Vasario mėnesį D. Trumpas pasiekė vieną tikslą, kuris gali tapti ilgalaikiu užsienio politikos srities laimėjimu. Kataro sostinėje Dohoje gyvenantys barzdoti Talibano nariai, kurių daugelis iki šiol net nesileido fotografuojami, sutiko sudaryti taikos sutartį su JAV pasiuntiniais. Amerika pažadėjo išvesti savo karius. O Talibanas mainais sutiko nustoti puldinėti užsienio kareivius ir pasmerkti terorizmą. Talibano nariai taip pat sutiko dalyvauti tolimesnėse derybose Dohoje su tarptautinės bendruomenės pripažįstama Kabulo vyriausybe. Pirmą kartą per keturis dešimtmečius atrodė, kad susitarimas tikrai padės siekti taikos Afganistane.
Amerika savo pažadų laikėsi. Iš 10 tūkst. Afganistane buvusių JAV karių dabar liko mažiau negu pusė. Tačiau Talibanas toks sąžiningas nebuvo. Jo nariai liovėsi rengti atakas prieš JAV karius, tačiau mūšio lauke toliau naudojasi savo pranašumu. Civiliams gyventojams spalis buvo kruviniausias mėnuo per daugiau kaip metus – iš dalies dėl to, kad Talibanas bandė užimti Helmando provincijos sostinę Lashkar Gah. Puolimas atremtas JAV atakomis iš oro. Per kelias praėjusias savaites kovotojai užėmė kelis kitus kaimo rajonus. Panašu, kad jie mano, jo derybos Dohoje skirtos ne rimtai derėtis, o suteikti Kabulo vyriausybei galimybę paskelbti, kad pasiduoda.
Ryždamasis kalbėtis su Talibanu, D. Trumpas neklydo – ir parodė drąsą. Nors Talibano kariai neužėmė nė vieno miesto, jie nevaržomi valdo kaimo regionus ir kontroliuoja kelius, kuriuose gana sėkmingai renka mokesčius. Tuo tarpu Kabulo vyriausybę silpnina korupcija ir vidiniai nesutarimai. Kovotojų nepavys nugalėti, todėl reikės su jais derėtis. JAV pasiuntinio Zalmay Khalilzado sudarytas susitarimas – tai būtinas pirmas žingsnis karo pabaigos link.
Tačiau dabartiniais savo veiksmais D. Trumpas kovotojams suteikia kur kas daugiau, negu jie būtų galėję tikėtis. Artėjant JAV rinkimams, prezidentas žadėjo, kad visi kariai grįš namo „iki Kalėdų“. Lapkričio 9 d. pralaimėjęs rinkimus, prezidentas atleido savo gynybos sekretorių Marką Esperą ir dar kelis Pentagono pareigūnus. O laikinasis gynybos sekretorius Christopheris Milleris atrodo labiau pasiryžęs tenkinti savo vadovo reikalavimus – lapkričio 17 d. jis paskelbė planus iki sausio vidurio sumažinti karių skaičių nuo 4 500 iki 2 500.
D. Trumpas galės tvirtinti, kad ištesėjo pažadą, tačiau Talibanui toks sprendimas parodo, kad JAV pasiruošusi išeiti, kad ir kas nutiktų. Taip sumenkinama derybų Dohoje svarba ir padidinama rizika, kad Afganistano kariuomenė iširs. Ji jau dabar neteko didelės dalies JAV paramos iš oro, o kareivių moralė smuko. Prasidėjus atakai prieš Lashkar Gah, daugelis paspruko nė karto neiššovę. Jei ateityje bus daugiau pralaimėjimų, nemaža dalis brangios JAV įrangos gali pateikti į priešų rankas, o jie ja pasinaudos dar labiau veržtis į priekį. Iš dalies taip jau nutiko: Talibano kariai socialiniuose tinkluose dalinasi vaizdo įrašais, kuriuose matyti JAV automobiliai „Humvee“. Tokiu atveju atrodytų, kad JAV ne siekia taikos, o pasiduoda. Afganistanui gresia vėl tapti nevaldoma šalimi, o galų gale ir teroristų prieglobsčiu.
Šią užnuodytą taurę perims išrinktasis prezidentas Joe Bidenas. Jis niekad nerėmė sprendimo įsiveržti į Afganistaną. Be to, jis taip pat žadėjo baigti „begalinius karus“. Būdamas viceprezidentu jis priešinosi Baracko Obamos vykdytam „antplūdžiui“, kai karių skaičius šalyje padidintas iki daugiau kaip 100 tūkst.. Tačiau tai nereiškia, kad reikia leisti Talibanui laimėti.
Pradėjus eiti pareigas jam reikėtų paskelbti, kad laikysis susitarimo su Talibanu – jei tik susitarimo laikysis ir pats Talibanas. Susitarime numatoma JAV karius išvesti iki kitų metų birželio. J. Bidenas turėtų pabrėžti, kad tai priklauso nuo to, ar Talibanas iš tiesų atsisakys smurto ir į derybas žvelgs rimtai. Jei ne, JAV kariai turėtų likti. J. Bidenas taip pat turi Kabulo vyriausybei aiškiai pasakyti, kad ji privalo derėtis nuoširdžiai.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas įspėja, kad per anksti pasitraukus iš Afganistano gali tekti „labai brangiai sumokėti“. O likti beveik nieko nekainuotų. Afganistane nuo vasario kovodamas nežuvo nė vienas kareivis. Keli tūkstančiai žmonių – tai mažytės pajėgos, tačiau jos suteikia galimybę sąjungininkėms, pavyzdžiui, Jungtinei Karalystei ir Vokietijai, likti ir apmokyti Afganistano kariuomenę. Kol šalyje bus JAV karių (ir lėktuvų), Talibanui užimti miestus bus sunku, o Afganistano vyriausybė turės galimybę derėtis dėl tikros taikos. JAV nereikėtų karo tęsti amžinai, tačiau nederėtų ir lengva ranka atiduoti visko, dėl ko taip sunkiai kovojo.