Primintina, kad Amerikoje vyksta neakivaizdinis ginčas, kas – Kinija ar Rusija – grėsmingesnė konkurentė. XXI amžiuje valdo ekonominė argumentacija (kaip kad XX-ame kovėsi ideologijos), šia prasme Rusija su jos maždaug 2 procentais pasaulinėje Bendrojo vidaus produkto (BVP) struktūroje dėtina į šalį. Lieka Kinija, seniai ir patikimai įvardijama antra po JAV planetos ekonomine galia.
Amerikos vaidmenį įprasta vertinti dvejopai, pasak vienos teorijos, dvipolis Šaltojo karo pasaulis užleido vietą vienpoliui, kuriame JAV yra neabejotina hegemonė. Vieni tai laiko gėriu, kiti nepatenkinti priešinasi ir skelbia po Šaltojo karo stojusį daugiapolį pasaulį, kai Jungtinės Valstijos nestokoja potencialių priešininkų, pirmiausia Kinijos, kuri ateityje ekonomiškai pranoks Ameriką.
Irgi čia aptariamai temai svarbus klausimas (JAV prezidento rinkimų kampanijoje kone lemtingas): ateitis priklauso patriotams ar globalistams? Pavyzdžiui, patriotinės koncepcijos šalininkas yra Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas, kurio vertinimu, pirmiausia dėl Kinijos jo šalis per palyginti trumpą laiką prarado 60 tūkstančių įmonių bei neteko bent 6 milijonų darbo vietų.
2018-ųjų kovo 22 dieną Vašingtonas apmuitino plieną (25 proc.) bei aliuminį (10 proc.) iš Kinijos, kinai atsakė muitų didinimu 15 proc. iš JAV įvežamiems vaisiams, riešutams, vynui, plieno vamzdžiams, 25 proc. – aliuminio gaminiams bei kiaulienai. Liepos 6 dieną Amerika papildomai apmuitino kinų importą už 34 milijardus dolerių, Pekinas atsakė amerikietiškų prekių apmuitinimu už 43 milijardus eurų.
JAV prezidentą, panašu, buvo bepagaunąs azartas, D.Trumpas pareiškė, kad Amerika gali uždėti aukštus muitus importui iš Kinijos ir už 500 milijardų, tai yra visam kiniškam importui, mat buvo tikras, jog Pekinas „prekybos karuose“ praloš daugiau – didžiausia vartojimo rinka JAV vienintelė pasaulyje be ypatingų praradimų gali išgyventi be tarptautinės prekybos.
Vis dėlto globali ekonomika nėra tokia paprasta. 2018-ųjų kovą JAV prekybos ministras Wilburas Rossas importinio aliuminio bei plieno apmokestinimą televizijoje anonsavo su koncentruotos sriubos skardine rankoje ir pareiškė: ką tik už dolerį 99 centus pirkau skardinę „Campbell“. Metalo joje yra už 3 centus, jo papildomas apmokestinimas 25 proc. pakels šios prekės kainą mažiau nei centu, tai nereikšmingas pokytis. Bet birželį jau auklėjo plieno liejimo kompanijas už turtėjimą pasinaudojant naujais muitais. Paaiškėjo, jog plieno kaina vidaus rinkoje išaugo gerokai daugiau nei turėjo – pagamintą produkciją kompanijos prilaikė sandėliuose, užuot pardavusios ankstesne kaina.
2018-ųjų gruodžio 2-ąją susitikime Buenos Airėse JAV ir Kinijos lyderiai vis dėlto susitarė susilaikyti nuo papildomų muitų. Kas ką bekalbėtų, JAV ir Kinija viena kitai dar reikalingos. Kinijai tenka 5 proc. JAV užsienio prekybos, galingiausios Amerikos kompanijos, tokios kaip „Apple“, „Boeing“, „Caterpillar Inc.“, „Microsoft“, „Tesla“, naudojasi ja kaip gamybos aikštele.
Britų finansininkas ir ekonomistas Jimas O'Neillas žurnale „Project Syndicate“ (2018 07 13) yra nurodęs, kad pradedant 2010-aisiais globalaus BVP augimą 85 proc. lemia JAV bei Kinijos aktyvumas – kol šiose ekonominėse galiose viskas tvarkoje, galima tikėtis pasaulio ekonomikos augimo maždaug 3,4 proc. lygyje.
