano manymu yra tai, kad mažų namukų kūrybos procese nėra griežtų taisyklių, o mobilumas suteikia galimybę keisti aplinką. Tai jei reiktų išskirti, tai vis labiausiai ir žavi ta laisvė – kurti be griežtų taisyklių ir būti ten, kur norisi“, – apie pamažu į Lietuvą ateinantį mažų namų judėjimą papasakojo Ieva.
Pandemija keičia būsto poreikius
Kad maži namai populiarėja, pritaria ir studijos „Šilta Šiaurė“ architektė Eglė Židonytė.
„Pandemijos akivaizdoje Lietuvoje tikrai pastebėjome smalsumą ir sujudimą sumažinto gyvenimo link. Klientai domisi mažų namelių projektais tiek sau, tiek verslui. Ne vienam po karantino pratybų sodybose vis realistiškiau atrodo sena svajonė išsikraustyti iš miesto į gamtą, prisidėti prie tvarios gyvensenos judėjimų. Pasaulio mastu dėmesys vartojimui ir planetos šiukšlinimui yra „the new cool“ socialinių medijų turinys, kas yra labai smagu.
Vis dėlto, minimalistinis gyvenimo būdas, kai žmonės imasi apčiuopiamų veiksmų, nėra smarkiai išplitęs. Mūsų visuomenėje vis dar karaliauja konsumerizmas – įsitikinimas, kad kylantis vartojimo tempas yra sveikas ekonomikai ir to pasekoje padeda žmonėms jaustis laimingais; kad materialus turtas = komfortas. Senus įpročius keisti labai sunku ir kartais naują puslapį versti padeda koks nors nenumatytas sukrėtimas.
Galbūt 2020 metai yra puiki proga pasverti, ką kiekvienam asmeniškai reiškia komfortas ir laimė, susimažinti ir išvalyti sandėliukus. Iš savos projektavimo patirties žinome, kad daug kvadratinių metrų negarantuoja komforto, dažnai būna netgi atvirkščiai, nes gyvenamas plotas reikalauja rūpesčio bei investicijų. Reikia rasti sau tinkamą aukso viduriuką“, – teigia tvarumo architektė.
10 kv.m ploto būste gali tilpti viskas, ko reikia poilsiui
E. Židonytė pastebi, kad vis daugiau žmonių nori gyventi autentišką ir kuo mažiau priklausomą gyvenimą nuo kitų. Kitas aspektas, kuris vis labiau tampa aktualesnis didesnei daliai žmonių, tai – gyvenimas be paskolų.
„Mažą būstą paprasta susikurti naudojant greitai uždirbamus išteklius ir net savomis rankomis, o ilgalaikių finansinių įsipareigojimų neturėjimas veda į didesnį atsipalaidavimą, daugiau laiko individualumo paieškoms – tūkstantmečio kartai labai aktualiam užsiėmimui.
Turto kaupimas tiesiog nebėra toks didelis prioritetas, svarbiau akumuliuoti patirtis ir būti globalaus kintančio pasaulio piliečiu. Ne veltui skaitmeniniai klajokliai nameliuose ant ratų – pamėgtas apibūdinimas tūkstantmečio kartai“, – dabartines tendencijas išskiria Eglė.
Vienas iš mažo ploto projektų, kuriuos ji kuria su kolegomis iš studijos „Šilta Šiaurė“ yra tipinis projektas „Žvirblis“. „Šis projektas pakuteno daugelio mūsų feisbuko paskyros sekėjų vaizduotes pirmojo karantino metu. Susidomėjimas buvo didžiulis, nors realių mažiausio paukštuko pirkėjų kol kas nedaug.
Mažasis „Žvirblis“ išsiskiria savo talpumu. Nors tai tik 10 kv.m ploto būstas, tačiau jame telpa viskas, ko reikia vienam ar dviem žmonėm apsistoti. Fasadui parinkta termo medienos apdaila išsiskiria ilgaamžiškumu ir natūralumu, o interjeras suprojektuotas taip, kad sėdėdami viduje, jaustumėte aplink pulsuojančią gamtą.
Tokio dydžio namukai, kaip „Žvirblis“ pavirsti realybe gali gan greitai. Žinoma, tai priklauso ir statybininkų, brigados dydžio ir greičio, iš kur įsigyjamos medžiagos. Konkrečiai šio projekto įgyvendinimas turėtų atsieiti apie 25 tūkst. Eur.
„Supratome, kad dažnam miestiečiui viešnagė „Žvirblyje“ atrodo labai patraukliai, bet reikia didesnių paukščių. Taip gimė „Strazdas“, „Gervė“ ir pamažu ritasi kiti. Visi mūsų tipiniai projektai kuriami remiantis tvarumo principais, kaip mes juos suprantame, ir vienas iš jų – neplanuoti daugiau ploto nei reikia patogiam pilnavertiškam gyvenimui. Norime sukurti draugiškus aplinkai, mūsų kraštui būdingus namelius pastoviam gyvenimui, kurie atitinka A++ energinės klasės reikalavimus ir dailiai komponuojasi šiaurietiškame kraštovaizdyje“, – kitokiu požiūriu į architektūrą dalinasi E. Židonytė.
