Šį kartą psichoterapeutas atsakė į šiuos klausimus:

Kaip susitvarkyti su ligų baime? Baimė darytis tyrimus bijant sužinoti atsakymą, kiekvienas organizme atsirandantis simptomas ar skausmas, tai nuolatinės mintys, kad bus blogai. Kaip su tuo susitvarkyti?

Kaip padėti vaikui neužsidaryti viduje po mamos netekties? Nors jau praėjo metai, pastebima, kaip vaikas vis labiau užsidaro savyje, nenori kalbėti.

Ar normalu, jog vaikinas kuris pats nusprendė palikti mane, vien todėl, kad nenori vaikų (trauma iš vaikystės, tėvų skyrybos, tėvas alkoholikas), nors aš jų niekada neprašiau, manau tai ateina savaime. Sutariame kuo puikiausiai, esame puiki komanda, bet jis bijo prisiimti atsakomybę ir vadina save ne šeimos žmogumi. Po skyrybų, kai jis išėjo iš namų tuoj bus pusantrų metų, kas keisčiausia, kad mes kartu dažniausiai grįžtam iš gimtųjų namų, dažnai praleidžiame laiką kartu, net gi vykome atostogauti, kai dar buvo galima. Kaip tai paaiškinti? Ar tai neišblėstantis prisirišimas? Ar įrodymas, kad tikrai negalime likti atskirai? Visi draugai ir aplinka kartoja „kada baigsit šitą cirką ir vėl gyvensite kartu“. Bet į tokias kalbas jis net nenori veltis, o aš net nepradedu.

Kaip reikėtų kalbėti su draugais, kurie žalingai vartoja alkoholį ir tai neigia. Kai kurie jų veiksmai jau primena ir alkoholizmą, tačiau jie tai griežtai neigia, labai supyksta tai paminėjus, net sako savo antrai pusei, kad jei ji bandys jį pakeisti, jis skirsis. Gal dar nėra alkoholizmas, gal dar galima kažką sakyti, padėti, bet asmuo neigia, kad tai blogai.

Turiu dukrą, ji ekonomikos mokslų daktarė. Labai draugavome, tačiau šiuo metu patiriame tragediją, nes jos vyras neleidžia jai bendrauti visai su tėvais. Gyvename Palangoje, o ji Vilniuje. <...> Nors nesimatome, telefonai užblokuoti, el. paštai ištrinti, ji jaučiasi, jog sirgtų. Ką daryti? Mane išbraukė iš mamų sąrašo, širdis plyšta.

Ką patartumėte studentams (ypač medicinos). kurie eina link savižudybės ar savęs žalojimo, kai nesiseka gauti geriausių įvertinimų (lyginimasis su geriau besimokančiais)? Ar tai susiję labiau su auklėjimu, ar draugų įtaka? Gal keliami per dideli lūkesčiai, ar šiomis dienomis informacijos perteklius toks didelis, kad žmogus nebėra pajėgus visko išmokti?

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją