Konservatoriai nemažą dalį kelio 2005-ųjų parlamento bei Lenkijos prezidento rinkimuose nuėję su kita dešiniąja partija „Pilietinė platforma“ prieš pat rinkimus mažėjant kairiųjų reitingams tuo pasinaudojo, staigiai pakeitė rinkiminę retoriką, pasiimdami kairiųjų elektoratą ir galų gale gavo viską – daugumą parlamente ir Lenkijos prezidento postą vienam iš brolių dvynių - Lechui Kaczynskiui.

Pasirodo, ne viskas taip paprasta. Pergalė parlamento rinkimuose nebuvo pakankama, derybos dėl koalicijos su „Pilietinė platforma“ nepavyko ir Lenkiją beveik tris mėnesius valdo konservatorių mažumos vyriausybė, kaip tik šiuo metu ieškanti būdų, kaip išeiti iš keblios padėties - mat parlamentui niekaip nepavyksta priimti šių metų biudžeto. Jei jo projektas bus atmestas, kovo pabaigoje ar balandį gali būti surengti pirmalaikiai rinkimai. Didžiausia opozicine partija tapusi „Pilietinė platforma“ ketina pasiūlyti per šimtą pataisų ir teigia, kad jei jos bus atmestos, balsuos prieš biudžetą.

Lenkijos konservatoriai jau spėjo pagrasinti surengti pirmalaikius rinkimus, jei opozicija neparems jų mažumos vyriausybės. Bet ketvirtadienį partijos atstovai pareiškė, kad kai kurios mažos reformoms nepritariančios partijos – populistinė „Savigyna“, Valstiečių sąjunga ir ultra katalikiška Lenkijos šeimų lyga sutiko derėtis. „Įstatymas ir teisingumas“ kartu su šiomis nedidelėmis partijomis 460 vietų parlamente turėtų pakankamą daugumą. Valdančiųjų sprendimas pradėti derybas su reformoms besipriešinančiomis partijomis sukėlė susirūpinimą finansų rinkose.

Lenkijos analitikų sluoksniuose esama labai įvairių svarstymų. Manoma, kad derybos gali būt dar vienas „Įstatymo ir teisingumo“ manevras siekiant įvertinti, kuris scenarijus - koalicija, laikinas susitarimas dėl valdžios pasidalijimo ar nauji rinkimai yra geriausias būdas politinei krizei išspręsti, tuo pačiu neprarandant populiarumo. Taip pat teigiama, kad vis realesnė tampa pirmalaikių rinkimų perspektyva.

Gali būti, kad dabartinis ginčas Lenkijoje – ne tik dėl pinigų, bet ir tolimesnės valstybės raidos krypties.

Klausti būtų galima taip: ar tai bus brolių Lecho ir Jaroslawo Kaczynskių globėjiška, motiniška, socialiai orientuota valstybė, ar Donaldo Tusko moderni laisvos rinkos šalis? Kol kas „Įstatymas ir teisingumas“ bei „Pilietine platforma“ kovoja žodžių karą ir stengiasi parodyti visuomenei, kad dėl sumaišties kalta „ne aš, o ji“. Vilniuje dirbančio lenkų žurnalisto Jaceko Komaro teigimu, „Pilietine platforma“ dar nėra atsigavusi po patirto pralaimėjimo ir į viską teberaguoja labai emocingai, kiekviename pasiūlyme dėl koalicijos matydama klastą. Situacija primena užsitęsusias lygiąsias, ir kai kurios partijos jau ruošiasi rinkimams – užsisako reklamos plotus, ieško viešųjų ryšių kompanijų, įvaizdžio kūrimo specialistų.

Anot J. Komaro, keisčiausia tai, kad bet koks būsimas politinių įvykių scenarijus priklauso nuo vieno žmogaus – „Įstatymo ir teisingumo“ lyderio J. Kaczynskio, neužimančio jokių oficialių pareigų, bet turinčio savo partijoje didžiausią įtaką. Visi prisimena, kaip jau išrinktas prezidentu ir paprašytas rinkimus pakomentuoti L. Kaczynskis atsigręžė į brolį Jaroslavą ir pasakė: „Pone pirmininke, jūsų užduotį įvykdžiau.“ J. Kaczynskis tuo scenarijumi kol kas su niekuo nesidalija, tad visiems teks palaukti keletą dienų, per kurias daug kas turės paaiškėti.