Führersonderzug buvo specialus Adolfo Hitlerio traukinys, kurį fiureris įsakė sukonstruoti 1937 m. Agregatas buvo paruoštas jau po dvejų metų ir pavadintas „Amerika“. Fiureriui šis pavadinimas asocijavosi su indėnų išnaikinimu ir jis labai žavėjosi tokiu užkariavimu, kadangi ir pats ketino pavergti visą Europą. Vėliau pavadinimas buvo pakeistas į „Brandenburg“. Karo metu, iki Balkanų kampanijos[1], šis žvėris tarnavo kaip mobili būstinė. Diktatorius traukiniu judėjo Berlyno, Berchtesgadeno (Berghofo) ir Miuncheno maršrutais, taip pat į kitas būstines. Traukinį visada lydėjo Hitlerio Mersedesas ir lėktuvas.
Tai buvo 430 metrų ilgio, 1200 tonų sveriantis galiūnas, galėjęs išvystyti 120 km/h greitį. Vagonai buvo standartiniai, keleiviniai, pritaikyti fiurerio poreikiams. Vagonus gamino tokios Vokietijos kompanijos kaip „Henschel & Sohn“, „Krauss-Maffei Wegmann“ ir „Credé“. Interjeras buvo paprasto art deco stiliaus, o kiekviename vagone buvo įrengta šildymo ir oro kondicionavimo sistema, kas tuo metu buvo itin didelė retenybė.
Traukinio konfigūracija skyrėsi atsižvelgiant į poreikius ir reikalingą žmonių skaičių. Galėjo būti nuo 10 iki 16 vagonų, kurių ilgis siekė nuo 300 iki 430 metrų, o čia tilpo daugiau nei 200 keleivių. Tik priekinių vagonų išplanavimas visuomet liko toks pat, nes jie sudarė ryšininkų ir gynybos grandinę, kur buvo saugoma Hitlerio kajutė.
Fiurerio traukinį tempė du lokomotyvai. Tai leido vilkstinei judėti pirmyn net ir tuo atveju, jei sugestų kuris nors vienas įrenginys. Tačiau naudojant tik garo variklius, kas 200 km juos reikėjo keisti pilnai anglimi pakrautais lokomotyvais. Taigi „Amerika“ į priekį stūmė dviejų tipų anglimi ir elektra varomi agregatai. Kaip pavyzdys, pateikiamas BR 52 „Kriegslok“ KDL 1 klasės karinis garvežys, pirmą kartą pasirodęs 1942 m., taip pat Fleischmann, Roco arba Märklin agregatai.
Prancūzijos geležinkelių istorijos draugijos viceprezidentas Lukas Fournier[2] teigia, kad BR 52 „Kriegslok“ lokomotyvai buvo gaminami ne tik Vokietijoje, tačiau ir kitose okupuotose šalyse. Pavyzdžiui Čekoslovakijoje juos gamino kompanija „Škoda“. Iš viso buvo surinkti 6285 agregatai ir galimai šios serijos garvežių pagaminta daugiausiai pasaulyje.
Iš abiejų pusių traukinį saugojo specialūs vagonai, kuriuose buvo įrengta po dvi priešlėktuvines patrankas „Flakvierling 38“[3]. Tai buvo keturvamzdžiai pabūklai su įgula ir amunicija centre, skirti apsiginti nuo antžeminių ir oro atakų. 20 mm patrankos galėjo atakuoti priešą 4,7 km atstumu žemėje ir 2,5 km aukštyje, per minutę paleidžiant 800 šūvių.
Ryšininkų vagone buvo konferencijų salė su pačia moderniausia to laikmečio įranga ir žemėlapiais. Strateginės ir telekomunikacinės patalpos su spausdintuvais bei šifravimo prietaisais, telefono stotis, radijo kambarys ir enigmos mašina užkoduotoms žinutėms skaityti. Kadangi kelionių metu viską būtų reikėję prijungti prie skirtingų stočių, šie prietaisai nebuvo naudojami. Tačiau galingas 700 vatų trumpųjų bangų radijas galėjo būti naudojamas kaip komunikacijos priemonė traukiniui judant. Tai buvo geriausiai apginkluota mobili būstinė pasaulyje tuo metu – tikra nacių tvirtovė ant bėgių.