Bet, panašu, tvarkoje ne viskas. 2019-ųjų vasarį Lietuvoje apsilankiusio už kibernetinį saugumą atsakingo Kinijos aukštųjų technologijų korporacijos „Huawei“ viceprezidento suomio Mikos Lauhdės interviu Lietuvos viešojoje erdvėje galima laikyti dalimi globalios viešųjų ryšių kampanijos, pašauktos „atplauti“ Amerikoje korporacijai pareikštus kaltinimus. Suomis informavo, kad bendrovė siekia susigrąžinti Vakarų pasitikėjimą ir investuos 200 milijonų JAV dolerių į kibernetinio saugumo gerinimą, atidaro kibernetinio saugumo centrą Briuselyje. M. Lauhdė pabrėžė, jog korporacija kuria įrangą, kurioje 62 proc. komponentų iš užsienio ir atmetė kaltinimus, kad ji teikia informaciją Kinijos žvalgybos tarnyboms.
Bet „Huawei“ ryšių su Kinijos vyriausybe bei armija aktualizacija Amerikoje jau buvo įsibėgėjusi. Apie korporacijos glaudų bendradarbiavimą su Kinijos liaudies išsivadavimo armija minima 2009-ųjų JAV gynybos ministerijos pranešime. 2012 metais Kongreso bendruomenių rūmų žvalgybos komitetas pranešime „Huawei“ ir kitą kinų kompaniją ZTE įvardijo grėsmėmis JAV nacionaliniam saugumui. 2018-ųjų vasarį šešių žvalgybos agentūrų vadai Senato žvagybos komitetui liudijo apie korporacijos įrangos naudojimo grėsmes Amerikos fiziniams bei juridiniams asmenims. Didžiausias Amerikos mažmeninis prekiautojas elektronika „Best Buy“ po to atsisakė „Huawei“ gaminių.
„Huawei“ ne kartą kaltinta mėginimais nelegaliai savintis JAV kompanijų intelektinius produktus, korporaciją nuolat lydėjo konkurentų ieškiniai dėl vagysčių. 2003-aisiais „Cisco System“ iš Silicio slėnio apkaltino „Huawei“ kėsinimusi į jos patentus, tada skandalas užgniaužtas, kompanijoms susitarus ikiteisiminiame etape. Teismą prieš Amerikos kompanijų grupę „T-Mobile“ dėl šios testavimo įrangos vagystės ir vėliau naudojimo testuoti savo trelefonus kinų gigantas 2017-aisiais pralaimėjo, bet atsipirko nedidele 5 milijonų dolerių bauda.
Vašingtono vertinimu, intelektinės nuosavybės vagystės, Kinijoje dirbančių užsienio kompanijų prievartavimas yra Pekino politikos dalis. Kinijoje aukštųjų technologijų sektorių remia valstybė, kraštutiniu atveju jos perkamos užsienyje, bet ir įprasta praktika į vietos rinką siekiančias užsienio kompanijas šantažu versti dalintis technologinėmis žiniomis bei steigti bendras įmones su Pekino kontroliuojamomis vietos bendrovėmis.
„The Financial Times“ yra nurodęs, kad Vakarų universitetuose dirbantys kinų mokslininkai renka informaciją Kinijos armijai, ryšium su kuo JAV valstybės departamentas sutrumpino vizų galiojimo laiką aviaciją, robotiką bei gamybą aukštųjų technologijų pagrindu studijuojantiems kinų aspirantams nuo penkių iki vienerių metų. 2018-ųjų rudenį prezidento D.Trumpo administracija svarstė nuo 2019 metų birželio sugriežtinti JAV studijuojančių kinų studentų patikrą. Bet kasmet apie 14 milijardų dolerių iš 360 tūkstančių studijuojančių kinų susižeriantys geriausi Amerikos universitetai pasisakė prieš.
