Naujoje savo knygoje Casey Mulliganas pateikia įdomių paaiškinimų, kodėl prezidentas Donaldas Trumpas švaistosi tokiais keistais pareiškimais apie ekonomiką. Pasak neseniai iš prezidento Ekonominių patarėjų tarybos vyriausiojo ekonomisto pareigų pasitraukusio C. Muligano, D. Trumpas žino, kad sakydamas, jog jam valdant „JAV ekonomika buvo geriausia per visą pasaulio istoriją“, hiperbolizuoja. Tai – „strategija, skirta priversti spaudą rašyti apie kokį nors faktą – tas faktas taip hiperbolizuojamas, kad spauda ima taisyti klaidas ir tuo pačiu plačiai tą faktą išgarsina“, – tvirtina jis. Pasak jo, kadangi žurnalistai nemėgsta D. Trumpo, kartais jie nepastebi tikrų administracijos pasiekimų ekonomikos srityje. Gali būti, kad jis neklysta.
Įvertinti šalies lyderių pasiekimus ekonominėje srityje nepaprastai sunku. Dažniausiai prezidentai giriami, jei ekonomika klesti, ir peikiami, jei ji patiria sunkumų – tačiau tokiems trumpalaikiams rezultatams kur kas didesnę įtaką daro centriniai bankai, demografija ir pasaulio įvykiai bei kiti veiksniai. Net dabar politinio mokslo specialistai nesutaria, ar XX a. ekonomika labiau klestėjo valdant demokratų, ar respublikonų administracijoms. Jų diskusijos nenaudingos JAV visuomenei, kuri balsuodama už prezidentą iš dalies turi atsižvelgti į jo ekonominę kompetenciją tą akimirką.
D. Trumpas į valdžią atėjo dalindamas neįgyvendinamus pažadus sukurti 25 mln. darbo vietų ir nepaprastai padidinti ekonomikos augimą – siekdamas šių tikslų jis sumažino mokesčius ir padidino vyriausybės išlaidas, todėl išaugo fiskalinis deficitas. Ekonomistai jo politikos suteikiamus pranašumus ir nuostolius vertins dar ilgai. Kad jie būtų įvertinti tinkamai, prireiks nemažai laiko. Tačiau įvertinti, ar valdant D. Trumpui ekonomikoje apskritai ėjosi geriau ar blogiau, įmanoma ir dabar. Tai galima padaryti pažvelgus į tikruosius JAV ekonominius rezultatus ir tai, ko pagrįstai galėtų tikėtis nešališkas stebėtojas. „The Economist“ surinko daug įvairių sričių ekonominių duomenų, nuo verslo investicijų iki atlyginimų augimo ir, jei tik buvo įmanoma, palygino JAV rezultatus su kitų turtingų šalių rezultatais.
Didžioji dalis analizės apima laikotarpį tarp 2017 m., kai D. Trumpas pradėjo valdyti šalį, iki 2019 m. pabaigos. Analizę 2019 m. baigėme iš dalies dėl to, kad kai kurie duomenys skelbiami tik kartą per metus, ir iš dalies dėl to, kad prasidėjusi pandemija apvertė visas pasaulio ekonomikas aukštyn kojomis. Priėjome išvadą, kad 2017–2019ؘ m. ekonomika laikėsi šiek tiek geriau, negu tikėtasi (ši išvada galiotų ir tuo atveju, jei laikytumėmės kai kurių politinių ekonomistų, teigiančių, kad prezidentų įtaką ekonomikai galima įvertinti tik po metų darbo, praktikos, ir vertintume tik 2018–2019 m.)
Pažvelkime į bendrą vidaus produktą (BVP) – dažniausiai naudojamą ekonominių rezultatų vertinimo rodiklį. Oficialiais duomenimis BVP 2017–2019 m. augo šiek tiek greičiau, negu pirmosios ir antrosios B. Obamos kadencijos metu. JAV taip pat gerai sekėsi palyginus su kitomis šalimis. Pasaulio ekonomika viršūnę pasiekė 2017 m., o 2018 m. ėmė lėtėti, tačiau tuo tarpu JAV ekonomika dar pagreitėjo. 2019 m. sulėtėjo ir JAV ekonomika, tačiau neatsiliko nuo kitų.
