Spalio 19 dieną Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antónius Guterresas pavadino koronavirusą globaliu iššūkiu visai pasaulio bendruomenei bei daugiašalei diplomatijai, į kurį, deja, atsakyta labai silpnai. JT generalinis sekretorius kritikavo tarptautinę bendruomenę dėl vienybės stokos ir perspėjo, kad nekoordinuojant pastangų mikroskopinis virusas pasmerks milijonus skurdui, badui daugelį metų. Pasak A.Guterreso, planetos ekonomika dėl COVID-19 gali nukentėti gerokai stipriau nei prognozuota anksčiau.
Spalio 13-ąją paskelbtoje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vyriausiosios ekonomistės Gitos Gopinath ataskaitoje nurodoma, kad pasaulis šį kartą (dėl pandemijos) susidūrė su tikrai masyviais sukrėtimais. Pandemija dar nesibaigė, vadinasi, pasekmės gali būti ir pražūtingesnės. Pasak ekonomistės, koronaviruso iššaukta krizė blokavo vartojimą ir paslaugas visame pasaulyje, tai neigiamai atsiliepė investicijoms, nes/kai žmoniją kamuoja milžiniškas neapibrėžtumas.
Nors TVF tikisi, kad reikšmingas sveikatos apsaugos sistemos progresas prisidės prie globalios ekonomikos atsigavimo, vis dėlto prognozuoja, kad daugelyje šalių Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas į priešpandeminį lygį grįš tik 2022 metais.
Spalio 13-ąją Pasaulio banko (PB) spaudos tarnyba išplatino pranešimą apie PB sprendimą skirti 12 milijardų dolerių besivystančioms šalims vaistams (vakcinoms, testams) nuo COVID-19 pandemijos pirkti. Kaip nurodė PB prezidentas Davidas Malpassas, koronaviruso krizė atskleidė katastrofišką globalią nelygybę, tad reikia užtikrinti visiems vienodą priėjimą prie vakcinos, kad pandemija būtų įveikta, ir žmonija vėl grįžtų prie tvaraus progreso.
Tai apie progresą.
Spalio 23-ąją vaikų teises visame pasaulyje ginanti tarptautinė organizacija „Save the Children“ paskelbė ataskaitą „Global Girlhood 2020“, pagal kurią prievarta ištekinamų nepilnamečių mergaičių planetoje per artimiausią penkmetį didės dviem su puse milijono, maždaug milijonas nepilnamečių pastos. Tą lems augantis skurdas, bedarbystė ir mokyklų uždarymas dėl pandemijos.
Pasak ataskaitos autorių, neįveikiamas skurdas, ekonominis nestabilumas daugelį tėvų verčia prievarta ištekinti nepilnametes dukras už, kaip taisyklė, apsirūpinusių pagyvenusių vyrų, kad būtų išgelbėti likusieji šeimos nariai. Ankstyvos santuokos grubiausiai bloškia vaikus į prievartos bei seksualinio išnaudojimo bedugnę, invalidumą ir net mirtis gimdant.
Pavyzdžiui, vien Libane prievarta ištekinamų nepilnamečių pabėgėlių sirių skaičius nuo 2017-ųjų iki 2019 metų išaugo 17 proc. Šiemet prievarta už vyro jau išleista apie 14 milijonų nepilnamečių, iki metų pabaigos tai gresia dar ne mažiau 500 tūkstančių planetos mergaičių. Lyginant su praėjusiais metais, augimas siekia keturis procentus.
Kruopščios veiklos dėka pelnytą trapų progresą (žmogaus teisų gynėjams per ketvirtį amžiaus pavyko užkirsti kelią 78,6 milijono prievartinių santuokų visame pasaulyje) šioje srityje per pastaruosius 25 metus koronavirusas niveliavo. Anksčiau sociologai ir vaikų teisių gynėjai iš „Save the Children“ prognozavo, kad prievarta ištekintųjų skaičius šiemet „tesieks“ 12 milijonų, didesnį augimą lėmė čia jau pateiktos priežastys.
Pandemiją, griežtus lokdaunus, nacionalinius karantinus daugelyje šalių lydėjo neapgalvotas, nesisteminis įstatymų, viešojo gyvenimo taisyklių sugriežtinimas, kas ypač besivystančiose šalyse vertė vaikus mesti mokyklą, eiti dirbti ar (mergaičių atveju) prievarta būti ištekinamoms.
Pasak JT, dėl COVID-19 pandemijos jau 30 šalyse labai trūksta maisto, bent 10-yje iš jų žmonės gyvuoja ant mirties nuo bado ribos. Devynios iš dešimties šalių su aukštu prievarta ištekinamų nepilnamečių skaičiumi analitikų priskiriamos vadinamajai „failed states“ (neįvykusių valstybių) kategorijai.
Daugelis mokyklų Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos, net skurdesniuose Europos regionuose užsidaro neribotam laikui, dėl ko net mokymąsi galėję/norėję tęsti vaikai liks beraščiai, jei tėvai ar vietos valdžia neras galimybių organizuoti distancinį ugdymą. COVID-19 pandemija jau nutraukė 1,6 milijardo vaikų visame pasaulyje mokymąsi. Kovos su Ebolos karštine Afrikoje patirtis rodo, kad daugelis mergaičių niekada negrįžta prie pamokų dėl augančio šeimos spaudimo susirasti darbą ar padėti namų ūkyje, nuo ko iki prievartinių vedybų – tik žingsnis.
