Tuomet šis straipsnis – būtent jums. Šiame tekste rasite praktinį patarimą, kaip bendrauti su narcisistinėmis asmenybėmis, kad neprarastumėte patys savęs.
Herkus buvo papuolęs į nepavydėtiną padėtį. Jo moteris, pavadinkime ją Vanda, nuolat jį kontroliavo, netgi kraustydavo kišenes. Ji visur ieškojo neištikimybės pėdsakų, o ir šiaip – nepriekaištaudama nemokėdavo kalbėtis.
Tuo tarpu pati nuolat meluodavo, nuolat palaikydavo Herkui įtampą. Pavyzdžiui, išeis kelioms dienoms iš namų, nieko nepasakiusi, išjungs telefoną, o tu – galvok, ką nori. Vėliau sakydavo, kad pas seserį arba pas draugę apsistojusi buvo, nes buvo nutarusi neva tai pailsėti nuo Herkaus, mat vyras jai užsiminė, kad norėtų, jog Vanda mestų rūkyti. Priėjęs prie jos, pakėlė plaukus ir sako: „O, dūmai iš ausų rūksta“.
Ši frazė Vandą įsiutino iki pat ragų ir kanopų galiukų – kaipgi ją čia kas nors kritikuos, kaipgi čia jai kas nors priekaištus reikš. Norėsianti ir rūkysianti, ir, negana to, rūkysianti dar daugiau nei iki šiol. Trenkė durimis ir išėjo, nieko nepasakiusi. Tegul Herkus, pasinervina, bus geresnis, paklusnesnis – taip porindavo Vanda draugėms, pas kurias kelioms dienoms apsistodavo. Paklausta, kodėl negalinti tiesiog pasakyti Herkui, jog ji supyko dėl jo pasakymo apie ausį ir dūmus, Vanda tiesiog pasiuto: tegul nemano, kad jis man lieps mesti rūkyti ir aš pulsiu tai daryti, po to dar ko nors užsimanys. Žodžiu, jokio kompromiso.
Tačiau pasakyti tai, kad kompromisų nebus, Vandai taip pat neišeina. Kalbėti aiškiai, be manipuliacijų narcizams neišeina, nes taip jie praras įrankius manipuliuoti kitu. Štai ir dabar. Tegul Herkus pasinervina, pasikankina – o gal Vandai kas atsitiko, o gal ji pas kitą išėjo, o gal... Tegul Herkus dabar paspėlioja, dėl ko įskaudino madam. Kitą kartą bus GERESNIS ir LABIAU KLAUSYS (atkreipkite dėmesį į šiuos narcizės žodžius). Vandai patinka taip kankinti savo duraką (taip ji pravardžiuodavo Herkų – ne tik už akių, bet ir į akis). Be to, jai manipuliuoti buvo naudinga. Štai iškelia sceną, rėkia, kad išeis, kraunasi lagaminus. Lagaminų krovimosi sceną minėjau straipsnyje „Kai poroje du narcizai“, tad dabar detalizuoju, kaip viskas vyksta. O vyksta taip. Herkus prašo neišeiti, galiausiai ima klausinėti, ką jis turįs padaryti, kad ši neišeitų. Taip Vanda netgi pinigų kokiam nors trokštamam pirkiniui išsikaulija. O kur dar patiriamas malonumas, kai narcizė mato, kaip kitas žmogus žeminasi, prašo būti nepaliktas.
Tačiau šitie cirkai truko neilgai. Taip, kaip pasielgė Herkus, galėtų būti patarimas visiems, kaip nukenksminti narcizą. Kai eilinį kartą Vanda iškėlė sceną ir ėmė „repetuoti“ lagaminų dėjimosi ir „išėjimo“ spektaklį. Herkus pasakė: „Man bus liūdna, jei tu išeisi, bet tai tavo pasirinkimas, jei taip nusprendei, tai eik, aš tavęs nelaikau“. Vanda apstulbo. Kaip gi taip? Kodėl jis nesinervina, nebijo būti paliktas, kodėl toks įtartinai ramus?