Į mūsų iškeltą klausimą atsakyti taip pat galima įvertinant, ar 2017–2019 m. JAV viršijo, ar nepatenkino ekonomistų lūkesčių. 2012 m. spalį TVF prognozavo, kad kitus ketverius metus (B. Obamos antrąją kadenciją) JAV ekonomika vidutiniškai augs 3 proc. per metus. Tačiau toks vertinimas pasirodė pernelyg optimistiškas; iš tiesų augimas siekė apie 2 proc. per metus. Tačiau prieš pat 2016 m. rinkimus paskelbtos TVF prognozės 2017–2019 m. buvo pernelyg pesimistiškos. Tais metais JAV lūkesčius viršijo.
Tačiau nors JAV ekonomika vienose srityse buvo geresnė, nei tikėtasi, kitose ji nuvylė. Pažvelkime į verslo sektorių, kuriam D. Trumpas padėjo sumažindamas mokesčius. Sumažinti mokesčiai iš tiesų padidino įmonių pajamas po mokesčių – iš dalies JAV akcijų birža nuo D. Trumpo atėjimo į valdžią šiek tiek geriau laikėsi būtent dėl to. JAV taip pat tapo patrauklesne užsienio investicijoms. Tačiau pažadėto verslo investicijų bumo požymių nematyti.
JAV darbo rinkos rezultatai taip pat nevienareikšmiški. Nors D. Trumpas labai mėgsta girtis mėnesiniais darbo lygio rezultatais, teigti, kad 2017–2019 m. darbo vietų labai padaugėjo, sunku. Darbo vietų skaičius augo lėčiau negu per B. Obamos antrąją kadenciją. Palyginus su kitų G7 šalių ekonomikomis, 2009–2016 m. JAV nedarbo lygis krito. Valdant D. Trumpui nedarbo lygis pasiekė žemiausią tašką nuo septintojo dešimtmečio, tačiau kitų šalių tarpe šis rodiklis nėra išskirtinis. Palyginus su kitomis šalimis JAV pažanga nedarbo lygio srityje pradėjus valdyti D. Trumpui sustojo.
Tačiau darbininkų klasės gyvenimas 2017–2019 m. tikrai pagerėjo. Palyginti namų ūkių pajamas skirtingose šalyse sudėtinga, ypač pastaraisiais metais. Tačiau nors ginčijamasi, ar 2020 m. surinkti duomenys patikimi, nes dėl pandemijos tyrėjams buvo sunku atlikti apklausas, yra aiškių įrodymų, kad nuo 2017 m. vidutinės JAV namų ūkių pajamos augo greičiau. Gana uždara darbo rinka padėjo padidinti mažiausiai uždirbančių amerikiečių atlyginimus ir pasiekti tokį atlyginimų augimo lygį, kokio nebuvo nuo Billo Clintono valdymo laikų.
O ką galima pasakyti apie 2020 m. ekonomiką? Dėl laisvos D. Trumpo fiskalinės politikos prieš pandemiją, valstybės skola dar prieš krizę buvo gerokai didesnė negu anksčiau. Be to, šiais metais JAV paskyrė didžiausią pasaulyje fiskalinį paramos paketą, kuriuo siekta stimuliuoti ekonomiką suteikiant iki 1 200 dolerių kiekvienam asmeniui ir trumpam 600 dolerių per savaitę padidinus nedarbo išmokas. Nors tikimybė maža, gali būti, kad Kongresas prieš rinkimus priims dar skatinamųjų priemonių paketų. Tačiau net ir nesulaukus daugiau tokių priemonių ir nepaisant to, kad kilo didelis nuosmukis, 2020 m. JAV bus geriausių ekonominių rezultatų pasiekusi G7 valstybė – gal net nemažu skirtumu. Prieš pandemiją JAV ekonomika atrodė šiek tiek stipresnė už kitų turtingų šalių. Tačiau netrukus šis skirtumas gali tapti įspūdingesnis.