Asmeninis Hitlerio vagonas (Führerwagen) buvo sukonstruotas pagal užsakymą. Prieškambarį saugojo du asmens sargybiniai. Poilsio kambaryje buvo didžiulis stalas ir kušetės iš klevo, miegamajame viengulė lova, o vonios kambarys iš marmuro su paauksuotais vandens maišytuvais. Papildomai trys kambariai svečiams, dušo kabina ir dar vienas prieškambaris su dviem asmens sargybiniais.
Dar vienas vagonas buvo skirtas tik dušams ir kirpimo paslaugoms. Tai buvo Vokietijos nacionalinio geležinkelio dovana 50-ojo fiurerio gimtadienio proga 1939 m. balandžio 20 dieną. Šis vagonas svėrė net 78 tonas, turėjo 5 vonios kambarius, 3 marmurines dušo kabinas ir dar vieną dušo kambarį, o vandens atsargas sudarė 11 tūkst. litrų vandens talpykla.[4]
Iš traukinio Hitleris diktavo savo karinę strategiją. Vėliau ši mobili būstinė tapo kone antraisiais diktatoriaus namais. Čia viešėjo aukščiausio rango nacių pareigūnai, nuolat dirbo sekretoriai, virėjai ir fiurerio asmens sargyba. Apsaugą užtikrino 26 gerai ginkluoti elitiniai SS kareiviai, kuriems vieninteliams buvo leidžiama traukinyje turėti ginklus. Taip pat nuolat kelyje buvo traukinio vairuotojai ir inžinieriai, bei priešlėktuvinių baterijų kariai. Kartu visada keliavo aptarnaujantis personalas, padavėjai ir asmeninis Hitlerio gydytojas, kuris ragavo jo maistą baiminantis nunuodijimo tikimybės.
„Amerikoje“ lankėsi ir ne pačius palankiausius Europai sprendimus priiminėjo tokie žmonės kaip maršalas Filipas Petenas, Benito Musolinis ir Franciskas Franko. Vienintelis Hitlerio reikalavimas traukinyje buvo – nerūkyti.
Istorikas ir „Deutsche Bahn“ muziejaus parodų vadovas Raineris Mertensas[5] teigia, jog karo metu buvo pagaminti 25 panašūs privatūs specialieji traukiniai aukščiausio rango nacių vadams, tokiems kaip Heinrichas Himleris, Hermanas Geringas ir kiti. Jie buvo vadinti vardais „Azija“, „Afrika“, „Atlas“, „Atlantas“, „Prūsija“ ir ta pati „Amerika“, tarytum Trečiasis Reichas jau būtų užkariavęs visą likusį pasaulį.
Hitleris žavėjosi technika, mėgo būti matomas ir labai norėjo greitai judėti savo kelyje. Jis puikiai suprato, kad dažnai lankydamas žmones, gali pelnyti jų palankumą. Tačiau, kaip teigia istorikas Markas Feltonas[6], nuolat išliko pasikėsinimo grėsmė. Išpuolis prieš fiurerį galėjo įvykti bet kada: pavyzdžiui – kas nors juk galėjo įmesti granatą pro atvirą langą. Todėl akivaizdu, sako Markas, kad Hitleriui buvo reikalingas specialus traukinys ir maksimali apsauga, o savo saugumu diktatorius nepaprastai rūpinosi. Elitinės SS ir Vermachto pajėgos saugojo fiurerio automobilius, lėktuvus ir žinoma – traukinį.
Kai buvo planuojami „Amerikos“ maršrutai, joks kitas traukinys negalėjo važiuoti ta pačia linija. Po sėkmingos Blitzkrieg[7] operacijos, Prancūzijos geležinkelio darbuotojai net negalėjo dirbti bėgių platformose, kuomet judėjo Hitlerio plieno žvėris. Pavojingiausiose vietose – traukinių stotyse, prie tiltų ir tunelių, kas 100 metrų budėjo po vieną vokiečių kareivį, siekiant užtikrinti maksimalią kontrolę. Niekas negalėjo žinoti kur buvo ir kur važiavo diktatoriaus traukinys.