„Aš tikrai išeisiu, netiki? Aš tikrai išeisiu!!!“, – rėkė moteris, kiek tik gerklė leido, kol neužsikosėjo. „Tikiu tavim, tikrai tau netrukdysiu išeiti, jeigu taip nusprendei“, – tyliai, bet tvirtai pasakė Herkus. „Ach, tu, duraks (Vanda sakydavo duraks, nes ji buvo kilusi iš tų kraštų, kur sako liūc i begemoc), tu, asilo berete, nesupranti, kad aš tikrai išeinu?“, – dar labiau įsisiautėjo Vanda, nes ji pamatė, jog iš jos rankų pamažu pradeda išslysti jos ginklas, pamatė, kad Herkus jau nebepasiduoda manipuliacijai.
Na, o Herkus tik stovėjo ir žiūrėjo, kaip draskosi jo moteriškė. Praleido pro ausis viską, ką ji kalbėjo toliau, kaip gąsdino, kaip grasino, kaip prasivardžiavo, kaip įtikinėjo, kad jis be jos pražūsiąs. Jis tiesiog stovėjo ir žiūrėjo. Ne, Herkui nebuvo maloni ši scena. Nebuvo lengva tai matyti, girdėti. Vieną minutėlę jis vos nepasielgė taip, kaip visada – vos nepradėjo maldauti neišeiti, nepalikti jo. Tačiau šįkart jis laikėsi tvirtai. Visus Vandos šūksnius, skeryčiojimusis, rėkimus, žeminimus, koneveikimus jis priėmė tik kaip jam nepatinkančią muziką, pavyzdžiui, tokią, kai važiuodavai taksi, o ten grodavo „Russkoje radio“, kaip garsą, kai tu nori susikaupti, o kitapus sienos kaimynas darbuojasi grąžtu. Jis tiesiog stovėjo ir žiūrėjo.
Toliau sekė kažkokie kaltinimai kažkuo, kažkokios pretenzijos, reikalavimai. Herkus tiesiog pasakė: „Jeigu tu išeini, tai jau tampa nebeaktualu“. „Bet aš tikrai išeisiu“, – vis dar vilties neprarado Vanda. Herkus tiesiog stovėjo ir žiūrėjo, kaip Vanda atgal iš lagaminų dėlioja savo daiktus, kaip jos balsas tampa nebe toks rėksmingas, kaip ji pati ima ieškoti kompromisų, juos siūlyti. „Nebekabink man makaronų“, – pasakė Herkus ir užsidėjęs ausines, įsijungė televizorių.
Kas dėjosi toliau (o veiksmo čia dar buvo), jau nėra taip svarbu. Tąkart Vanda neišėjo, neišėjo dar kitą ir trečią kartą. Tačiau sykį pamačiusi, kad ši manipuliacija nebeveikia, ryžosi tolimesniam žingsniui. Ji iš tiesų išėjo, nes pamatė, kad jau nebepamanipuliuos. Atakos nesibaigė ir tada, bet jos palaipsniui slopo. Vanda susirado kitą auką.
Herkus, aišku, kurį laiką liūdėjo, tačiau pamažu pamatė, kaip jo gyvenimas tapo daug šviesesnis. Taigi praktinis patarimas būtų – nesižeminti prieš narcizą ir neįduoti jam į rankas ginklo, kuriuo jis galėtų jumis manipuliuoti.
Narcizus nuginkluoja konkretumas, aiškūs klausimai ir atsakymai, ramus, bet tvirtas tonas, pusiausvyros išlaikymas. Tokiu atveju narcizas pasiieškos kitos aukos. Nors čia buvo pateiktas pavyzdys apie poros santykius, tačiau tai tinka ir valdingos motinos bei vaiko santykiams, bendravimui dalykinėje srityje ir kt.