Vis dėlto ir intelektinės nuosavybės frontuose ne viskas paprasta. 2018 metų spalio 10-ąją Baltųjų rūmų administracijai teko išduoti kai kurioms Amerikos kompanijoms licenzijas „Huawei“ laikinai teikti prekes, kai prieš tai šios perspėjo apie gresiančius milijardinius nuostolius, jei ryšiai bus nutraukti vien ypu. Priklausomybė abipusė – korporacija „Huawei“ yra didžiausia telekomunikacijų įrangos gamintoja pasaulyje ir antra pagal pagaminamus mobiliuosius įrenginius, bet trečdaliu priklausoma nuo JAV elektronikos.
Viena santykio į „Huawei“ paaštrėjimo priežasčių yra visuotinio perėjimo prie 5G kartos interneto perspektyva. 5G ne tik reikšmingai pagreitins ryšį, bet ir atvers kelią „daiktų internetui“. Europoje ir JAV atnaujinimas planuojamas šio dešimtmečio viduryje, bet pilotiniai projektai jau vykdomi. „Huawei“ modernizacijoje dalyvauja ir jau sudarė per 30 susitarimų Europoje ir kitur dėl dalyvavimio 5G plėtroje.
5G susijęs ir su vertybiniu iššūkiu. Amerikos nacionalinė žvalgyba 42 puslapių ataskaitoje konstatavo, jog kinai kaip ir rusai yra nauji „blogi vaikinai“, demokratiniam kapitalizmui priešpastatantys autoritarinį kapitalizmą.
Šių metų liepą Amerikos prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Robertas C. O'Brienas kelias dienas Paryžiuje įtikinėjo kolegas iš Jungtinės Karalystės (JK), Vokietijos bei Prancūzijos dėtis prie Amerikos ir atsisakyti „Huawei“ pasalaugų diegiant 5G. Britai sutiko ir priėmė sprendimą iki 2027-ųjų visiškai atsisakyti kinų korporacijos įrangos 5G infrastruktūroje. 20 metų britų rinkoje dirbančiai „Huawei“ tai buvo smūgis. Vokietija bei Prancūzija liepą buvo griežtai prieš, tiesa, spaudimas neslopsta, sausį ir JK vyriausybė apie kinų korporacijos draudimą nekalbėjo. Europos rinkai tenka ketvirtadalis „Huawei“ pardavimų.
Siekdamas globalaus dominavimo, Pekinas pragmatiškai remiasi ir „tylia diplomatija“. 2018 metų rugsėjį vykusiame Kinijos ir Afrikos bendradarbiavimo forume, į kurį atvyko daugelis Juodojo žemyno lyderių, Kinijos lyderis Xi Jinpingas pažadėjo Afrikos vystymuisi per trejus metus skirti 60 mlrd. JAV dolerių, iš kurių 15 mlrd. sudarys nemokama pagalba ir paskolos be palūkanų.
Pagaliau, ką – Afrika, kai ES puikiausiai veikia Pekino iniciatyva 2012 metais sukurtas „16+1“ formatas tarp 16-os Centrinės ir Vidurio Europos šalių bei Kinijos. Kinijos ministrai pirmininkai nuo 2012-ųjų su Vidurio bei rytų Europos lyderiais susitinka kone kasmet. 2016 metais Xi Jinpingas Čekijos sostinėje Prahoje praleido tris dienas ir net išgėrė su prezidentu Miloshu Zemanu alaus. Be abejo, ne vien todėl pastarasis yra vienas didžiausių „Huwei“ advokatų, vadina amerikiečių susirūpinimą isterija.
Vengrijoje „Huawei“ padeda kurti verslo paramos tinklą pagal amerikietišką 911 pavyzdį. Varšuva balansuoja, įtikinėdama amerikiečius, kad ribos „Huwei“ ir tuo pat metu vengdama judesių, galinčių suerzinti Pekiną. Nutinka, kad „16+1“ formato rėmuose dėl Pekino dėmesio kaip reikiant pakonkuruoja ir sesės Lietuva bei Latvija.
Vidurio bei Rytų Europos rinka nėra didelė, lyginant su Vakarų Europa, vis dėlto kinų korporacijos ryšių su visuomene regioninis direktorius Austinas Zhangas Varšuvoje 2019-aisiais spaudos konferencijoje pareiškė, kad „Huawei“ neatsisakys kovos dėl šios rinkos.
