Daugiau ašarų senajam nei triumfo naujajam
Fejerverkų naujajame oro uoste, kuriam suteiktas IATA (tarptautinės oro transporto asociacijos) kodas BER, nebuvo, bet graudulio senajame Tegelyje (kodas TXL) netrūko. Vokietijos žiniasklaida mirgėjo filmukais apie išjungiamą šviesą, paskutiniai lėktuvai buvo išlydimi ugniagesių supiltomis vandens arkomis, o socialiniuose tinkluose dominavo #DankeTXL.
Jeigu BER būtų atidarę pagal planą 2012-aisiais metais, greičiausiai ašarų prie Tegelio kapo būtų buvę gerokai mažiau. Dabar nesunku įsijausti į nostalgijos dvasią, kuomet didžiulį istorinį vaidmenį Berlyno gyvenime suvaidinusio oro uosto betoniniai langai užkalami, o vietoje jo atidaromas paminklas naujųjų laikų vokiškam apsileidimui. Maža to, viskas vyksta COVID-19 sukeltos krizės metu, kuomet laisvės keliauti dvasia surakinta.
Sekmadienį, lapkričio 8 dieną, iš Tegelio oro uosto buvo suplanuotas tik vienas paskutinis skrydis –„Air France“ išskrido į Paryžių. Jų „Airbus“ lėktuvas buvo iškilmingai išlydėtas, o stovėjimo aikštelė pažymėta kaip vieta, iš kurios pajudėjo paskutinis lėktuvas iš TXL.
Viena diena anksčiau nei „Air France“, lapkričio 7 dieną, su Tegeliu atsisveikino „Lufthansa“, kurios „Airbus A350“ išvyko Miuncheno link. Nacionalinė Vokietijos bendrovė Tegelyje dirbo vos 30 metų: pirmasis „Lufthansa“ lėktuvas TXL nusileido tik Vokietijos susijungimo išvakarėse, 1990 m. spalio 2-ąją (reguliarūs skrydžiai prasidėjo dar už 26 dienų). Viskas dėl tos pačios priežasties – sovietai blokavo oro erdvę Vakarų Vokietijos aviakompanijai.
Po skandalingų statybų – darnus startas
Tylus naujojo oro uosto atidarymas pavyko sklandžiai. Šis veiksmas nebuvo toks sudėtingas, kaip kitos buvusios didelės oro uostų kraustynės: prieš pusantrų metų Stambule „Turkish Airlines“ teko beveik dviem paroms stabdyti operacijas ir visą energiją nukreipti kraustymuisi. Po atidėliojimų ir skandalų debesies Brandenburgo oro uosto atidarymui pasiruošta kruopščiai. Persikraustymą palengvino tai, kad dėl COVID-19 krizės Berlyne šiuo metu oro uostais naudojasi tik penktadalis įprastų keleivių srautų. Be to, Berlyne nėra nė vienos aviakompanijos, kuri vystytų tranzitinį srautą (vietinė vežėja „Air Berlin“ bankrutavo dar 2017 metais), todėl jautrių persėdimui keleivių nebuvo.
Visa persikėlimo į naująjį oro uostą operacija užtruko dvi savaites. Pirmiausia, spalio 25 dieną buvo formaliai uždarytas kitas senasis Schonefield oro uostas Berlyne ir panaikintas jo kodas SXF. Jį pakeitė jo vietoje įsikūręs naujasis oro uostas BER. Iki šiol BER kodas reiškė Berlyno miesto santrumpą ir apėmė visus Berlyne veikiančius oro uostus (kaip kodas LON apima Londoną, o PAR apima Paryžių). Nuo šiol BER kodas reiškia Brandenburgo oro uostą Berlyne.
Tą pačią dieną senojo Šėnefeldo oro uosto terminalas pakeitė savo pavadinimą ir tapo Brandenburgo oro uosto 5-uoju terminalu, kuris toliau tarnaus kaip žemų kaštų pigių skrydžių bendrovių būstinė.
Būtent nuo sprendimo naująjį Berlyno Brandenburgo oro uostą įkurdinti esamo Šėnefeldo oro uosto vietoje prasidėjo visa ilgoji statybų drama. Serialas toks ilgas, kad primena juokingą anekdotą, kuris galėjo nutikti Meksikoje, Mozambike ar Laose, o ne šalyje, kuri garsėja puikiu planavimu ir tikslumu.
