Šį kartą psichoterapeutas atsakė į šiuos klausimus:

Vardas: Irena
Amžius: 57
Klausimas: Klausimas susijęs su sūnumi. Jam 30 m., užsidarė, nebendrauja, daryti nieko nenori, gyvename kaime. Taip ankščiau nebuvo, jis buvo pakankamai darbštus, judrus ir smagus. Bet vos keletas nepasisekimų, prarasti darbai ir matosi, kad jam negerai. Užsidarė, neprakalbinu, neatsiskleidžia, baugina tokia jo būsena, nesugebu užmegzti ryšio, jis užsidarė visai.

Vardas: Jolita
Amžius: 49
Klausimas: Kolegė labai dažnai flirtuoja su vyrais darbo metu ir tuo didžiuojasi. Pagyriau, kad gražios kojos. Tai sijoną iškėlė iki lubų. Ir toliau tuo didžiuojasi. Ji garsiai kalba, juokiasi. Nežinau, kaip elgtis. Noriu, kad liautųsi. Man sukelia pyktį. Nukenčia mano darbas. Prasideda klaidos. Vadovai žino bet nieko nedaro. Lieku viena, nes kiti toleruoja. Kaip turėčiau pasielgti? Esu ištekėjusi, jaučiu diskriminaciją. Nustojau bendrauti su kolegomis. Į darbą eiti kančia.

Vardas: Rasa
Amžius: 40
Klausimas: Nerimauju dėl mamos sveikatos, tačiau nežinau, kaip ir ar iš vis jai galiu padėti. Situacija tokia: prieš porą metų mirė mano tėtis. Mama, panašu, dėl to negali atsigauti, nors tai ir nėra labai akivaizdu. Akivaizdus yra jos sveikatos ženklus blogėjimas. Atrodo, graužia save iš vidaus ir dėl to byra fizinė sveikata. Mama sako, kad vis tiek jau nieko nebus. Neprašo ar atsisako pagalbos (pavyzdžiui, sutikčiau ją bent kurį laiką pas save į namus parsivežti), nesistengia gyventi sveikiau, prisižiūrėti maistą, judėti. Reabilitacijos atsisako, nori tik būti namuose, kur ji didžiąją dalį laiko pramiega. <...> Tad kaip patartumėte elgtis tokiu atveju?

Vardas: Ana
Amžius: 32
Klausimas: Noriu patarimo, kaip susidoroti su nuolatiniu nerimu dėl artimųjų sveikatos? Kamuoja mintys apie šeimos narių mirtį, sveikatos pablogėjimą. Suprantu, kad tai ne mano valioje, bus kaip bus, bet šios mintys paskutiniu metu tiesiog neduoda ramybės.

Vardas: Loreta
Amžius: 48
Klausimas: Su vyru gyvenu 30 metų (abu susituokėm vos 18), užauginom 3 vaikus. Gyvenk ir džiaukis. Tačiau mūsų dukra susirado draugą afroamerikietį. Mano vyras niekaip negali su tuo susitaikyti. Bandžiau visokius būdus, tačiau jis yra kategoriškas – nesusipažinti su dukros draugu nei jam, nei man. Tai tęsiasi keletą metų. <...>

Dukra jaučiasi įsižeidusi, visiškai ignoruoja tėtį, nes ji savarankiška moteris, turi gerą darbą, gyvena užsienyje ir tėčio pozicijos nesupranta. <...> Aš nutariau nutraukti šį nesąmonių kupiną žaidimą – ignoruoti dukros draugą ir susipažinti su žmogum, kurį myli mūsų dukra. Vyras bandė su manim kalbėti, įtikinti to nedaryti, bet po to pasakė, kad gerbia mano sprendimą ir išėjo iš namų.

Sutarėm išsiskirti gražiai, kaip iki šiol ir gyvenom. Absurdas, kurio pati negaliu iki galo suvokti... Vyras tvirtina, kad jis nėra rasistas, bet jam savoje šeimoje reikia tik baltų žmonių... <...> Vyras ir dukra kategoriškai vienas kitą ignoruoja, atrodo, kad net nekenčia vienas kito. Blaškaus pati ir nerandu ramybės.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)