Nauja patraukli programėlė milijonus žmonių paskatino prekiauti akcijomis – dabar reikia išmokti užsidirbti

Kovo 2 d., prieš pat visoje JAV užsidarant biurams, „Robinhood Markets Inc.“ darbuotojai savo būstinėje Menlo Parke, Kalifornijoje, dirbo dar ilgai po saulėlydžio. Vadovai būriavosi aplink vieną iš įmonės įkūrėjų Vladą Tenevą, o vėliau išsiskirstė perduoti nurodymus savo komandoms. Įmonei kilo bėda: dėl sutrikimų visoje sistemoje jų internetinės prekybos akcijomis programėlė nebeveikė vieną užmičiausių dienų akcijų biržoje per kelis mėnesius.

Kilus nerimui dėl Covid-19 protrūkio, JAV akcijos buvo skubiai išparduotos, o tada vėl atpirktos. Trikdžiai „Robinhood“ programėlėje neleido jos vartotojams prisijungti tuo metu, kai JAV biržoje parduota ir nupirkta daugiau kaip 14 mlrd. akcijų. Kaip rugpjūtį pranešė „Bloomberg“, nors „Robinhood“ pavyko sutvarkyti programėlę, jos veiksmai kilus krizei supykdė klientus ir atkreipė JAV vertybinių popierių ir biržų komisijos (SEC) dėmesį (tiek reguliavimo agentūra, tiek „Robinhood“ vykdomo tyrimo komentuoti nesutiko).

Šis incidentas tapo pirmuoju smūgiu, internetinei tarpininkavimo įmonei „Robinhood“ pranašaujančiu ilgą ir sudėtingą laikotarpį. Nuo kovo iki birželio programėlėje net keletą kartų kilo trikdžių prekiaujant ir keičiantis duomenimis – o tai tikra katastrofa naujai įmonei, norinčiai pritraukti klientų iš „Charles Schwab Corp.“ ir „ETrade Financial“ bei susikurti tūkstantmečio ir Z kartos atstovų finansinės programėlės įvaizdį.

Tačiau katastrofos nebuvo: dėl Covid-19 pasikeitus ekonomikai „Robinhood“ sulaukė didelės sėkmės. Namuose uždaryti amerikiečiai be perstojo žiūrėjo „Netflix“, apsipirkinėjo „Amazon Prime“ ir atrado galimybę naudojantis mobiliuoju telefonu trumpam laikotarpiui pirkti ir parduoti akcijas. Frazė „Robinhood prekiautojai“ tapo paprastu paaiškinimu, kodėl karantino laikotarpiu taip išplito dažnai rizikingos smulkios investicijos.