Kuomet statybos prasidėjo 2006 m. rugsėjį, numatyta oro uosto atidarymo buvo 2011 m. spalį. 2010 m. paskelbta, jog atidarymas atidedamas 2012 m. birželiui: visai nežymus vėlavimas tokio dydžio projektui. Atidarymo dienai buvo ilgai ruošiamasi: 2012 m. pavasarį visos aviakompanijos suplanavo persikėlimo grafikus ir ėmė pardavinėti bilietus jau keleiviams nurodydamos, jog skraidins į naująjį oro uostą. Likus mažiau nei mėnesiui iki dienos X buvo paskelbta, jog oro uosto atidarymas atidedamas metams. Dar po pusmečio – jau 2013 m. pabaigai. Vėliau konkrečių datų net nebesivargino skelbti. 2014 m. 2015 m. 2017 m. pavasaris. 2017 m. ruduo. 2018 m. Praėjusių metų lapkritį buvo paskelbta dar viena nauja atidarymo data – 2020 m. spalio pabaiga. Šį kartą tai jau buvo galutinis sprendimas.
Kaip viskas prasidėjo
1989 m. griuvus Berlyno sienai vienas didžiausių Europos miestų turėjo tris oro uostus – Tegelį, Šėnefeldą ir Tempelhofą. Visi jau tada buvo gerokai nudėvėti ir perpildyti. Nuo pat 1990 m. prasidėjo diskusijos, jog Berlynui yra reikalingas vienas didelis oro uostas. 1996 m. buvo apsispręsta dėl jo vietos – politikai išrinko, kad tinkamiausia būtų plėstis esamo Šėnefeldo oro uosto teritorijoje, plečiant ją į pietus, statant naujus kilimo ir tūpimo takus, oro uosto terminalus bei geležinkelio stotį po jais.
Didžiulį vaidmenį šaltajame kare suvaidinęs Berlyno Tempelhofo oro uostas (keli tūkstančiai lėktuvų per dieną užtikrino visą resursų tiekimą Berlyno gyventojams), esantis beveik pačiame Berlyno centre, nepaisant žlugusio referendumo ir gyventojų protestų, buvo uždarytas 2008 m. Dabar jo pastatai ir erdvės naudojamos pramoginėms reikmėms, tame tarpe veikia Berlyno maratono varžybų centras, kuriame išduoda numerius dalyviams. Puiki vieta įkvėpimui bėgimo išvakarėse. „Lietuvos Avialinijos“ į Tempelhofą skraidė iki 2003 m., kol persikėlė į Tegelį.
1996 m. išrinkus vietą naujajam oro uosti, reikalai dar negreitai pajudėjo į priekį. Ne vienas bandymas projektą privatizuoti, organizuoti valstybės ir privataus kapitalo partnerystes, politikų įsikišimai nuvedė į ilgus teismų procesus. Atrodė, kad reikalai išsisprendė 2000 m. Pagal tūkstantmečių sandūroje sudarytą planą, statybos turėjo prasidėti 2002 m. ir baigtis 2007 m. Tačiau politiniai ginčai ir teismai tęsėsi toliau. Į tolimesnius konfliktus įsivėlė ir gyventojus atstovaujančios grupės, kol galų gale sprendimas buvo pasiektas 2006 m: į aukščiausiojo teismo nutarimą buvo įtraukta sąlyga, jog atidarius naują Brandenburgo oro uostą, tiek Tegelio, tiek Šėnefeldo oro uostai privalo būti uždaryti (suminis gyventojų skaičius paveiktoje zonoje tokiu atveju būtų mažesnis, negu aplink esamus tris oro uostus).
Paskutinę minutę – raudona šviesa
Statybos galų gale prasidėjo 2006 m. ir pirmas projekto datos atidėjimas nebuvo gąsdinantis (priežastis – bankrutavęs projektuotojas). Didžiulė operacija prasidėjo 2012 m. gegužę, kuomet „Duty Free“ parduotuvės ėmė dėlioti lentynose prekes, Berlyno savivaldybė atlaisvino gatves tik oro uostą aptarnaujančiam transportui, o nacionalinė televizija ruošėsi 24 valandų trukmės tiesioginiai transliacijai birželio 2–3 dienomis, visuomenei rodant ypatingą operaciją – veiklos perkėlimui iš dviejų senųjų oro uostų į vieną naująjį. „Lufthansa“ suplanavo, jog 2012 m. liepos 3 d. 6:00 val. ryte pakils jų flagmanas „Airbus A380“ skrydžiui į Frankfurtą iš Berlyno Brandenburgo.
