Lietuviškos mafijos laidotuvės: keistos apeigos, krematoriumai ir paslaptingi turčiai

Ne tik kruvinaisiais 1990- taisiais, bet ir šiais laikais per tarpusavio karus kritusius saviškius Lietuvos gangsteriai visuomet stengdavosi pašarvoti, o paskui ir palaidoti itin prabangiai. Kaip rašo savo atsiminimų knygoje gerai žinomas Kauno mafijos „klasikas“, kadaise vilijampoliečiai (Kauno rajono, kuriame anuomet suklestėjo ne tik Daktarų, bet ir kitų nusikaltėlių gaujų atstovai) būdavo pamėgę „gražiai“ palaidoti savus, o neretai paskirdavę net po kelis tūkstančius JAV dolerių iš tolo akį traukiančių atminimo paminklų statyboms.

Žinoma, kad pro šalia laidojimų rūmų ar kapinėse atsainiai pastatytų automobilių tamsintus langus dar nuo tarybinių laikų milicijos ir saugumo darbuotojai buvo pamėgę fiksuoti į kriminalinių veikėjų laidotuves atvykstančius gerai žinomus ir mažai pažįstamus asmenis. Juk būtent laidotuvės yra toji vieta, kai galima išvysti ne tik velionio draugus, bendražygius, bet ir nepažįstamuosius, kurie atgabendavo konkurentų bei priešininkų nupirktus vainikus.

Kriminalinių autoritetų laidotuvės ir jų papročiai verti netgi atskiros knygos. Kaip šie žmonės lydi savo artimuosius ir buvusius bendražygius į paskutinę kelionę, atskleidė keletas laidojimo verslo ir morgo atstovų.