Milijardai skiepų nuo COVID-19 paieškai skirtų dolerių padėjo sulaukti daug žadančių rezultatų iš „Pfizer“, „BioNTech“ bei „Moderna“ – o tai puiki žinia kovoje su pasauline pandemija. Tačiau mokslininkams, tiriantiems kitą kvėpavimo takų ligą, kuri irgi gali sukelti pandemijas – gripą – ši žinia taip pat labai svarbi, nes pranašauja, kad jų tyrimai vyks greičiau. „Dabar matome keletą skirtingų technologijų, bandomų vienu metu, – teigia įmonės „Novavax Inc.“, kuriančios skiepus nuo COVID-19 ir gripo, tyrimų skyriaus vadovas Gregory Glennas. – Tarsi vyktų geriausių pasaulio technologijų varžybos: bus galima pažiūrėti, kaip veikia visi šie skiepai.“
Žmones užkrečiantys gripo virusai nuolat keičiasi, todėl Pasaulio sveikatos organizacija du kartus per metus (maždaug tuo metu, kai atėjus žiemai Šiaurės ir Pietų pusrutuliuose prasideda gripo sezonas) stengiasi nuspėti, kokios gripo atmainos pasirodys artėjančiais metais. Farmacijos įmonės pasinaudoja ta informacija ir sukuria bei netrukus ima gaminti skiepus, paprastai suleidžiant virusų į šimtus milijonų vištų kiaušinių, kur jie kelias dienas auginami, o tada išimami. Po kelių savaičių apdorojimo proceso vasaros pabaigoje gamintojai išsiunčia šiuos skiepus į klinikas ir vaistines, kad rudenį būtų galima išplatinti juos pacientams.
Kartais ši procedūra vyksta gana sklandžiai, o kartais labai prastai. Pasak JAV užkrečiamųjų ligų eksperto Anthony Fauci, per pastaruosius 15 metų skiepų efektyvumas svyravo nuo 10 iki 60 proc. „Jei pradėjus skiepų gaminimo procesą atsiranda nauja atmaina, pradėti iš naujo beveik neįmanoma“, – praeitais metais Kongresui paaiškino A. Fauci.
Technologiją veisti virusus kiaušiniuose penktajame dešimtmetyje sukūrė kariuomenės remiama tyrimų komanda, vadovaujama Jono Salko, vėliau išgarsėjusio kaip skiepų nuo poliomielito kūrėjas. Ši technologija turi vieną trūkumą – augdami kiaušiniuose virusai gali mutuoti, todėl ne visada apsaugo nuo žmonių tarpe plintančių ligų. Kiaušinių technologija „tarsi sustojo laike ir tapo savo pačios pasisekimo auka“, – teigia skiepų nuo gripo srityje pirmaujančios įmonės „Sanofi Pasteur Inc.“ skiepų vystymo skyriaus vadovas Johnas Shiveris.
O kai kurios COVID-19 tyrėjų bandomos technologijos iš esmės skiriasi. „Pfizer“ ir „BioNTech“ bei „Moderna“ skiepuose naudojami ne viruso baltymai, o vadinamoji informacinė RNR (iRNR) – genetiniai nurodymai, paskatinantys organizmą gaminti ligos antigenus, taip paverčiant organizmą gamykla, galinčia pagaminti skiepus sau pačiai. Pasak Merilendo universiteto medicinos mokyklos profesorės-asistentės Meagan Fitzpatrick, ši technologija dar nauja, o sėkmingas debiutas kovoje prieš COVID-19 padėtų padidinti visuomenės pasitikėjimą iRNR skiepais nuo gripo ir kitų ligų. „Tai bus didžiulis žingsnis į priekį, – teigia ji. – Jei pasiseks, didžiausi sunkumai bus jau įveikti.“
COVID-19 tyrimai taip pat padės ir kitai skiepų nuo gripo technologijai, vadinamai rekombinantiniais skiepais, kuriuos kurti bando „Novavax“ ir „Sanofi“. Naudojant šią technologiją mokslininkai atskiria viruso DNR dalį, kuri sukelia imuninės sistemos atsaką. Tada technologai sujungia DNR su genetine medžiaga, galinčia prasiskverbti į vabzdžių (pavyzdžiui, kandžių) ląsteles, kur nesudėtinga auginti baltymus. Ten susikuria antigenai, kuriuos galima surinkti ir panaudoti skiepams. „Sanofi“ patronuojamoji įmonė praeitą gruodį pasirašė 226 mln. dolerių vertės sutartį su JAV sveikatos ir socialinės apsaugos departamentu plėsti rekombinantinių skiepų gamybos pajėgumus tam skirtose patalpose Pensilvanijoje.
