Požiūris į savo išvaizdą nulemia moters savimonę. Tai yra normalu, natūralu ir netgi savaime suprantama. Tačiau iškyla problema tuomet, kai moteris yra nepatenkinta savo išvaizda. Apie moteris kalbama todėl, kad vyrai rečiau yra nepatenkinti savo išvaizda. Taip nutiko dėl dvigubų grožio standartų. Pavyzdžiui, žilstelėjusi moteris bus vertinama kaip senstelėjusi, o štai žilstelėjęs vyras – kaip patrauklus ir seksualus. Vakarų visuomenėje reikalavimai, susiję su išvaizda, yra kur kas griežtesni nei vyrams. Todėl ir nepasitenkinimo, gėdos jausmas dėl blogos išvaizdos, ypač dėl didesnio kūno svorio, yra būdingas būtent moterims, o ne vyrams. Tai yra stereotipas, kuris pamažu jau blėsta, bet vis dar egzistuoja.
Tokios moterys, kurios yra nepatenkintos savo išvaizda, gali turėti menką savivertę arba bandyti save realizuoti kokioje nors srityje, pavyzdžiui, įrodyti kitiems ir – dar svarbiau – įsirodyti sau, kad jos yra, pavyzdžiui, labai protingos, gabios. Tokios moterys dažnai pabrėžia, kad „grožis ir protas nesuderinami“ ir dar labiau apsileidžia tarsi protestuodamos prieš visuomenėje tvyrantį grožio kultą.
Štai Ugnė nuo mažens buvo storuliukė. Ji gyvena tik su mama, visą gyvenimą sunkiai vertėsi, tad apie kokybišką maistą, kūno priežiūrą, gražius ir patogius drabužius galima tik pasvajoti. Kasdieniniai makaronai, bulvės, riebios (kad būtų sočiau ir ilgiau valgyti nesinorėtų) mamos sriubos bei nuolatinis laiko leidimas prie televizoriaus davė savo rezultatus. Ugnė niekur nebenorėdavo išeiti. Ji vaikščiojo vadinamaisiais „koridoriais“, kurie vadinasi namai-mokykla-namai“, vėliau – namai-universitetas-namai-darbas-namai-parduotuvė-namai“. Vėliau liko tik „namai-darbas-namai“.
Karantinas buvo puiki proga be jokios sąžinės graužaties sėdėti namie – juk mama gauna šiokią tokią pensiją, makaronams ir bulvėms užtenka. Taigi Ugnei liko mažas „koridoriukas“ – „sofkutė-virtuvė“, į lauką nosis iškišama tik tada, kai baigiasi aliejus, bulvės ir makaronai, kruopos. Ugnė, kurią ir susitikau parduotuvėje, pasakojo, kad jai toks gyvenimas patinka. Paklausta, kodėl nedirba, atsako, kad karantinas. Klausiu, na, negi nesinori savo pinigų turėti bent jau pasipuošti, į grožio saloną nueiti. Ne, ne, Ugnė sako, kad jai visiškai šitie dalykai nerūpi. O kas tau rūpi, paklausiau? Mergina tik gūžtelėjo pečiais, nedrąsiai šyptelėjo. Matėsi, kad jos savivertė tikrai kritusi žemiau žolės.
Tuo tarpu Lida, kuri save laiko negražia, savo išvaizdos neprižiūri gana sąmoningai: vaikšto su nutįsusiais megztiniais, kurie ant itin ir lieso, netgi berniukiško kūno kabo kaip maišai. Džinsai – tik nutrinti. Plaukai – tik nedažyti su beatsirandančiais žilais plaukais ir tik riebaluoti. Turbūt nereikia ir sakyti, kad ant Lidos veido nerasi net nubyrėjusio makiažo pėdsakų, ji niekada neina į grožio salonus, niekada nesitvarko antakių, niekada gyvenime nėra dariusis manikiūro ir pedikiūro. Tačiau menka saviverte jos tikrai neapkaltinsi. Ji – gerbiama docentė, dėstytoja. Save Lida linkusi matyti tik kaip profesionalę, tai, kad ji yra dar ir moteris, neigia savo nihilistine išvaizda, manieromis, kalbėsena.
Nereikia nė sakyti, kad šie du pavyzdžiai yra kraštutinumas. Tačiau galimas ir kitas kraštutinumas – perdėtas dėmesys savo išvaizdai, pasireiškiantis plastinėmis operacijomis ir kitokiomis intervencijomis į kūną. Štai Evelina, vos tik sulaukusi pilnametystės, ėmė kaulyti iš tėvų pinigų pasikoreguoti nosį ir ausis. Vėliau sekė riebalų nusiurbimas nuo pilvo. Kai ėmė užsidirbti pati ir susirado vaikiną, keletą kartų didinosi krūtinę, sėdmenis. Na, o apie įvairias tatuiruotes net nekalbu – jos daromos, atrodo, nuolat, netatuiruotas tik Evelinos veidas, jeigu permanentinio makiažo nelaikysime tatuiravimu.
Į šį kraštutinumą puola ne tik jaunos moterys, nepatenkintos savo išvaizda, bet ir senjorės. Štai Elena, neturinti nei vaikų, nei anūkų, palaidojusi vyrą, tarsi išprotėjo – savo santaupas ėmė skirti raukšlių lygimui. Plastikos chirurgijos klinikoje ji lankosi nuolat. Kadangi Elena ėmė kalbėti vien tik apie tai, aplinkiniai jos ėmė šalintis – tiesiog neįdomu bendrauti, nes tokios kalbos tiesiog neįdomios.