Pasak „Save the Children“ darbuotojų, gerokai iki COVID-19 daug kur pasaulyje kentėta nuo dar vienos pandemijos, į kurią mažai kas kreipė dėmesį, – tai lytinės prievartos. Nuosaikiausiais vertinimais, mažiausiai viena iš dešimties mergaičių planetoje yra prievartaujama ar patiria kitokį smurtą nuo esamo ar buvusio vyro, jaunikio, giminaičių.
Didžiausia rizika būti prievarta ištekintoms šiemet kilo Pietų Azijos (Indija, Pakistanas, Afganistanas, Bangladešas, Nepalas, Butanas) mergaitėms, šiame regione prievartinių nepilnamečių santuokų skaičius siekė beveik 200 tūkstančių. Vakarų ir Centrinėje Afrikoje tokių būta 90 tūkstančių, Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros baseine – apie 74 tūkstančius. Manoma, kad ši „praktika“ dėl koronaviruso plis tokiuose regionuose kaip Rytų bei Vidurio Azija, Ramiojo vandenyno regionas, net Europa.
Didžiausia rizika nepilnametėms pastoti 2020 metais buvo Rytų ir Pietų Afrikoje (registruota virš 280 tūkstančių atvejų), kai kuriose Vakarų ir Vidurio Afrikos vietose (260 tūkstančių atvejų), Lotynų Amerikoje bei Karibų jūros baseine (virš 180 tūkstančių atvejų).
Vienai labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusių šalių Indijai (užsikrėtusiųjų skaičius perkopė 8 milijonus, pagal šią statistiką valstybė antra po JAV) taip pat dėl šalies tradicijų tenka trečdalis visų vaikų santuokų pasaulyje. Kovą valdžiai staiga (visuomenė perspėta likus kelioms valandoms) įvedus ypač griežtą nacionalinį karantiną, milijonai darbo migrantų visoje šalyje liko be jokių gyvenimo išteklių, dėl ko daugybė šeimų akimirksniu atsidūrė neregėtame skurde.
Indijos ekonomika trečiame metų ketvirtyje smuko beveik 24 proc., net po dalinio karantino atšaukimo pramonė nesiliovė stagnuoti, taigi ir žmonių galimybės įsidarbinti liko labai ribotos. Neturintys galimybės įsidarbinti tėvai, neveikiančios mokyklos – šios aplinkybės vertė nepilnamečius imtis atsakomybės dėl skurstančios šeimos. Galimybių sąrašas labai ribotas – mėginti eiti dirbti (dažniausiai nelegaliai ar pusiau legaliai) arba (mergaičių atveju) būti ištekintai.
Pandemija padidino pranešimų skaičių apie vaikų prievartinį darbą ar prekybą vaikais Indijoje. Pasak informacijos iš skurdžiausių valstijų, vaikų vergijos XXI amžiaus versijos aukų skaičius šių metų balandį-gegužę augo nežmoniškais 600 procentų mastais. Prekyba mergaitėmis iš skurdžių šeimų ėmė įgyti makabriškas formas – nutikdavo, kad vieną pirkdavo keli vyrai (tarkime, giminaičiai) ir „dalindavosi“ ar kelis kartus perparduodavo.
Ir taip toliau, galima būtų tęsti.
Ši drastiška statistika „gula“ į globalią tendenciją. Pasak konsultacinės kompanijos „Boston Consulting Group“ ataskaitos, 2018 metais dolerinių milijonierių skaičius pasaulyje išaugo 2,1 proc. iki 22,1 milijono ir jie valdo pusę visų iš 205,9 trilijono dolerių planetos finansų, tai yra tiek, kiek likusieji 7,6 milijardo pasaulio gyventojų. „Progresas“ turto koncentracijos linkme akivaizdus – 2015 m. pagal BCG tyrimą turtingiausieji valdė 43 proc. planetos finansų.
Pasak spalio 7-ąją PB paskelbtos prognozės, dėl koronaviruso pandemijos šiemet skurstančių (gyvenančių už 1,9 dolerio per dieną) skaičius planetoje jau išaugo 100 milijonų, iki kitų metų pabaigos prisidės dar 50 milijonų.
Ar esama šiame niūriame paveiksle bent kokių prošvaisčių užuominų? Esama. Pasak naujienų agentūros „Reuters“ lapkričio 18-osios pranešimo, Kanados valdžia svarsto vakcinos nuo koronaviruso perdavimo skurstančioms valstybėms galimybę per PSO ir tarptautinį fondą „COVAX Facility“. Kanados vyriausybė užsipirko santykinai (santykyje su gyventojų joje skaičiumi) didžiausią vakcinos kiekį pasaulyje iš kompanijų „AstraZeneca“, „Novavax“, „Johnson & Johnson“, „Pfizer“, „Moderna“, „Sanofi“ ir GSK (GlaxoSmithKline), iš viso sau rezervavusi virš 300 milijonų dozių. Primintina, kad lapkričio 18-ąją šalyje buvo 311 tūkstančių užsikrėtusiųjų, 11 tūkstančių iš kurių mirė.
Žodžiu, Kanada užpirko sau, pagalvojo, bus negerai, jei dalis liks nepanaudota, ir nutarė dalintis. Belieka tikėtis, kad dar kas nors panašiai nuspręs. Arba „staiga“ paaiškės, kad COVID-19 iš tiesų globali bėda, nepaisanti jokių – politinių, turtinių – riboženklių, kad visi sėdime toje pačioje valtyje, ir neliks kitos išeities kaip dalintis.
Tai maždaug tiek vilties.