Vis labiau baiminantis, kad kils „dviguba pandemija“, šiais metais susidomėjimas skiepais nuo gripo rekordiškai išaugo: JAV prieinamos maždaug 200 mln. skiepų dozių – beveik 13 proc. daugiau, negu 2019 m. Šis susidomėjimas naudingas ir COVID-19 tyrimuose nenaudojamiems vadinamiesiems ląstelių kultūrų skiepams, kuriuose taip pat nenaudojami kiaušiniai. Naudojant šią technologiją virusas auginamas ląstelėse, gaunamose iš žinduolių – toks metodas geresnis, nes virusas nebando prisitaikyti prie paukščio organizmo. Antroji pagal dydį skiepų nuo gripo gamintoja Australijos įmonė „CSL Ltd.“ ląstelių kultūromis paremtų skiepų gamybą Šiaurės Karolinoje įkurtoje gamykloje padidino nuo 2 mln. iki 30 mln. dozių ir teigia planuojanti iki 2026 m. Amerikoje pamažu atsisakyti su kiaušiniais gaminamų skiepų. Lapkričio 16 d. CSL pranešė, kad ketina skirti apie 585 mln. dolerių naujai ląstelių kultūrų skiepų gamyklai Australijoje, kur bus gaminami skiepai nuo gripo ir priešnuodžiai nuo gyvačių įkandimų.
Šią technologiją naudoja tik keletas įmonių, nes ji reikalauja didelės ekspertizės ir nemažų pradinių investicijų. Kai kurios įmonės teigia, kad nėra daug įrodymų, jog reikėtų atsisakyti jau žinomų prevencijos metodų. „Sanofi“ ketina plėsti rekombinantinių skiepų gamybą, tačiau neatsisakys ir gamybos kiaušiniuose. Tuo tarpu įmonė „GlaxoSmithKline Plc.“ teigia, kad kiaušiniai – tai greitas ir nebrangūs būdas pagaminti kasmet reikalingas milijonus dozių.
Vis dėlto, pasak Honkongo universiteto visuomenės sveikatos laboratorinių mokslų skyriaus vadovo Leo Poon, išaugęs susidomėjimas gripu bei COVID-19 prevencijai skiriamos lėšos padės greičiau atsisakyti kiaušinių technologijos ir plačiau priimti naujas technologijas. „Taip tikrai pavyks kurti geresnius ir veiksmingesnius skiepus nuo kitų ligų“, – teigia jis. „Pfizer“, „BioNTech“ ir „Moderna“, kurios dabar negamina skiepų nuo gripo, jau bando taikyti iRNR skiepus ne tik kovoje su COVID-19. Ši technologija „sudrebins skiepų nuo gripo rinką, – liepos mėnesį kalbėdamasis su analitikais teigė „Pfizer“ vyriausiasis mokslinis direktorius Mikaelas Dolstenas. – Turime labai puikią galimybę.“
IŠVADA. Šiais metais JAV bus prieinamos apie 200 mln. skiepų nuo gripo dozių, tačiau paprastai jų veiksmingumas siekia tik 10–60 proc. Vis dėlto iš COVID-19 tyrimų pasiskolintos idėjos gali pagerinti rezultatus.