Regina – analogiškas pavyzdys. Tik ši moteris turi dukrą ir anūkų. Aplinkiniai leipsta juoku, kai Regina pasakoja, kaip ji už dukrą ir net anūkę jauniau ir geriau atrodo, kaip naktį miega be pagalvės, kad „vėl nesusimestų raukšlės“.
Tiek Elena, tiek Regina iš tiesų yra visai mielos ir gražios senutės, jos visai kitaip nei ciocios zitos, nesikabinėja prie žmonių, nerenka ir neskleidžia apkalbų apie kitus. Jos labiausiai yra įsigilinusios į save. Visgi pažvelgus į jas, matosi, kad šios moterys yra labai nelaimingos. Visa jų povyza rodo, kad jos nėra patenkintos savimi, kad išgyvena dėl kiekvienos raukšlelės, dėl nebe tokio stangraus kūno kaip jaunystėje.
Taigi moterys, kurios nepatenkintos savo išvaizda, nesvarbu – jaunos ar senos, vargšės ar turtingos, gražios ar iš tiesų „krokodiliukai“ – gali būti linkusios į kraštutinumus, jų savimonė sutrikdyta.
Ką apie tai mano psichologai?
Jelena Aleksandrovna savo disertacijoje apie moterų, nepatenkintų savo išvaizda savimone, patvirtina, kad, iš tiesų, tokios moterys turi žemą savivertę, jos kenčia nuo menkavertiškumo komplekso ir, jei tik yra galimybė, nuolat save gražina. Kai kurios moterys apsiriboja nuolatiniu ir pertekliniu grožio salonų lankymu, kuomet kas kelios dienos koreguojami antakiai, kas savaitę priklijuojami vis kiti akriliniai nagai. Kitos tuo nepasitenkina – tampa priklausomos nuo grožio chirurgijos. Mokslininkė atliko interviu su grožio chirurgijos specialistai, kurie patvirtino, kad tam tikra dalis moterų jų reikalavo atlikti tai, kas viršijo jų profesines galimybes, pavyzdžiui, padidinti krūtis taip, kad jų svoris tiesiog trukdys moteriai gyventi. Tokie reikalavimai labai aiškiai parodo, kad moters savimonė yra sutrikdyta.
Lisa Stein sako, kad moterų iškreipta savivoka, neigiamas požiūris į savo kūną ateina dažniausiai iš vaikystės ir paauglystės. Jeigu iš mergaitės daug reikalaujama, jeigu iš jos „riebumo“ šaipomasi šeimoje, tai gali lemti, kad jau suaugusi moteris bus nepatenkinta savo išvaizda. Mažiau svarbu kritika iš šalies – pavyzdžiui, mokykloje patiriamų replikų. Svarbu, kad mergaitė būtų palaikoma savo artimiausioje aplinkoje.
Verena Schönbucher tyrė moterų seksualinį pasitenkinimą. Paaiškėjo faktas, kad moterys, kurios yra nepatenkintos savo išvaizda, yra nepatenkintos ir lytiniais santykiais, dažnai jų netgi atsisako tokiu būdu save nuskriausdamos, taigi savivertė dar labiau sumažėja. Tarp seksualinio pasitenkinimo ir pasitenkinimo savo gyvenimu apskritai, mokslininkė rado tiesioginį ryšį. Moterys, kurios yra sau pačios negražios, labai priekabiai vertina būtent savo kūną, tuo tarpu partnerio kūno taip nekritikuoja. Tad moterys turėtų prisiminti, kad jų antra pusė, labai tikėtina, į jus žiūri adekvačiai ir tikrai neieško trūkumų.
Ką dar galima patarti moterims, kurios nepatenkinta savo išvaizda:
· Atsigręžkite į praeitį. Peržvelkite savo senas nuotraukas, kurios jums ypač patinka. Tuomet suprasite, kad visiškai be reikalo tuomet išgyvenote, nes nuotraukose atrodote puikiai. Gali būti, kad ir dabar išgyvenate visiškai be reikalo, nes iš tiesų atrodote puikiai ir save vertinate neadekvačiai. Šis pratimas gali padėti jums atsikratyti kompleksų.
· Atminkite, kad grožio idealai nuolat kinta. Pavyzdžiui, Venera šiandien laikoma „per stora“, o idealas – lėlė Barbė, kurios kūno proporcijos yra tokios, kokių realiame gyvenime išvis neegzistuoja. Tačiau laikas nestovi vietoje, dabar ima dominuoti įvairovė, gražiais laikomi ir liekni, ir plius dydžio kūnai.
· Padėkokite savo kūnui už viską, ką gero jis jums davė ir duoda. Juk jo pagalba galite judėti, dirbti, džiaugtis, mylėtis, gimdyti, keliauti ir t.t. Jūsų kūnas yra puikus.
· Nelyginkite savęs su modeliais. Ir atminkite, kad nuotraukos žurnaluose beveik visada būna padailintos fotošopu ar kitaip „sutvarkytos“ skaitmeniniu būdu. Ten vaizduojami žmonės nėra tikri. Kad tuo įsitikintumėte, išbandykite, kaip veikia kuri nors iš tokių programėlių.
· Būkite aktyvios. Daugiau šokite, judėkite – tai padės mėgautis savo kūnu.
· Domėkitės stiliumi, kurkite jį, ieškokite įdomesnių sprendimų. Apsirengti „maišais“ ir pasislėpti po pilka apsileidėlės kauke nėra išeitis. Na, o toms, kurios nori eilinį kartą pasidaryti plastinę operaciją, būtų galima patarti kreiptis ne į grožio chirurgijos specialistą, o į stilistą.
· Bendraukite įvairiomis temomis. Susitikusios su draugėmis, laikykitės principo: kuo mažiau „Fat talk“, o daugiau „Fun Talk“.
