„Nebijok nežinojimo. Bijok klaidingo žinojimo.“ Maždaug taip yra pasakęs Levas Tolstojus. Siekdamas išvengti nežinios ir apie tai infomuoti aplinkinius, tiesiogiai kreipiausi į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją su pagrindiniu klausimu – kodėl keturi, o ne šeši sraigtasparniai perkami?
Atsakymą pateikiu netrumpintą ir netaisytą:
„Įsigyti 4, o ne 6 sraigtasparnius sprendimas buvo priimtas derybų eigoje, įvertinus mokėjimo sąlygas, biudžeto prognozes, jau prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir ginkluotės pirkimus bei siekį nuoseklų Lietuvos karinių pajėgų modernizavimo procesą.
4 x „Black Hawk“ sraigtasparniai pilnai pakeis ir su kaupu kompensuos keičiamus 3 šiuo metu Kariuomenės naudojamus Mi-8 naudojamus sraigtasparnius. Jie leis užtikrinti pagrindinių Lietuvos karinių oro pajėgų užduočių vykdymą ir tęstinumą.
JAV Kongresas yra patvirtinę 6 sraigtasparnių įsigijimą, tad esant poreikiui ir galimybei ir toliau išlieka galimybė ateityje papildomai įsigyti likusius 2 sraigtasparnius.
Tai būtų vertinama kaip šio pajėgumo tolesnis vystymas.
Įsigyjame ne sraigtasparnius, o visą naują platformą: t.y., į sutarties sumą įeina papildoma įranga, atsarginės dalys, mokymų, remonto bei logistinis paketas. Sraigtasparniai sudaro trečdalį projekto vertės.
Tiek Lietuvos kariuomenės, tiek kitų šalių įsigyjamų sraigtasparnių baziniai modeliai (patys sraigtasparniai) kainuoja tiek pat, tačiau kainų skirtumą lemia įsigyjamų sraigtasparnių komplektacija – t.y. logistinis ir garantinio aptarnavimo paketai bei personalo apmokymas ir kvalifikacijos palaikymo kursų kaina.
Kiekviena šalis įsigyja sraigtasparnius pagal šios šalies kariuomenės iškeltas užduotis ir poreikius. Palyginimui, LK įsigyjamų UH-60M „Black Hawk“ (BH) sraigtasparnių komplektacija žymiai didesnio spektro, kaip pavyzdys – radijo ryšio, perspėjimo apie paleistą raketą bei lazerines spinduliuotės aptikimo ir perspėjimo sistemos ir t.t.
Perkant TIKTAI bazinę sraigtasparnių versiją ir po to papildomai ir dalimis įsigyjant reikalingą įrangą – kaina būtų žymiai didesnė, negautume garantinio aptarnavimo galimybių bei logistinio paketo.
Lietuvos kariuomenė siekia kuo universalesnio sraigtasparnio, kuris tiktų tiek Taikos meto užduočių vykdymui (SAR, gaisrų gesinimas, donorų organų pervežimas, MEDEVAC ir pan.), tiek kovinių užduočių vykdymui – kas pareikalavo specifinės ir specializuotos įrangos poreikį mūsų užsakomuose sraigtasparniuose – tai įtakoja ir kaina.
BH atitiko visus Lietuvos kariuomenės keliamus operacinius reikalavimus.
Buvo vertinamas sraigtasparnio universalumas, ginkluotė, įdiegtos technologijos gynybos priemonės ir suderinamumas su mūsų sąjungininkais bei partneriais – BH naudoja mūsų strateginė sąjungininkė JAV, regioninė NATO partnerė Švedija, juos perka Latvija ir Lenkija. Mums tai aktualu dėl bendradarbiavimo, bendrų pratybų ir operacijų.
Tarp kriterijų taip pat buvo tolimesnis logistinis aptarnavimas, pilotų, techninio ir aptarnaujančio personalo parengimo bei LTU finansinės galimybės.“
Taigi, vertinant pateiktą atsakymą matome, jog taupomos lėšos, matant dėl pandemijos stojančią ekonomiką ir krentantį BVP bei prognozuojant geriausiu atveju – esamo finansavimo išlaikymą gynybai. Priminsiu, kad pagal siūlomą 2021 metų gynybos biudžetą numatomas tokios pat apimties finansavimo išlaikymas.
Tai reiškia, kad laikydamiesi 2 proc. nuo BVP gynybos finansavimo įsipareigojimo, esant infliacijai... gynybą mes finansuojame mažiau.
Žvelgiant į 2019 ir 2020-ųjų metų gynybos biudžeto pyragą matome, kad nuosekliai didėja lėšų dalis skiriama personalui išlaikyti (nuo 389 milijonų iki beveik 465 milijonų eurų), auga eksploatacinių išlaidų, investicijų, karinių atsargų grafos, t.y. visos... išskyrus „ginklai ir karinė įranga“.
Čia tenkančių lėšų kiekis sumažėjo beveik dvigubai. Nors preciziškai išlaikomi reikalavimai, kiek procentų biudžeto reikia skirti naujai ginkluotei pirkti, visgi kiekvienas pirkimas nori-nenori augina jau minėtas infrastruktūros, eksploatacinių išlaidų, personalo ir kitas grafas.
Senos sovietinės technikos atsisakymas (Mi-8 sraigtasparniai) ilgainiui padės sumažinti eksploatacinius technikos kaštus, o keturi perkami sraigtasparniai su kaupu padengs tris nurašomus senuosius.
Pirminiais skaičiavimais, šešių sraigtasparnių įsigijimas galėjo siekti 300 milijonų eurų, tuo tarpu keturi sraigtasparniai kainuos apie 181 milijoną eurų. Tokiu atveju, be jau vykdomų Pėstininkų Kovos Mašinų „Vilkas“, savaeigių haubicų „PzH2000“, šarvuotų visureigių „JLTV“ ir kitų stambesnių projektų, lieka rezervas „malonioms smulkmenoms“, kurios kaip oras reikalingos Lietuvos Kariuomenei (žvalgybiniai dronai, papildomos ugnies paramos priemonės, inžinerija ir t.t.).
Reziumuojant, turėtume prisiminti, kad „auksinis milijardas“, kurį skiriame savo gynybai (daugiau apie tai mano straipsnyje Kiek kainuoja laisvė arba kodėl 1 milijardas gynybai yra labai mažai) yra labai mažai, todėl dviejų sraigtasparnių atsisakymas šiandieną, su papildoma galimybe juos geromis slygomis įsigyti rytoj – išmintingas sprendimas.