„Pasaulio ekonomikos destabilizuojančiais faktoriais šiemet bus „karštas“ karas Artimuosiuose Rytuose, „šaltas“ prekybos tarp JAV ir Kinijos bei kova su klimato kaita.“ – sausio 7-osio „Le Monde“ numeryje vardijo dienraščio ekonominis apžvalgininkas Philippeas Escande.
Kaip minėta, „šaltąjį“ pradėjo Amerikos prezidentas, sunerimęs dėl augančios Kinijos žlugdančios įtakos Jungtinių Valstijų ekonomikai. Sausį sudaręs sandorio pirmą dalį dėl čia aprašyto prekybos karo nutraukimo, prezidentas D.Trumpas liepos 15-ąją jau skelbė, jog susitarimas dėl antrosios atidėtas ir apskritai „pakibo“, mat sausį „jie smogė mums epidemija“.
Pekinas į Vašingtono atakas atsako pramonės (ypač aukštųjų technologijų) nacionalizacija, per porą metų užsimojęs „lokalizuoti“ visą valstybinę programinę įrangą. Rugpjūtį Kinijos vyriausybė paskelbė ketinanti artimiausiais metais perorientuoti ekonomiką nuo priklausomybės nuo eksporto vietos prekių bei paslaugų naudai investicijomis į infrastruktūros projektus. Kampanija gavo „vidaus cirkuliacijos“ pavadinimą.
„Deutsche Welle“ cituotas tyrimą šia tema publikavęs „Commerzbank“ analitikas Berndas Weidensteineris ją vertina skeptiškai – menkų pensijų tegalintys tikėtis kinai stengiasi kuo daugiau pinigų atidėti ateičiai. Panašiai mano daug metų Pekino universitete dėstęs amerikietis ekonomistas Michaelis Pettisas, pasak kurio, įgyvendinus „vidaus cirkuliaciją“ ir padidinus atlyginimus, reikšmingai pabrangusios kiniškos prekės ims pralošti konkurenciją pasaulinėje rinkoje.
Vis dėlto Pekinas tvirtina sieksiąs pasaulinės lyderystės aukštųjų technologijų sektoriuje iki 2049 metų. Inicijavęs iš Vakarų technologinį dominavimą pašauktą atmušti bei Kinijos lyderystę turinčią užtikrinti strategiją „Made in China 2025“, Xi Jinpingas kaip ir D.Trumpas yra ekonominis nacionalistas. Kinijos vyriausybė skelbia sudaranti sąrašą JAV technologinių kompanijų, prieš kurias taikys sankcijas, pasak „The Wall Street Journal“ (09 21), ties juo dirbama nuo 2019 metų gegužės (tada įsigaliojo sankcijos „Huawei“).
Tiesa, kinai nelabai veržiasi į kategorišką konfrontaciją, kai kurie Pekino funkcionieriai ragina sąrašo neskelbti iki JAV prezidento rinkimų lapkričio 3-ąją, veikiausiai tikėdamiesi santykių „perkrovimo“ Joe Bideno pergalės atveju.
Verslo naujienų agentūra „Bloomberg“ rugsėjo 18 dieną pavadino Kiniją vienintele didele ekonomika, kuri baigs šiuos metus augimu, nors COVID-19 pandemija prasidėjo būtent šioje šalyje. Pasak reitingų agentūros „Fitch“ atnaujintos pasaulinės prognozės, globalios ekonomikos augimas 2021-aisiais kompensuos šiųmetinį nuosmukį dėl pandemijos ir geriausiai su tuo dorosis Kinija, pasak „Fitch“, kinų ekonomika kitais metais kils 7,7 proc.
Rugsėjo 15-ąją Pasaulinės prekybos organizacijos (PSO) arbitražas nusprendė, kad Vašingtono sprendimas 2018-2019 m. papildomai apmuitinti į JAV tiekiamas kiniškas prekes prieštarauja PSO taisyklėms. Vašingtoną arbitražui apskundė Pekinas. Rugsėjo 26-ąją Baltųjų rūmų administraciją į teismą padavė apie 3500 Amerikos kompanijų („Tesla“, „Ford Motor“, „Target“, „Walgreen“ etc.), nes, jų vertinimu, Federalinė vyriausybė neteisėtai papildomai apmuitino kiniškas prekes.