Fiurerio apsaugos štabas net įgyvendino itin gudrią strategiją. Prieš kelionę, tuo pačiu maršrutu buvo išleidžiamas kitas, labai panašus traukinys. Jis pajudėdavo 20-30 minučių anksčiau nei „Amerika“, o kartais sekė ir dar vienas traukinys, kad priešas būtų maksimaliai suklaidintas ir nežinotų kuriame buvo jo taikinys. Markas Feltonas sako, kad šie veiksmai tik rodo paranojišką Hitlerio nerimą, nes jis buvo įsitikinęs, jog britai, sovietai ir amerikiečiai, pagrindiniu karo tikslu laikė būtent jo likvidavimą.
Po sėkmingos Prancūzijos kampanijos, 1940 m. liepos 6 dieną Hitleris pergalingai grįžo į Berlyną galinguoju traukiniu „Amerika“, taip demonstruodamas susirinkusiai miniai savo didybę. Tačiau kaip parodė vėlesni įvykiai, tai buvo paskutinis kartas, kuomet fiureris pasirodė prieš žmones viešai.
1941 m. pradėjus operaciją Barbarosa[8], Hitlerio paranoja dėl saugumo nuolat tik stiprėjo. Saugus jis jautėsi tik bunkeriuose, o garsusis traukinys „Amerika“ tapo tik priemone nuvykti iš taško A į tašką B, ir daugiau nebuvo naudojamas kaip mobili būstinė. Nors būtent tokia ir buvo pirminė jo paskirtis. Nepaisant itin didelės apsaugos, fiureriui traukiniu naudotis atrodė per daug rizikinga.
Kuomet 1941 m. Japonija atakavo Perl Harborą[9], Hitleris paskelbė karą Jungtinėms Valstijoms. Tiesa, net daugeliui tų pačių nacių toks sprendimas atrodė tikra beprotystė, šyptelėjęs pasakojo dr. Feltonas. Nuo to laiko fiurerio traukinys jau negalėjo vadintis „Amerika“, todėl buvo pervadintas į „Brandenburg“. Tokiu vardu buvo pakrikštyta itin lojali SS divizija fiureriui, todėl galimai ir traukinys gavo šį vardą, teigia istorikas Raineris Mertensas.
Karui artėjant į pabaigą, Hitleris leidosi į paskutinę savo kelionę traukiniu. Iš slaptavietės Adlerhorste[10] jis pajudėjo iki Berlyno. Atvykęs į Vokietijos sostinę 1945-ųjų sausio 16 d., per traukinio langus fiureris neišvydo nieko daugiau, tik visiškus miesto griuvėsius. Berlynas buvo visiškai subombarduotas. Karas – pralaimėtas.
[1] „BALKAN CAMPAIGN, SPRING 1941“ www.encyclopedia.ushmm.org
[2] „Führersonderzug – Hitler's Steel Beast“ www.youtube.com
[3] „2 cm Flugabwehrkanone/Gebirgsflak/Flakvierling 38 Anti-Aircraft Gun“ www.ww2db.com
[4] „THE FÜHRERSONDERZUG, HITLER'S SPECIAL TRAIN“ www.hitler-archive.com
[5] „DB Museum – Nuremberg, Koblenz, Halle“ www.dbmuseum.de
[6] „Mark Felton“ www.markfelton.co.uk
[7] „THE GERMAN ‘LIGHTNING WAR’ STRATEGY OF THE SECOND WORLD WAR“ www.iwm.org.uk
[8] „79 years ago, Hitler picked a fight that may have cost him World War II“ www.businessinsider.com
[9] „Pearl Harbor“ www.history.com
[10] „ADLERHORST – THE FÜHRER’S SECRET CASTLE“ www.markfelton.co.uk
