Nekalbant, žinoma, apie lėktuvų pilotus, stiuardeses, kelionių konsultantus ir dar daugybę įvairiausių profesijų žmonių, kurie vienaip ar kitaip kasmet prisidėdavo prie jūsų žiemos atostogų Alpėse.
Slidininkai užsikrės ar užkrės?
Prieš porą metų klausimas ar jau laikas tepti slides buvo pinigų, sniego, inventoriaus ir orų problema. Praėjusią žiemą jis buvo dramatiškas, nes slidininkai užsidirbo diversanto, užkrato nešiotojo, o Alpės – koronaviruso pandemijos epicentro įvaizdį. Lietuvoje gimė nauja filosofijos atmaina: slidinėji, vadinasi, kenki! Susiformavo tam tikros dalies visuomenės nuomonė: jeigu ne jie – slidinėjimo entuziastai, COVID-19 infekcija Lietuvą būtų pagarbiai apėjusi ratu. Ir net kaukių greičiausiai nebūtų reikėję dėvėti.
Artėja kita žiema, naujas slidinėjimo sezonas, ir klausimas ar reikia tepti slides po truputį įgauna tarptautinio sąmokslo matmenis. Tik šį kartą viskas žymiai įdomiau. Ir painiau!
Praėjusią žiemą ir pavasarį infekcijos plitimo kryptis buvo aiški: iš Alpių į Europos pakraščius. Šįmet kryptis pasimetė. Nebeaišku, kas ką užkrės: Alpės atvykstančius slidinėti ar atvirkščiai: atvykstantieji slidinėti užkrės Alpes. Tarkime, Lietuvoje 14 dienų užsikrėtimų statistika 100.00 gyventojų yra 804 atvejai. Alpių valstybėse šis skaičius nevienodas: Austrija lietuviams galėtų būti pavojinga (1027), Slovėnija – taip pat (980), o štai Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje skaičiai mažesni. Estams (280) ir latviams (263) slidinėti vertėtų nebent Suomijos lygumose.
Alpėse – slidžių karas
Po šaunios, poilsingos vasaros su masiniais netikėjimais antrąja kovido banga spalio mėnesį Italijos Alpėse iškrito pirmasis sniegas. Kalnų sporto fanatikai tepė slides ir spalio 24-ąją, pirmąją naujojo sezono dieną lėkė į trasas. Televizijoje ir internete sklido puikūs, sniegingi Alpių žiemos vaizdai.
Bet žiniasklaidoje sklido ir kitokie vaizdai: masinių susibūrimų scenos trasose, baruose, prie keltuvų kasų. Breuil-Červinija slidinėjimo kurorte patį pirmąjį sezono rytą prie keltuvų išsirikiavo 2000 sniego išsiilgusių slidininkų. Žmonių minia su kaukėmis. Bet buvo ir be jų, nes esą kalnuose oras – tyras, kokie dar ten virusai.
Slidininkų rojus Italijoje gyvavo neilgai – vos kelias dienas. Spalio 29-ąja – stop: antroji banga. Trasos ištuštėjo. Raudona – žiauriausio karantino zonų spalva pažymėti būtent Alpių regionai – Lombardija, Pjemontas, Aostos slėnis, Bolcano provincija. Čia iki šiol net iš namų išeiti be raštiškos deklaracijos nebegalima. Sėkmingai prasidėjusį slidinėjimo sezoną vietiniai gyventojai prisimena tarsi neįtikėtinai gražų sapną.
Kas toliau? Gražus sapnas tapo niūriu košmaru. Slidžių klausimas vis labiau panašesnis į slidžių karą. Kariaujančių daug: slidininkai ir slidžių industrijos žmonės – prieš vyriausybę, vyriausybė – prieš slidininkus ir slidžių industriją. Italija – prieš Austriją. Austrija – prieš Briuselį, kuris nemoka pinigų nukentėjusiems keltuvų savininkams. Šveicarija – prieš visus. Vokietija galvoja, kaip elgtis. Prancūzai slidinėti neleis.
Priims šveicarai arba slovėnai
Ką daryti tiems, kurie netveria savame kailyje, nes labai nori slidinėti? Yra kokia nors galimybė?
Žinoma! Šveicarijoje šią žiemą rinksis visi Europos slidžių disidentai. Nors šioje šalyje užsikrėtimų skaičius viršija visų kaimyninių valstybių rodiklius, slidinėjimo industrijai COVID-19 užsikrėtimų statistika neturi jokios galios. Garsiausi Šveicarijos slidinėjimo kurortai – Kransmontana, Andermatas, Davosas, Zermatas nuo lapkričio 10 atidarė slidinėjimo trasas ir priima visus pageidaujančius.
Pasaulio sveikatos organizacijos PSO atstovas David Navarro Berno sprendimą pradėti slidinėjimo sezoną įvertino neigiamai, o šveicarų apsisaugojimo priemones trasose pavadino taip: „Silpnos!“ Tačiau Šveicarijos Federalinė taryba galvoja kitaip: atsisakyti 3 proc. metinio BVP? To nebus! Todėl vokiečiai, olandai, skandinavai jau plūsta į Šveicariją ir jau slidinėja.
Slovėnija taip pat svarsto: užmerkti akis kone tūkstančio užsikrėtimų statistikos akivaizdoje ir drąsiai skelbti sezoną kaip šveicarai? Ar užsidaryti kaip kaimynai italai? Lublianoje vyksta karštos diskusijos, tačiau šalies premjeras – populistas Janez Jansa linkęs sekti Berno, o ne Romos pavyzdžiu.
Italija sutinka prarasti 12 milijardų
Vos 10 km atstumu nuo Šveicarijos sienos yra Červinija. Bet Italija yra Italija: čia slidinėjimas uždraustas. „Nesąmonė!“ – piktinasi daugkartinis pasaulio slalomo čempionas Alberto Tomba. „Argi slidinėjame susikibę už rankų? Argi slidinėjimas nėra absoliučiai individualus sportas?“
Italijos kalnų trasų legenda atstovauja tuos, kurie gyvena iš slidinėjimo verslo. Italijoje iš viso darbuojasi 15.000 slidinėjimo instruktorių, veikia 380 slidinėjimo mokyklų, – šie žmonės gyvena iš to, ką užsidirba per 4–5 sezono mėnesius. Kalėdų – Naujųjų metų laikotarpis yra pats pelningiausias, jo metu slidinėjimo verslas uždirba beveik pusę viso sezono pajamų.
Jeigu Roma taip ir neleistų atidaryti slidinėjimo trasų prieš Kalėdas kelios profesijos atsidurtų ties visiško bankroto riba. Italijos slidinėjimo industrija drauge su Alpių regionų viešbučiais, transporto ir prekybos įmonėmis per metus valstybės biudžetą papildo 10–12 milijardų eurų. Šių pajamų valstybė greičiausiai nebegaus, bet papildomai turės išmokėti maždaug 2,5 milijardo paramos paketą likusiems be darbo Alpių gyventojams.
Italijos premjeras Giuseppe Conte vadovauja „slidėms – ne!“ valstybių koalicijai. Jo mantra yra ši: „Nekartosime rugpjūčio atostogų atsipalaidavimo klaidų!“ Ir jis jau įtikino Prancūzijos prezidentą E. Macroną iki sausio vidurio slidinėjimo trasas laikyti uždarytas. Prie italų ir prancūzų greičiausiai prisijungs bavarai. Austrija turbūt liks kitoje Alpių fronto pusėje – kartu su šveicarais ir slovėnais.
Koks jis – kovidinis slidinėjimas?
Kalnų slidinėjimo trasos Italijoje ir Prancūzijoje greičiausiai bus atidarytos sausio antroje pusėje, pasibaigus šventėms ir pasitvirtinus dviem „jeigu“: 1) jeigu antroji pandemijos banga abejose šalyse ir toliau silps; 2) jeigu nekils trečioji banga.
Tepsime slides? Kaip atrodys kovidinis slidinėjimo sezonas? Štai Italijos AVIF – keltuvų administratorių asociacijos pasiūlymas:
- Slidinėjimo trasų abonementai (skypass) bus parduodami tik internetu, – jokių eilių prie kasų.
- Dienos abonementų kiekis bus ribojamas.
- Gondoliniai keltuvai bus užpildyti 50 proc. leistino keleivių kiekio.
- Krėsliniai keltuvai veiks 100 proc. pajėgumu.
- Popietės ir vakaro pramogos (après ski) bus leidžiamos tik sėdint prie staliuko.
- Socialinės distancijos reikalavimas bus privalomas visur, įskaitant tos pačios šeimos narius.
- Apsauginių kaukių naudojimas bus privalomas visur – tiek trasose, tiek po slidinėjimo.
- Perkantys slidinėjimo abonementą privalės deklaruoti savo sveikatos būklę.
- Prie gondolinių keltuvų bus matuojama slidininkų temperatūra.
- Slidinėjimo inventoriaus nuomos punktai įpareigoti atlikti kruopščią grąžinamo inventoriaus dezinfekciją.
Klausimas kol kas lieka atviras: ar tepsime šią žiemą slides?
