Spalio 22 d. kalbėdamas internetinėje laidoje G. Levanonas teigė, kad gana aukštas nedarbo lygis nereiškia, kad darbuotojai patiria didelių sunkumų. Duodamas interviu jis pakomentavo plačiau.
Pasak jo, dauguma žmonių, priklausančių 7,9 proc. bedarbių JAV, aktyviai darbo neieško, nes tikisi, kas vos pandemijai nuslopus grįš į senąją darbo vietą. Jis teigia, kad taip galima spręsti iš neįprastai didelio skaičiaus žmonių, tvirtinančių, jog jie atleisti laikinai: rugsėjo mėnesį tokių žmonių buvo 36,7 proc. Prieš metus tik 7,8 proc. bedarbių teigė, kad juos atleido laikinai.
Galimybė rasti darbą didesnė, jei daugelis kitų bedarbių (su kuriais konkuruojate dėl darbo vietų) jaučiasi užtikrinti, kad senieji darbdaviai juos pasikvies atgal. G. Levanonas teigia, kad rimčiau dauguma jų darbo pradės ieškoti tik tuo atveju, jeigu paaiškės, kad senosios jų darbo vietos dingo visam laikui.
„Conference Board“ skaičiuoja, kad per vasarą padidinus federalines nedarbo išmokas maždaug du trečdaliai bedarbių gavo didesnes pajamas, negu dirbdami. Pasak G. Levanono, darbo ieškotis daug kas neskuba ir dėl šios priežasties. Vis dėlto jis priduria, kad nors dalis bedarbių vis dar gyvena iš tuo metu gautų pajamų, jos greitai baigsis, nes papildomos išmokos nutrauktos.
Žinoma, negalima neigti, kad dėl pandemijos sumažėjus darbo vietų, ypač tokiose smarkiai nukentėjusiose srityse kaip mažmeninė prekyba ir viešbučiai bei maitinimo įstaigos, daugelis žmonių iš tiesų kenčia. Tačiau apskritai JAV ekonomika po karantino antrajame ketvirtyje atsigavo greičiau nei tikėtasi. Spalio 22 d. Darbo departamentas pranešė, kad nedarbo išmokų prašymų skaičius mažėja jau trečią kartą per keturias savaites – o tai dar kartą patvirtina, kad darbo rinka stiprėja. Rugsėjo mėnesį „Conference Board“ apklausti žmogiškųjų išteklių skyrių vadovai teigė, kad rasti darbuotojų dabar sunkiau, negu prieš pandemiją. Tik 20 proc. rugsėjį organizacijos apklaustų žmonių teigė, kad rasti darbą sunku – o sunkiausiu 2007–2009 m. krizės laikotarpiu taip teigė beveik 50 proc. apklaustųjų.
G. Levanonas išgarsėjo kaip ekonomistas, kuris labiau jaudinasi ne dėl automatizacijos sukelto darbo jėgos pertekliaus, o dėl darbo jėgos trūkumo. Teikdamas interviu G. Levanonas pripažino, kad pandemija paspartino tendenciją darbą automatizuoti ir dirbti iš namų, todėl nukentėjo darbuotojai (jei fizinis kontaktas nebereikalingas, darbdaviai prireikus užpildyti darbo vietą gali rinktis darbuotojus visoje šalyje – ar net kitose šalyse).
Bet G. Levanonas teigia, kad viską nulems demografija. Darbo jėga auga lėčiau negu jos paklausa, tad nedarbo lygis per trejus metus turėtų grįžti į normalų lygį, o po penkerių metų dar sumažėti. Labiausiai darbuotojų trūks fiziniam darbui, nes „Conference Board“ duomenimis, aukštojo mokslo diplomo neturinčių žmonių vis greičiau mažėja: 2012–2017 m. jų sumažėjo 1,4 proc., ir prognozuojama, kad 2017–2022 m. sumažės 3,1 proc., o 2022–2027 m. – 4,7 proc.