Spalio 5 dieną žurnalas „Forbes“ citavo tarptautinį advokatą ir interneto laidos „Departures“ vedantįjį Robertą Amsterdamą, kad nors D.Trumpas diagnozavo prekybos problemą, jo siūlomi vaistai neveikia, papildomi muitai gulė ant amerikiečių vartotojų pečių. Be to, kinai gerai supranta – Amerikos prezidento grasinimų įgyvendinimas nepanaikins esamų ryšių.
Advokatui antrino konsultacinės kompanijos „IHS Markit“ vadovas Danielis Yerginas: globalizacija niekur nedings, tik ja grįsti ryšiai virs į labiau fragmentuotą sistemą. Šiuolaikiniame pasaulyje jokia valstybė negali būti aukščiau likusiųjų, kaip žurnale „Foreign Affairs“ (10 05) apibendrino Brookingso instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Jamesas Goldgeieris, nuolat besikeičiančių tarpvalstybinių santykių dinamika daro kieno nors dominavimą vis mažiau tikėtiną.
Vis dėlto prezidentas D.Trumpas atrodo apsėstas Kinijos, rugsėjo 22 dieną kreipęsis į JT 75-ąją Generalinę asamblėją per prezidentystę trumpiausia septynių minučių kalba (palyginimui, pernai kalbėjo virš 36 minučių, viršijęs 15 skirtųjų daugiau nei dvigubai), ir šioje trumputėje daugiausia puolė Pekiną, tarsi kitų bėdų Žemėje nebūtų.
Čia nesiekiama JAV ir Kinijos dabartinę priešstatą sieti vien su veikiančiu Amerikos prezidentu. Planeta iš tiesų susiduria su globalizacijos bei su ja susijusių reiškinių iššūkiais, o Kinijos lyderis Xi Jinpingas yra pavojingiausias atvirų ir demokratiškų visuomenių oponentas.
Pekinui kiti autoritariniai režimai žeria komplimentus dėl efektyvaus koronaviruso pandemijos suvaldymo, dažniausiai nutylint to kainą, kai pasitelkus armiją, saugumo tarnybas ribotos elementariausios žmogaus teisės, ypač kietai cenzūruotas internetas, technologijos pasitelktos visuotiniam sekimui. Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ ne šiaip sausio 30-ąją pranešime „Kinija: teisių paisymas, atsakant į koronavirusą“ ragino Pekiną santūrumo taikant ribojimus žmonėms.
Skirtingai nuo demokratijų, Kinijoje nepasitikėjimas, nepagarba asmens laisvėms bei teisėms labai didelė. Tarkime, Kinijos Hebei provincijoje paleista programėlė „Piktybinių skolininkų žemėlapis“ rodo, ar 500 metrų spinduliu yra skolų nemokančių žmonių, ir pateikia jų asmeninius duomenis (vardą ir adresą). Programėlę sankcionavęs vietos teismas nurodė, kad ji skatins visuomeninį pasitikėjimą, esą jei žmogus pastebės, kad netoliese esantis skolininkas nusipirko ką brangaus, gali apie tai pranešti. Bet sistema neatsižvelgia į individualius skirtumus, kaip pažymi tyrėja iš Melburno universiteto Delia Lin. Skolų nemokantys dėl skurdo taip pat taps sekimo ir viešo pasmerkimo objektais. Atrodo kaip skaitmeninis kalėjimas, kai manoma, jog nepagarba privatumui nėra pernelyg didelė kaina, kad tik „tvarka būtų“.
Klausimas paprastas – ar nepasitikėjimu, visuotiniu sekimu besiremianti valstybė nusipelno būti žmonių gyvenimus jau apžvelgiamoje ateityje reikšmingai veiksiančių pažangiausių technologijų diegimo pasauline flagmane. Todėl linkėtina, kad dabartinė – kažkiek tikra, kažkiek tariama – Kinijos lyderystė vis dėlto būtų taktinė. Būtų ypač prastai, jei madas planetoje imtų diktuoti autoritarinė valstybė.
