Koronaviruso pandemija, pasak ekonomisto, per vienerius metus padarė pokyčius, kurie paprastai įvyksta bent per dešimtmetį.

„Jei nebereikia kas dieną vykti į darbą, į prekybos centrą, o prekės ir darbas pats pas tave atvyksta į namus, tai atitinkamai keičia NT rinką ir ypač gyvenamojo“, – Lietuvos banko organizuotoje Nekilnojamojo turto konferencijoje sako Ž. Mauricas.

Pasak jo, esama krizė unikali tuo, kad būsto rinka visiškai nepatyrė nuosmukio, ir ne tik Lietuvoje, o visame pasaulyje.

„Kaip kito NT sandorių skaičius Kinijoje, ypač gyvenamojo NT skaičiai dabar yra 20-30 didesni nei 2019 m. Retas tikėjosi tokio spartaus atsigavimo po vangaus sausio ir vasario mėn. (…) Kitoje Atlanto pusėje, JAV, didžiausioje pasaulio rinkoje, tendencijos apskritai stebina ne vieną – naujų būstų pardavimai priartėjo prie 1 mln. rugsėjo mėnesį, tai kone 2006 m. lygis, tokio aktyvumo nesame matę 14-15 metų. Būsto paraiškų skaičius taip pat viršijo visas prognozes“, – vardija Ž. Mauricas.

Pasak jo, panašios tendencijos ir Šiaurės Europoje, Vokietijoje, netgi Jungtinėje Karalystėje, kuri patiria gilų ekonominį nuosmukį: „Retas tikėjosi, kad taip sparčiai kainos vėl pradės kilti, praktiškai jos net nebuvo pradėjusios kristi“.

Transformacija: jei dirbama namuose, galima gyventi kur patinka

Ž. Mauricas pastebi, kad pirkėjai vis dažniau dairosi į vasarnamius, didesnius būstus, vietoje butų renkasi namus. Tai susiję su tuo, kad dirbant namuose, jiems reikia daugiau ploto, be to, jie laisvesni rinktis patogesnį būstą.

„Gyventojai pradėjo daugiau laiko dirbti iš namų, ir ne tik pačios pandemijos įkarštyje, bet ir jai pasibaigus. Ir tai tas pokytis, manyčiau, išliks ilgą laiką. Todėl kyla noras turėti atskirą darbo erdvę – ieškoma erdvesnių butų ir namų“, – sako Ž. Mauricas.

Gyventojams didelius pirkinius atlikti palengvino situacija, kai dėl įvestų apribojimų sutaupyta lėšų dėl negalėjimo keliauti ar pramogauti.

„Dalis baiminasi dėl beprecedenčio pinigų liejimo į ekonomiką – jų santaupos ateityje nuvertės, tad į būstą investuoja dalį savo lėšų, tai yra, būstą perka su tikslu įdarbinti savo pinigus“, – dar vieną būsto pirkimo priežastį įvardija Ž. Mauricas.

Itin žemos paskolų palūkanos skatina investicijas į būstą, nes kitos alternatyvos – arba patirti nuostolius saugiomis investicijomis, arba prisiimti itin didelę riziką.

Vis tik Ž. Mauricas įžvelgia ir ne trumpalaikes priežastis.

„Ne tik būsto rinka bendrai atsigavo labai sparčiai – yra išryškėjusi tam tikra segmentacija, kuri galimai neapsiribos tik šia krize. (…) Darbas iš namų ir internetinė prekyba – du pokyčiai, kuriuos labai paskatino koronaviruso krizė“, – sako Ž. Mauricas.

Jis pastebi, kad Naujojoje Zelandijoje iš namų dirbo net 60 proc. darbuotojų, ir netgi Švedijoje, kuri nebuvo įvedusi karantino, nuotoliniu būdu dirbo trečdalis darbuotojų.

„Tai bus ilgalaikiai pokyčiai, nes didžiosios korporacijos, kaip „Microsoft“, „Google“, jau pranešė, kad iš esmės keis savo darbuotojų lokaciją, žmogiškųjų išteklių struktūrą ir labiau skatins, leis, sudarys sąlygas dirbti iš namų. Taip pat tikėtina, kad įmonės judės iš didžiųjų sutankintų miestų į mažesnius periferinius miestus, kad geresnį balansą turėtų tiek darbuotojas, tiek pati įmonė sutaupytų pinigų“, – sako Ž. Mauricas.

Jis lygina, kad agrarinės ekonomikos laikmečiu būstas buvo statomas, kur buvo dirbama žemė, pramonės laikotarpiu šalia gamyklų, dabar būstai buvo statomi miestuose, kur buvo daugiausia darbo vietų.

„Dabar būstai bus statome ne kuo arčiau darbo vietų, o ten, kur yra tiesiog gera gyventi, – dalijosi Ž. Mauricas. – Kur gyvensime: ten kur labiau gražu, kur gera, kur tinkama infrastruktūra aplinkui.“

Vilnius šiuo atžvilgiu turi pranašumą prieš pasaulio didmiesčius, kadangi pagal gyvenimo kokybės indeksus lenkia tokius miestus kaip Paryčius ar Londonas.

Iš butų kelsis į namus

Ž. Mauricas vertina, kad tokia tendencija paskatins gyventojų kėlimąsi iš butų į namus.

„Kokius pokyčius tai gali atnešti Lietuvos būsto rinkai – pirmas pokytis gali būti debutizacija. Santykinai daugiau statysime namų, daugiau gyvensime namuose, mažiau – butuose. Ta tendencija nėra nauja, nuo pasaulinės krizės metai iš metų daugiau statoma namų, nei daugiabučių“, – vertina Ž.Mauricas.

Pasak jo, neišvengiama ir miestų plėtra į priemiesčius, o miestų planuotojams tai ilgainiui kels iššūkių.

„Mikro apartamentus pakeis vidutinio dydžio butai – 80-100 kv.“, – sako Ž. Mauricas.

Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vidutinis buto dydis lenkia tik butus Rumunijoje

„Klausimas, ar tikrai judame teisinga kryptimi, kad vidutinis pastatyto būsto plotas Lietuvoje mažėja ir pastaraisiais metais sumažėjo žemiau 60 kvadratinių metrų“, – stebėjosi ekonomistas.

Transformacija palies ir komercinį NT sektorių.

„Pramonė, logistika yra šio laikotarpio čempionai, nes e. prekyba skatina logistikos centrų plėtrą, pramonę skatina gamybos grandinių trumpinimas ir perkėlimas iš tolimų regionų į Europą, ir čia Lietuvai yra didelė galimybė“, – pastebi Ž. Mauricas.

Biurai, anot jo, „visiškai neprapuls“.

„Yra klaustukas, kiek tų biurų reikės, nes poreikis bus mažesnis, Ir tikėtina, kad veiks principas 80/20 – 80 proc. įmonių 20 proc. sumažins savo biurų plotus“, – sako Ž.Mauricas.

Prekybos centrams jis taip pat žadą transformaciją, arba į nuotolinės prekybos centrus, arba į laisvalaikio ir pasilinksminimo centrus.

„Tikimasi, kad viešbučiai pakankamai greitai atsigaus, bet verslo turistų skaičius, tikėtina, negrįš į prieškrizinį lygį ilgą laiką dėl nuotolinio darbo ir mažesnių verslo kelionių apimčių“, – vertina ekonomistas.

Visą Lietuvos banko metinę NT konferenciją galite žiūrėti čia:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (154)