Atidarymas buvo atidėtas likus 26 dienoms. Priežastis – paaiškėjo, jog oro uosto priešgaisrinė sistema nefunkcionuoja taip, kaip numatyta. Lėkė vadovų galvos, bet neatrodė kažkas ypatingo – na, susiims ir pataisys. Tačiau ne viskas buvo taip paprasta. Toliau lėkė vadovų galvos, lėkė Berlyno miesto merų galvos. Nauju vadovu buvo paskirtas buvęs „Deutsche Bahn“ ir „Air Berlin“ direktorius, bet ir jam teko atsistatydinti. Po to vadovauti pasamdė buvusį „Rolls Royce“ vadą. Buvę vadovai buvo apkaltinti korupcija, aplaidumu – šalia nesėkmingo atidarymo vyko ir raganų medžioklė. Taip atėjo 2017 m. – baigė galioti Tegelio oro uostui suteikti leidimai, kur visiškai sudėvėta jo infrastruktūra ėmė braškėti.
Pagrindinė Brandenburgo oro uosto problema – priešgaisrinės apsaugos ir informavimo sistema buvo sumontuota ne pagal inžinierių projektą. Tai paaiškėjo tik beveik užbaigus visus statybos darbus. Vandens purškimo sistemos, dūmų davikliai buvo sumontuoti taip, jog testo metu pasimatė, jog dūmai pumpuojami po pastatu, sukeliant dar didesnę grėsmę žmonėms. Inžinieriai ir projektuotai niekaip nerado sprendimo, kaip tai išspręsti. Kuo toliau į mišką – tuo daugiau medžių. Paaiškėjo, jog laidai sujungti netinkamai, 4 tūkst. durų sunumeruotos blogai, o pagaminti eskalatoriai per trumpi ir kelia papildomą grėsmę. Oro uosto operatorė siūlė tarpinius sprendimus, tokius kaip samdyti 700 ugnies stebėtojų ir apsaugą nuo gaisro vykdyti fiziškai – naudoti žmonių darbą vietoj automatinės sistemos. Vienu metu net svarstyta, kad greičiau ir pigiau būtų nugriauti visus oro uosto terminalo pastatus ir pastatyti juos iš naujo. Tik tinkamai.
Tokios nesąmonės, žinoma, kainuoja. Ir kainuoja daug. 2009 m. BER oro uosto statybos biudžetas buvo 2,8 mlrd. Eur. Eigoje aiškėjo, jog netinkamai buvo įvertintos konstrukcijų kainos, reikalingos išlaidos aplinkinių namų apsaugojimui, teismams bei ginčams ir 2012 m. jau buvo aišku, kad bus išleista mažiausiai 4,3 mlrd. Eur. Oro uosto statybomis užsiimančiai operatoriai iškilo ir bankroto grėsmė, kuomet Europos Sąjungos institucijos atsisakė patvirtinti dar vieną papildomą finansavimą oro uostui 2016 m., kuomet paaiškėjo, jog bendros išlaidos pasieks 7 mlrd. Eur. Galų gale papildomo finansavimo klausimas buvo išspręstas Vokietijos valstybinėmis bei miesto savivaldybės garantuotomis paskolomis. Oficialiai skelbiama, kad oro uosto statyba kainavo 6 milijardus, tačiau analitikai skaičiuoja, kad realiai išleista suma mažiausiai siekia 7,3 milijardo Eur.
Beveik dešimtmetis gėdos
Beveik dešimt metų Berlyno Brandenburgo oro uostas atrodė kaip normalus europietiškas veikiantis oro uostas. Tačiau jis stovėjo tuščias kaip patyčių objektas. 10 metų „Deutsche Bahn“ varinėjo tuščius traukinius į oro uostą, kad ten nesupelytų tuneliai ir nesurūdytų bėgiai. 2018 m. teko imtis keisti 750 oro uoste įrengtų informacinių ekranų, kadangi juos reikėjo pagal naudojimo instrukcijas laikyti įjungtus ir per tą laiką jie susidėvėjo.
Kiekvienais metais oro uosto operatorius išleisdavo apie 10 mln. Eur apšvietimui (įsijungia automatiškai), valymui, išjudinti bagažo judėjimo karuseles, keisti nusidėvėjusią įrangą, leisti vandenį, kad neužrūdytų čiaupai ir vamzdžiai. Per tą dešimtmetį bankrutavo „Air Berlin“ įmonė, kuri buvo numatyta, būtų pagrindinė oro uosto operatorė (jai iš esmės pakenkė strigusios oro uosto statybos, nes pasenusiame Tegelyje vystyti savo bazę ir konkuruoti su efektyviais Helsinkio, Kopenhagos ar Miuncheno oro uostais buvo neįmanoma).
Kuomet „Air Berlin“ bankrutavo, kilo klausimas iš naujo, kam Berlynui oro uostas taip toli nuo miesto, jei jokia aviakompanija neplanuoja savo tranzitinio centro šiame oro uoste. Iš naujo kilo judėjimas ir buvo planuojamas referendumas, jog Tegelis liktų atidarytas atidarius BER ir būtų skirtas trumpo nuotolio skrydžiams darbo reikalais (panašiai kaip „City“ oro uostas Londone). Už tai agitavo ir „Ryanair“, kuri ten matė vietą pigiems skrydžiams. Galų gale, buvo apskaičiuota, jog per 15 metų nuo statybų pradžios keleivių srautas tiek išaugo, jog atidarytas BER bus per mažas esamam srautui aptarnauti. Kuomet griuvo Berlyno siena visi trys Berlyno oro uostai aptarnavo 8 mln. keleivių. 2019 m. tas skaičius buvo 36 mln. BER statė 27 mln. pajėgumui su galimybe plėsti iki 50 mln.
Bet šitos temos buvo aktualios prieš COVID-19 ir dabar yra pamirštos. Brandeburgo oro uoste spalio 31 dieną atidarytas tik 1 iš jo terminalų (bei 5-uoju pavadintas senasis Schonefield oro uosto terminalas). Iki lapkričio 7 dienos persikėlus iš Tegelio visoms bendrovėms į po terminalu įrengtą geležinkelio stotį jau važiuoja nebe tušti vaiduokliai, o keleivius vežantys traukiniai.
„Bitte kommt heute nicht nach Tegel“
Lapkričio 4 dieną atidarius pietinį Brandeburgo oro uosto kilimo ir tūpimo taką pradėjo tiksėti pusę metų eisiantis laikrodis, kuomet Tegelis dar liks saugomas ir prižiūrimas, kaip atsarginis planas, jei išlystų naujos problemos naujame oro uoste. Jeigu viskas bus gerai – po pusmečio prasidės istorinio oro uosto teritorijos transformacija.
Lapkričio 9 dieną įvyko ir pirmas tiesioginis skrydis iš Vilniaus į naująjį Vokietijos sostinės oro uostą. 14 val. ir 52 minutės ten nusileido „airBaltic“ lėktuvas po valandą ir 19 minučių trukusio skrydžio. Tarp Vilniaus ir Berlyno oro uostų maršrutą vykdo ir kita bendrovė „Ryanair“, tačiau dėl paklausos trūkumo ji savo skrydžius yra sustabdžiusi mažiausiai iki 2021 m. kovo mėnesio pabaigos.
Šiai dienai Berlyno Brandenburgo oro uosto saga baigėsi. Aukščiausios Vokietijos valdžios atstovai atidaryme nedalyvavo, bijodami būti susieti su neigiamu šleifu, vis dar besivelkančiu aplink naująjį oro uostą. Nors naudojamos technologijos ir dizaino sprendimai jau pasenę dešimtmečiu ir nieko nebestebina, naujasis BER atidarytas ir tai savotiška Vakarų ir Rytų Berlyno susijungimo pabaiga. Du oro uostus vakaruose (Tempelhof ir Tegel) bei vieną oro uostą Rytuose (Schonefield) pakeitė vienas jungtinis oro uostas. BER pavadintas buvusio Vakarų Vokietijos kanclerio Willy Brandto vardu, kuris 1971 m. gavo Nobelio Taikos premiją už pastangas sutaikyti Vakarų Vokietiją su Rytais per garsiąją „Ostpolitik“ strategiją. Simboliška, kad 1992 m. politiko vardu pavadintas oro uostas stovi buvusioje rytų dalyje.
„Bitte kommt heute nicht nach Tegel“ (liet. „Nevažiuokite į Tegelį“ – lapkričio 8-osios naktį Berlyno oro uostų operatorė parašė savo „Facebook“ puslapyje).
