Jei vasarą užteko tik tvarkingai ją nušienauti, dabar reikėtų rasti laiko rimtesnei vejos apžiūrai. O po jos gali tekti pasiraitoti rankoves.
Nepasirūpinę smaragdiniu kiemo kilimu dabar, pavasarį galite nemaloniai nustebti, kai nutirpus sniegui, išlįs nuplikusi ar rudomis dėmėmis „išmušta“ pievutė.
Svarbus paskutinis šienavimas
Klimato kaita mums dovanoja ilgą rudenį – ir šiemet bent iki lapkričio vidurio pranašaujama teigiama oro temperatūra. Žolės vegetacija sustoja, kai kelias paras iš eilės vidutinė oro temperatūra nukrinta žemiau 4 – 5 laipsnių. Todėl jau niekam ne naujiena, jog paskutinį kartą nušienauti veją gali tekti nebe spalį, kaip dažniausiai būdavo, o lapkričio pradžioje ar net viduryje, sugrėbus sode nukritusius medžių lapus.
Paskutiniams dviem šienavimams specialistai rekomenduoja žoliapjovės peiliukus nuleisti kuo žemiau. Aukštai nupjovus, iki užsningant, žolė dar paaugs ir per žiemą tikrai paruduos. Be to, trumpai nupjautos žolės šerdis gaus daugiau saulės, sustiprės jos šaknys.
Įspėjimas: žoliapjovės peiliukai rudenį turi būti kuo aštresni, kad nupjautų veją itin lygiai. Išpašiotos žolės galiukai paruduos ir neestetiškai atrodys ne tik rudenį – gražaus vaizdo ilgai nesulauksite ir pavasarį.
Jokiu būdu nesugalvokite nupjautos žolės susmulkinti ir palikti ant vejos. Rudenį daug drėgmės, todėl žolės liekanos pradės pūti, po jomis veja paruduos – pavasarį tas vietas gali tekti net atsėti. Kad tokių problemų neiškiltų, nepalikite žiemai ir nesugrėbtų lapų.
Kada veja nori šukuotis
Jei jūsų namų kilimas vasarą nekėlė jokių problemų, tokio pasiruošimo žiemai gali ir užtekti. Tačiau jei veja samanojo, jei buvo parudusių ar nuplikusių plotelių, jei ant vejos ne tik vaikštoma, bet ir važinėjama, rudenį vejai gali reikėti didesnio dėmesio.
Pažvelkite į veją iš arčiau. Jei prie žolės šaknų nesimato žemės, nes ją dengia stora velėna, akivaizdu, jog vejai reikės pagalbos. Velėnos sluoksnis susidaro, kai žolės likučiai, nukritę lapeliai, mulčas nespėja suirti. Per storą jo sluoksnį nebesusigeria vanduo, žolės šaknys negauna oro ir saulės šviesos, todėl pradeda nykti.
Padėti vejai atsigauti galima iššukuojant ją paprasčiausiu tankiu metaliniu grėbliu arba įsigyti specialų rankinį skarifikatorių – volą su metaliniais peiliukais. Tai vaistas ir nuo samanų, kurioms atsiradus, su gražia veja beveik galima atsisveikinti.
Įspėjimas: prieš skarifikuodami, įsitikinkite, jog nepranašaujama ilgalaikio lietaus. Šiam darbui reikia sauso oro.
Tręšimas – šaknims sustiprinti
Su samanomis geriausia kovoti vejas aeruojant, tačiau šiam darbui geriau nusiteikti pavasarį. Bet šį tą dar galima padaryti ir dabar. Jei vejos žolių šaknys bus tvirtesnės, pavasarį ji geriau augs, o tai savaime sumažins samanų plitimą.
Ruduo yra labai tinkamas metas vejai tręšti, tik tam nereikėtų naudoti įprastų, daug azoto turinčių trąšų. Azotas paskatina žaliosios masės augimą, o rudenį to visiškai nereikia.
Įspėjimas: ieškodami vejai trąšų, atkreipkite dėmesį į užrašus ant pakelių – pirkite tik rudeniniam tręšimui subalansuotus preparatus. Vejoms reikia daugiau fosforo ir kalio, kad sustiprėtų žolių šaknys.
Rudenį žolės augimas sulėtėja, tačiau net ir tada, kai ji nebeauga, šakniastiebiai vis dar vystosi. Todėl po intensyvaus sezono, vasaros karščių, per didelio drėgmės kiekio rudenį vejai reikia padėti atsigauti, kad augalai spėtų pasiruošti žiemai, sėkmingai sulauktų pavasario ir kuo anksčiau nudžiugintų sodria žaluma.
